Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkų tyrimas rodo, kad per metus iš sunkia COVID-19 forma persirgusių pacientų mirė kas antras. Tyrimo duomenimis, pasveikus nuo koronaviruso, mirties tikimybė išlieka tris kartus didesnė nei juo nesirgus. Profesorius Mindaugas Stankūnas LRT RADIJUI teigia, kad tyrimo rezultatai bus aptarti prezidento ir Vyriausybės sveikatos ekspertų tarybose. Anot jo, daryti analogiško tyrimo Lietuvoje neplanuojama, tačiau artimiausiu metu ruošiamasi diskutuoti apie perteklinių mirčių priežastis.
Floridos universiteto mokslininkai tyrė 13,5 tūkstančio žmonių, kuriems dviejų valstijos miestų gydymo įstaigose buvo atlikti PGR testai. Iš 13,5 tūkst. žmonių 13 tūkst. buvo asmenys, kurie neužsikrėtė koronavirusu, 250 sirgo lengvai arba nesunkiai, o sunkių koronaviruso atvejų buvo apie 180.
Per pusantrų metų, kai vyko stebėjimas, dėl įvairių ligų mirė 52 proc. iš tų 180, taigi kiek daugiau nei pusė pacientų, kurie anksčiau sirgo sunkia COVID-19 forma ir dėl to atsidūrė ligoninėje.
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesoriaus Mindaugo Stankūno, tai maždaug tris kartus daugiau nei mirčių tarp neužsikrėtusiųjų koronavirusu. Jis teigia nebuvęs nustebintas tyrimo rezultatų, jie tik patvirtino medikų spėjimus.
„Buvo paskaičiuotas mirties rizikos santykis. Tai labai dažnai naudojamas rodiklis, parodantis, kiek rizika mirti skiriasi nuo to, ar jus veikia koks nors veiksnys, ar ne. Šiuo atveju, sakykim, kiek jūsų mirties rizika priklauso nuo to, ar persirgote kovidu.
Buvo nustatyta, kad tiems, kurie persirgo lengvai, palyginti su tais, kurie nesirgo visiškai, ta rizika buvo panaši ir iš esmės nesiskyrė. Tačiau, jeigu lygintume tuos, kurie nesirgo ir sirgo sunkiai, jų rizika mirti per artimiausius 12 mėnesių nuo bet kokios priežasties buvo 3,6 karto didesnė“, – tyrimo rezultatus komentuoja M. Stankūnas.
Pasak profesoriaus, mokslininkai mirties riziką skaičiavo remdamiesi ir kitais kriterijais, tačiau gavo panašius rezultatus. „Mokslininkai perskaičiavo tą pačią riziką, įvertino daugybę veiksnių – amžių, lytį, rasę, gretutinių ligų aspektą, kuris gali lemti rezultatus, – pasakoja LSMU daktaras. – Tačiau ir tokiu būdu gavo 2,5 karto didesnę tikimybę mirti nuo bet kokios priežasties negu tie, kurie kovidu neužsikrėtė, visiškai nesirgo.“
Kai kuriems medikams tokie duomenys buvo netikėti. Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos (LŠGPS) pirmininkė Toma Kundrotė sako, kad bent tarp jos pacientų tokio didelio mirštamumo nėra. Vis dėlto ji sutinka, kad liekamųjų simptomų pasitaiko dažnai, o dažniausiai – kvėpavimo sistemos ir nervų sutrikimų. Dažniausia mirties priežastimi, pasak T. Kundrotės, išlieka širdies kraujagyslių ligos. Tačiau gydytoja pabrėžia, kad jų dažniau turi vyresnio amžiaus pacientai.
„Bent jau savo apylinkėje tokių ryškesnių duomenų pokyčių aš nepastebėjau. Tiesa, mano pacientai yra jaunesnio amžiaus. Daugiau pastebėjau širdies kraujagyslių ligų paūmėjimų. O kad kas antras sunkiai sirgęs ligonis mirtų per metus, tokių rezultatų neturėjau“, – tvirtina LŠGPS pirmininkė.
Gydytoja taip pat pabrėžia, kad mūsų šalyje ir šiaip dažniausiai mirštama nuo širdies ir kraujagyslių ligų. „Tokia mūsų tauta, tokie valgymo ir riboto judėjimo įpročiai, – sako ji. – O juk koronavirusas ir yra linkęs pažeisti kraujagysles, suaktyvinti trombozes. Ilgai karščiuojant ir kraujo klampumas šiek tiek padidėja, išsenka širdies funkcija, o tai, sergant kovidu, gali sukelti miokarditą.“
Statistiškai, anot gydytojos, daugiau ir sunkiau serga vyresni žmonės. „Vyresnio amžiaus žmonės paprastai turi daugiau širdies ir kraujagyslių ligų. Galbūt čia nebūtinai susiję su kovidu, bet vien tai, kad žmogus yra vyresnio amžiaus, gali lemti mirtingumą“, – teigia LŠGPS pirmininkė T. Kundrotė.
Gydytoja priduria, kad persirgus koronavirusu dažniau gretutinės ligos paūmėja ir liekamieji simptomai pasireiškia neskiepytiems asmenims. Jai pritaria ir reabilitacijos specialistai. Santaros klinikų duomenimis, reabilitacijos prireikia kas trečiam hospitalizuotam pacientui, dažniau – nesiskiepijusiems.
Jungtinių Valstijų mokslininkų duomenimis, 80 procentų per metus nuo sunkaus kovido pasveikusių, tačiau vėliau mirusių pacientų patyrė kraujotakos ar kvėpavimo sistemos sutrikimų. LSMU profesorius M. Stankūnas teigia, kad tyrimo rezultatai bus aptarti prezidento ir Vyriausybės sveikatos ekspertų tarybose. Anot jo, daryti analogiško tyrimo Lietuvoje neplanuojama, tačiau artimiausiu metu ruošiamasi diskutuoti apie perteklinių mirčių priežastis.
Plačiau apie šį tyrimą bei reabilitacijos specialistės komentaras – radijo įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
