Oskaras Vorobjovas-Pinta – Vakarų Australijoje, Edithos Cowan universitete, Perte, dirbantis mokslininkas, tiriantis žmonių laisvalaikio įpročius. Oskaras gimęs Estijoje, Tartu mieste, lietuvio ir latvės šeimoje, augęs ir studijas pradėjęs Vilniuje. Vėliau gyvenęs Armėnijoje, Danijoje, Tasmanijoje, tačiau baltiškų šaknų nepamiršta.
Išvyko per mainų programą, o vėliau sugrįžo gyventi
Tarp O. Vorobjovo-Pintos mokslinių interesų – turizmas ir laisvalaikis, tarp jų ir nišinis turizmas, pavyzdžiui, kur ir kodėl keliauja LGBT+ bendruomenės nariai. Jis seka ir kaip vyksta pokalbiai LGBT teisių tema Lietuvoje.
Australijoje mokslininkas teigė atsidūręs dėl to, kad buvo įsitraukęs į keletą jaunimo organizacijų, per jas galėjo išvykti į įvairias šalis pagal mainų programas. Taip jis atsidūrė Armėnijoje, dirbo pilietinės visuomenės institute. Nuo tada O. Vorobjovas-Pinta susidomėjo Europos politika, istorija. Paskui jis išvyko studijuoti į Daniją Europos Sąjungos (ES) mokslų.
„Jeigu nebūčiau pasirinkęs turizmo srities mokslų, būčiau ėjęs Europos teisės keliu. Danijoje mums visą laiką, nuo pat tada, kai pradėjome studijuoti, sakė, kad yra mainų programa, per kurią galėsime išvykti. Galėjome rinktis tarp studijų ES pagal „Erasmus“ programą arba kur nors kitur pasaulyje. Danija turi ryšių su Tasmanija, nes Danijos princesė Mary kilusi iš tos salos. Dėl tų ryšių yra ganėtinai daug mainų ryšių. Per juos ir išvykau į Tasmaniją“, – pasakojo mokslininkas.
Vėliau, baigęs studijas Danijoje, per pažintis O. Vorobjovas-Pinta grįžo į Tasmaniją ir nuo tada ten gyvena bei dirba – jau apie 9–10 metų.
Tiria žmonių laisvalaikį ir keliavimo įpročius
Retas pagalvotų, kad turizmas ir laisvalaikis – taip pat yra mokslas. Vis dėlto būtent į jį ir gilinasi mokslininkas. Kaip jis teigė LRT RADIJUI, domėtis šia sritimi jį pastūmėjo nuolatinės kelionės tarp Baltijos šalių ir po Europą, prasidėjusios dar vaikystėje. Tai, anot jo, įskiepijo norą susipažinti su kitais pasaulio kraštais.
„Aš ypač domiuosi, kodėl žmonės keliauja, kaip pasirenka, kur keliauti, kaip jie elgiasi per keliones. Kelionių metu mes atsipalaiduojame ir kartais elgiamės taip, kaip nesielgtume, pavyzdžiui, būdami namuose. Tai ir pastūmėjo mane domėtis laisvalaikio ir turizmo sritimi iš mokslinės pusės“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot jo, į laisvalaikį ir turizmą galima žiūrėti iš psichologinės pusės – kodėl mes elgiamės kitaip negu namuose. O dažniausiai tai susiję su tuo, kad nepažįstame aplinkos, kurioje esame, viskas yra nauja, šiek tiek atsipalaiduojame.
„Kai kurie kiti žmonės keliauja, bet nemoka atsipalaiduoti, tai irgi gali turėti įtakos, kaip jie elgiasi per įvairias keliones. Iš tikrųjų, jei mes kalbėtume apie laisvalaikį, tai nebūtinai kelionės. Laisvalaikis gali būti ir „Netflix“ ar LRT žiūrėjimas ant sofos, kitiems tai yra išvyka į nacionalinį parką. Žiūrint iš mokslinės pusės, laisvalaikis turi ganėtinai skirtingas kryptis. Tai gali būti vadinamasis „well being“, lietuviškai gerovė, – tiek fizinė, tiek psichologinė. Tai gali būti sportas, rekreacija, turizmas. Reikia suprasti, kad daug žmonių pasaulyje negali turėti laisvalaikio dėl pačių įvairiausių priežasčių.
Aš šiuo metu dirbu prie projekto, kuriame stebėjome Kinijos darbininkus, atvykstančius iš regionų į didelius miestus užsidirbti pinigų. Labai dažnai jie net nesupranta, kas yra laisvalaikis, keliavimas ir pan. Taip pat reikia pagalvoti, kad mes visi skirtingai įsivaizduojame, kas yra laisvalaikis. Pavyzdžiui, Australijoje arba Naujojoje Zelandijoje labai populiaru laisvalaikiu vaikščioti po gamtą, dažniausiai po nacionalinius arba valstijų parkus. Dėl to yra pakankamai išvystyta pati infrastruktūra. Galima pasakyti, kad Australijos arba Tasmanijos turizmas paremtas gamtos lankymu, ne tik tuo, kad galima pamatyti Sidnėjų, Didįjį Barjerinį rifą“, – dėstė O. Vorobjovas-Pinta.
Diskusijas apie LGBT teises vadina užgauliojimais ir reitingų vaikymusi
Mokslininką taip pat domina ir LGBT sritis, o tiksliau – nišinis LGBT turizmas. „Tai apima tokias laisvalaikio veiklas, kurios yra sukurtos LGBT bendruomenėms. Tai gali būti specialios kelionės, kruizinės kelionės, klubai, viešbučiai ir pan. Tačiau svarbu suprasti, kad žmogus, kuris keliauja ir priklauso LGBT bendruomenei, nebūtinai dalyvauja LGBT turizme. Klaidinga manyti, kad jeigu asmuo priklauso LGBT bendruomenei, tai kur jie keliauja, jau yra LGBT turizmas. Būtent todėl mes tai vadiname nišiniu turizmu.
LGBT turizmas apima kultūros ir pačių paslaugų vartojimą. Kaip suprantu, Lietuvoje LGBT turizmas nėra labai plačiai diskutuojama tema, nors tam tikros iniciatyvos, kiek domėjausi, yra ganėtinai matomos ir pastebimos ne tik Lietuvoje, bet ir pasauliniu kampu žiūrint“, – aiškino mokslininkas.
Jis patikino stebintis Lietuvos naujienas, kartais pažiūrintis ir „Panoramą“. O. Vorobjovas-Pinta pastebėjo, kad šiuo metu homoseksualių asmenų partnerystės klausimas kursto aistringas diskusijas. Tiesa, Australijoje apie tai taip pat kalbama nemažai, tik santūriau.
„Per 2017-ųjų metų referendumą siekė įteisinti vienalytes santuokas ir jos buvo įteisintos. Galbūt nuskambėsiu negatyviai, nors žiūriu į visa tai iš šono ir pakankamai toli, bet tų diskusijų, kurios vyksta apie LGBT teises ir partnerystę, aš net nepavadinčiau diskusijomis. Tai daugiausia neišprususių žmonių užgauliojimai, komercinės žiniasklaidos reitingų vaikymaisi ir politikos atstovų noras išplėsti savo elektoratą. Tai nėra būdinga tik Lietuvai, tai galima pamatyti ne tokiu dideliu mastu ir Australijoje, ir Latvijoje ar kitur Europoje“, – svarstė O. Vorobjovas-Pinta.
Tekstą parengė Patricija Kilminavičienė
Kviečiame pasiklausyti viso pasakojimo:
