Nors 2025-aisiais naujienose netrūko įspėjimų, kad onkologinės ligos vis dažniau diagnozuojamos jaunesniems žmonėms, vėžio gydymo srityje pastaruoju metu pasirodo ir teigiamų naujienų, į kurias verta atkreipti dėmesį. „Daugėja žmonių, įveikusių vėžį, besigydančių vėžį“, – LRT.lt sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Sonata Jarmalaitė.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Viena naujausių vėžio terapijų - vadinamųjų baltyminių klijų taikymas.
- Vis dažniau kalbama ir apie testus, kurie iš kraujo gali aptikti naviko mutacijas.
- Anot profesorės, individualiai kuriamos priešvėžinės vakcinos ganėtinai brangios, o jų gamyba ilgai užtrunka, tačiau populiarėja ir pigesnės universalios vakcinos, skirtos tam tikrų potipių navikams.
- Mokslininkės teigimu, geriausia pastarųjų metų žinia onkologijos srityje, – didėjantis žmonių aktyvumas vėžio prevencijos programose.
- Žvelgiant į ateitį, reikšmingą įtaką turės dirbtinis intelektas ir jo pritaikymas.
Dominuoja imunoterapija
Anot S. Jarmalaitės, 2025 metais vėžio gydymo inovacijose vis dar dominavo imunoterapija – iš 28 JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) patvirtintų naujų vaistų nuo vėžio net 12 – imunoterapiniai.
„Tai ne tik priešvėžinį imuninį atsaką reguliuojantys vaistai, bet ir ląstelių terapija, specifiškai aktyvuojanti imuninės sistemos ląsteles, ir antikūnų junginiai, surišantys vėžinę ląstelę su imuninės sistemos ląstelėmis. Visi šie sprendimai padeda aktyvinti organizmo priešvėžinį imuninį atsaką ir pasiekti gerą klinikinį efektą“, – pasakoja pašnekovė.
Mokslinėse laboratorijose taip pat toliau kuriami personalizuotos medicinos vaistai nuo vėžio, nukreipti į vis naujus taikinius.
„Genų RAS, MYC, TP53 mutacijos aptinkamos daugelyje navikų, bet jie kol kas nebuvo pasiekiami taikinių terapijai. Mokslininkai pritaikė naujas technologijas ir sugebėjo išjungti šiuos svarbius onkobaltymus, tad netrukus galime sulaukti naujų priešvėžinių personalizuotos medicinos vaistų“, – teigia S. Jarmalaitė.
Ypač perspektyviai skamba vadinamųjų baltyminių klijų taikymas: „Šie maži baltymai buvo pritaikyti surišti defektyvius vėžinės ląstelės baltymus su ląsteline baltymų naikinimo sistema – proteasoma. Tokiu būdu natūralus ląstelinis mechanizmas yra pasitelkiamas onkobaltymams šalinti. Kai vėžinė ląstelė išsivalo nuo blogų baltymų, ji tarsi pati išsigydo. FDA jau vertina pirmojo tokio vaisto efektyvumą. PROTAC – proteolizę aktyvinanti chimera – tai pirmas tokio pobūdžio vaistas, skirtas krūties vėžiui gydyti.“
Kraujo testai
Vis dažniau kalbama ir apie testus, kurie iš kraujo gali aptikti naviko mutacijas. „Šiuolaikinės molekulinės technologijos leidžia kraujo mėginyje aptikti vėžiui būdingus pokyčius – mutuotą vėžio ląstelių DNR, defektyvius baltymus“, – pasakoja profesorė.
Ši technologija vadinama skysčių biopsija, nes pakeičia ar bent jau papildo diagnostikai svarbią naviko audinio biopsiją.
„Skysčių biopsija lengvai atliekama – tiesiog paimamas ir šiuolaikiniais genetiniais metodais ištiriamas kraujas. Biopsija pateikia informacijos apie navikui būdingus genetinius pokyčius, tad padeda gydytojui tiksliai nustatyti ligos biologinį potipį ir parinkti tinkamą personalizuotos medicinos vaistą“, – komentuoja S. Jarmalaitė.
Skysčių biopsija naudinga ir tuomet, kai navikas yra sudėtingoje vietoje ar kai pradinė naviko vieta nėra žinoma ir nepavyksta paimti naviko audinio biopsijos.
Be to, po vėžio pašalinimo operacijos kraujo testai gali laiku įspėti apie ligos progresavimą.
„Prevenciškai atliekama skysčių biopsija gali parodyti riziką susirgti vėžiu, tačiau universalus visų vėžių tipų rizikos testas dar yra ateities vizija. Nors kasmet girdime apie vieno ar kito universalaus vėžio testo reklamą, jų patikimumas vis dar ribotas“, – pastebi pašnekovė.
Vis dėlto pavienių vėžiui būdingų mutacijų tyrimai kraujo biopsijoje jau taikomi praktiškai. „Jau kelerius metus ligonių kasos kompensuoja EGFR geno mutacijos tyrimą kraujyje sergant metastazavusiu plaučių vėžiu. Techninės galimybės leidžia ir kitus vėžio terapijos taikinius tirti kraujyje. Skysčių biopsija laikoma revoliuciniu proveržiu diagnozuojant vėžį ir personalizuojant gydymą. Mano mokslinė grupė šią technologiją įvaldė prieš 15 metų. Vėžiui būdingus pokyčius tiriame ne tik pacientų kraujyje, bet ir šlapime“, – teigia S. Jarmalaitė.
