Lietuvoje nufotografuotas beveik 20-ies metų juodasis gandras. Tai vienas seniausių aptiktų žieduotų juodųjų gandrų Europoje. LRT RADIJO laidoje „10-12“ Gamtos tyrimų centro (GTC) vyriausiasis mokslo darbuotojas Rimgaudas Treinys ir Lietuvos paukščių žiedavimo centro vedėjas Ričardas Patapavičius aptaria, kokio amžiaus gali sulaukti juodieji skraiduoliai ir kaip galime padėti mokslininkams stebėti jų gyvenimo būdą.
Visą LRT RADIJO įrašą galite perklausyti čia:
Lietuvoje užfiksuotas reto amžiaus žieduotasis juodasis gandras
Ornitologai nustatė, kad Lietuvoje užfiksuotam juodajam gandrui – 19 metų 9 mėnesiai ir 17 dienų. Tuo metu Europos rekordas šiandien yra 19 metų ir 10 mėnesių.
Žieduotąjį juodąjį gandrą Molėtų rajone užfiksavo ornitologė mėgėja Dalia Stalauskienė, kuri tikina, kad nufotografuoti retą žieduotą paukštį jai yra tikras profesinis stebuklas.
„Aš ir mano kolega šį paukštį sužiedavome Utenos rajone prieš daugelį metų. Nežinau, kuris iš mūsų uždėjo žiedą, tačiau šį paukštį tikrai laikiau rankose. Man šis įvykis yra vienas iš įsimintiniausių, kitas atvejis buvo panašus tuo, kad mano žieduotas gandras po devynerių metų buvo pastebėtas tame pačiame lizde jau kaip suaugęs paukštis, auginantis savo jauniklius. Tai rodo, kad subrendę paukščiai gali grįžti į vaikystės lizdą ir perimti jį iš tėvų“, – LRT RADIJO laidoje įžvalgomis dalijasi GTC mokslininkas dr. Rimgaudas Treinys.
Pašnekovas tikina, kad užfiksuoto juodojo gandro amžius – retas atvejis. Lietuvoje gimusių juodųjų gandrų amžius vidutiniškai siekia 7 metus.
„Vyriausiam paukščiui iki šios dienos Lietuvoje buvo 13 metų. Pastarasis juodasis gandras matyt pasiekė didžiausią maksimalų amžių Europoje. Tikėtina, kad Lietuva atsistos prie seniausius paukščius turinčių šalių“, – priduria dr. R. Treinys.
Anot Lietuvos paukščių žiedavimo centro vedėjo R. Patapavičiaus, retas paukštis išgyvena iki savo biologinio amžiaus ribos, kadangi gamtoje tyko daug natūralių ir žmogaus sukeltų pavojų.
„Dauguma paukščių, kaip bebūtų gaila, žūsta pirmaisiais gyvenimo metais ar mėnesiais, nes yra fiziškai silpnesni. Jei paukštis išgyvena pirmuosius savo metus, jo šansai išgyventi dar kelerius ar dešimtį metų – padidėja.
Juodasis gandras – baltojo gandro antagonistas, jis gyvena toli nuo žmonių, giliai miške, net jo mityba stipriai skiriasi. Jie maitinasi toli nuo žmonių, miškų upeliuose, skrenda taip pat per mišką, o jei reikia skristi didesnį atstumą, jie pakyla labai aukštai“, – sako Lietuvos paukščių žiedavimo centro vedėjas.
Aptiktas juodasis gandras turėjo išskirtinį spalvotą žiedą, kurio unikalų kodą sudaro spalva ir įrašas. Anot R. Patapavičiaus, tokio tipo žiedą galima identifikuoti iš žymiai didesnio atstumo.
„Apie bet kokį paukštį, paženklintą bet kokiu žiedu, galima pranešti – kiekviena Europos valstybė turi nacionalinį paukščių žiedavimo centrą, palaikome glaudžius ryšius, savais kanalais nuolat keičiamės informacija“, – teigia jis.
