Pasikeitę mūsų skaitmeniniai įpročiai – „debesyse“ saugomi duomenys, sumažėjęs kiekis spausdinamų dokumentų – skamba ekologiškai švariai ir atrodo, jog yra mažai susiję su fiziniu pasauliu. Tačiau tai tik sukuria skaitmeninio tvarumo iliuziją – dažnai įsivaizduojama, jog veiksmai internete nepalieka realių fizinių pėdsakų. O kaip yra iš tikrųjų?
Atsivėrus naujoms galimybėms, prie jų prisitaikėme ir mes – skaitmenizuojame verslus, viešojo sektoriaus institucijas, į savo gyvenimus vis dažniau „įsileidžiame“ technologijas, kurios palengvina mums kasdienybę. Tačiau kyla klausimas – ar vien dėl to, jog skaitmenizavome nemažą dalį savo veiklų, nustojome spausdinti nesuskaičiuojamus kiekius dokumentų, mes tapome atsakingesni ir tvaresni?
Pastaraisiais metais pasiekėme tokį skaitmenizacijos lygį, jog nuo šiol beveik kiekvienas mūsų žingsnis yra neatsiejamas nuo skaitmeninio pasaulio. Elektroninis paštas, vaizdo skambučiai, nuotraukų siuntimas – duomenų keitimasis skaitmeninėje erdvėje nesustoja. Svarbu suprasti, jog duomenys, kuriais dalinamės, nugula fizinėse laikmenose. Jos mums geriau žinomos kaip duomenų centrai, tik retai susimąstome, jog jie ne tik naudoja, bet ir yra pagaminti iš planetos išteklių.
Duomenų centrams reikalinga tiek elektros energija, tiek vanduo jų aušinimui. Tarptautinės Energetikos Agentūros (TEA) duomenimis, 2020-aisiais šie centrai sunaudojo 1% viso pasaulio elektros energijos. O štai Jungtinių Amerikos Valstijų nevyriausybinės organizacijos „Energy Innovation: Policy and Technology“ tyrimas atskleidžia, jog kai kuriems didžiausiems pasaulio duomenų centrams reikia daugiau nei 100 megavatų (MW) galios – tiek elektros energijos sunaudoja maždaug 80 tūkstančių namų ūkių.
Tačiau svarbu nepamiršti ir kito rodiklio – augančio interneto vartotojų skaičius. Prancūzijos ne pelno siekiančios organizacijos „The Shift Project“ statistika rodo, jog naršydami internete esame atsakingi už 3,7% viso pasaulio išmetamųjų teršalų. Tiesa, prognozės ne pačios geriausios – skaičiuojama, kad iki 2025-ųjų šis skaičius padvigubės.
Laikas keisti įpročius
Norint tapti tvaresniems skaitmeninėje erdvėje, mums būtina keisti nusistovėjusius įpročius. Informacijos saugojimas „debesyse“ yra pigesnis bei patogesnis, bet mes saugome ir dalinamės vis daugiau duomenų, o tai prailgina mūsų kelią į tikrąjį tvarumą.
Vienas paprasčiausių būdų sumažinti mūsų įpročių sukuriamą taršą – kitaip bendrauti elektroniniu paštu ir atsisakyti nebūtinų laiškų, pavyzdžiui, „Ačiū“, „Jums taip pat“, „Puiku“, „Gero savaitgalio“. Jungtinės Karalystės energijos tiekimo įmonės „OVO Energy“ atliktas tyrimas rodo, jog nustojus siųsti tokio pobūdžio laiškus, tai leistų sumažinti daugiau nei 16 tūkstančių tonų anglies dvideginio išmetimo į aplinką. Taip pat svarbu ir el. pašto dėžutės tvarka – reguliariai ištrinti nereikalingus laiškus, atsisakyti neaktualių naujienlaiškių prenumeratų, optimizuoti dokumentų apimtis. Nors tai savaime ir neišspręs taršos klausimo, tačiau kiekvienas mažas žingsnis prisideda prie didesnių pokyčių.
Kitas aspektas – išaugęs saugomų duomenų kiekis. „Google“, „Microsoft“, „Amazon“ bei jų „debesų“ technologijos suteikia beveik neribotas galimybes talpinti ir saugoti duomenis. Deja, dažnai net nesusimąstome, ar visi šie duomenys, saugomi nematomose talpyklose, tikrai bus reikalingi ateityje. Nemaža dalis jų tampa skaitmeninėmis šiukšlėmis, ypač tuomet, kai yra saugomi ir perkeliami kažkur, kur tam nėra jokio rimto pagrindo ar planų panaudoti ateityje.
Sąmoningumas internete neturėtų skirtis nuo tvaraus gyvenimo būdo fiziniame pasaulyje. Jei vis dažniau stengiamės sumažinti daiktų, galinčių turėti tiesioginės įtakos klimatui, vartojimą, taip pat turėtume elgtis ir skaitmeninėje erdvėje. Todėl taisyklę „mažiau yra daugiau“ reikia taikyti ir skaitmeniniame pasaulyje – norėdami gyventi tvariau, švariau ir prisidėti prie ekologijos, gerai apgalvokime kiekvieną savo skaitmeninį žingsnį ir kokias pasekmes jis gali turėti.
Šis komentaras yra asmeninė autoriaus nuomonė, už kurią LRT.lt redakcija neatsako.