Vakcinos nuo vėžio
Kita pastaruoju metu daug aptariama tema – vakcinos nuo vėžio. „Gydomosios vėžio vakcinos – labai efektyvus vėžio gydymo būdas, specifiškai aktyvuojantis imuninę sistemą ir padedantis išgydyti net išplitusią ligą“, – teigia pašnekovė.
RNR pagrindu sukurtų vėžio vakcinų tyrimai pradėti dar iki COVID-19 pandemijos. Sėkmingi trečios fazės klinikinio tyrimo, skirto melanomai gydyti, rezultatai neseniai pristatyti tarptautiniuose kongresuose.
„Pasiekta didelė pažanga sudėtingiausių onkologinių ligų – kasos, smegenų, plaučių, kiaušidžių vėžio – gydymo srityje. Kuriamos individualios vakcinos, atitinkančios kiekvieno naviko genetinius ypatumus. Sintetinių RNR molekulių kokteilis organizme virsta peptidais – neoantigenais, specifiškai nukreipiančiais imuninę sistemą link vėžio ląstelių. Taip užvesta imuninė sistema naikina kiekvieną vėžinę ląstelę, kur ji bebūtų – navike ar metastazėse“, – pasakoja S. Jarmalaitė.
Anot jos, individualiai kuriamos vakcinos nuo vėžio ganėtinai brangios, o jų gamyba ilgai užtrunka, tačiau populiarėja ir pigesnės universalios vakcinos, skirtos tam tikrų potipių navikams.
„Žinant pagrindinį neoantigenų rinkinį galima jį tiesiog papildyti viena ar kita papildoma individualiam navikui būdinga RNR molekule. Į pagalbą pasitelkiamas dirbtinis intelektas, padedantis mokslininkams nustatyti geriausius vėžio taikinius ir pagreitinantis vakcinos sukūrimą“, – priduria profesorė.
Lietuvoje – didesnis dėmesys prevencijai
Viešojoje erdvėje vis dažniau galima pamatyti komentarų, kuriuose vėžys prilyginamas lėtiniams susirgimams.
„Pasaulio mastu bent pusė visų vėžio pacientų su liga gyvena 10 ir daugiau metų, Europoje šie skaičiai dar didesni. Vadinasi, daugėja žmonių, įveikusių, besigydančių vėžį. Šiuolaikiniai personalizuotos medicinos vaistai leidžia žmonėms likti darbingiems, aktyviems. Manau, kad daugeliu atvejų vėžys atitinka lėtinės ligos eigą“, – svarsto S. Jarmalaitė.
Mokslininkės teigimu, geriausia pastarųjų metų žinia onkologijos srityje – didėjantis žmonių aktyvumas vėžio prevencijos programose.
Šiuo metu Lietuvoje vykdomos keturios ankstyvos vėžio patikros programos – į jas ateina daugiau nei pusė visų galinčių pasitikrinti gyventojų.
„Lietuvos specialistai onkologai atliko didžiulį darbą atnaujindami šių programų turinį, jos tapo tikslesnės, patrauklesnės, paremtos naujausiais mokslo pasiekimais. Tikrinantis dėl gimdos kaklelio vėžio, pirmiausia atliekamas infekuotumo žmogaus papilomos virusu tyrimas. Mamografinei patikrai dėl krūties vėžio kviečiamos platesnės amžiaus grupės moterys. Atsinaujino ir storosios žarnos vėžio ankstyvos patikros programa. O Lietuvos prostatos vėžio ankstyvoji patikra atliekant PSA tyrimą tapo pavyzdžiu visai Europai“, – pasakoja S. Jarmalaitė.
Anot pašnekovės, svarbu ir tai, kad savivaldybės susirūpino savo gyventojų sveikatos profilaktine patikra, organizuojamas gyventojų pavėžėjimas į gydymo įstaigas, kartu su NVO rengiamos vėžio prevencijos dienos.
Ateities vizija
Žvelgiant į ateitį, reikšmingą įtaką turės dirbtinis intelektas ir jo pritaikymas.
„Praėję metai, matyt, daugelyje sričių buvo dirbtinio intelekto galimybių metais. Ne išimtis ir onkologija. Kuriami įrankiai, padedantys tiksliau diagnozuoti ligą, atrinkti pacientus gydymui ar net klinikiniams tyrimams“, – teigia pašnekovė.
Mašininio mokymo įrankiai iš patologinio naviko mėginio jau geba nustatyti mutacijų tipą net be genetinio tyrimo.
„Aišku, šie įrankiai buvo sukurti jiems apmokyti pasitelkus tūkstančius navikų vaizdų su genetine informacija. Panašūs įrankiai padeda analizuoti mamogramas bei kitus radiologinius vaizdus ir tiksliai aptinka vėžio židinius. Labai tikėtina, kad netolimoje ateityje, pasitelkus dirbtinį intelektą, vėžio diagnozės bus greitesnės ir tikslesnės, mažės sunkaus rutininio darbo onkologams“, – svarsto profesorė.
Dirbtinis intelektas geba apdoroti daugybę klinikinės informacijos, vaizdų, testų, todėl vis dažniau šie algoritmai taikomi ligos istorijai apibendrinti, gydymo planui sudaryti.
„Dirbtinis intelektas ne tik padeda parinkti tinkamiausią personalizuotą gydymą, bet ir pasiūlo klinikinių tyrimų suvestinę. Pasitelkus dirbtinio intelekto įrankius kuriami nauji vaistai, diagnostikos priemonės, o mokslininkai naujus gydymo sprendimus gali testuoti su paciento dirbtiniu dvyniu. Protingai naudojamos šios priemonės gali padėti pasiekti reikšmingą proveržį onkologijoje“, – apibendrina prof. Sonata Jarmalaitė.
