Mokslas ir IT

2021.01.10 11:30

Pirmojo lietuviško palydovo kūrėjas: Lietuva tikrai yra kosmoso valstybė

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2021.01.10 11:30

Lietuva – kosminė valstybė. Ši frazė tikriausiai ne vienam tautiečiui glosto širdį ir verčia didžiuotis savo šalimi. Tokiai nedidelei valstybei pasaulyje stovėti tarp didžiųjų kosmoso technologijų kompanijų, tokių kaip NASA, yra kvapą gniaužiantis laimėjimas. O už tai galime padėkoti nutrūktgalviams studentams, įkūrusiems pirmą lietuvišką kosmoso technologijų įmonę „NanoAvionika“, visa galva pasinėrusiems į projektą „Lituanica Sat-1“ ir į kosmosą paleidusiems ne vieną, o jau visus 7 palydovus.

Nuo pat mažų dienų technologijas ir aviaciją įsimylėjęs „NanoAvionikos“ vadovas ir pirmojo lietuviško palydovo kūrėjas Vytenis Buzas LRT.lt papasakojo, ko reikia norint sukurti palydovą ir kiek kainavo pasiekti tai, kad būtų žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

– Kaip jaučiatės būdamas pirmojo lietuviško palydovo kūrėju?

– Nesureikšminu šito dalyko. Aišku, smagu, bet aš kiek kitaip į tai žiūriu. Projekto „Lituanica Sat-1“ metu turėjome ilgalaikę viziją, todėl nebuvo siekiamybė paleisti pirmąjį lietuvišką palydovą. Palydovas buvo rezultatas, įvykęs tarsi ir savaime, bet iš esmės tai buvo didesnės vizijos detalė.

Žinoma, tikrai smagu ir malonu. Daug žmonių prisidėjo, nuoširdžiai dirbo. Smagiausias man tai, kad pavyko įgyvendinti gana sudėtingą projektą tiek iš vadybinės, tiek iš techninės pusės. O maloniausia, iš tikrųjų, kad tai davė didžiulę patirtį, kurią ir dabar naudojame. Pats vertingiausias dalykas, kurį pasiėmiau iš to projekto, yra patirtis.

– Paminėjote, kad palydovas buvo didesnės vizijos dalis. Kokia tai vizija?

– Ilgalaikė vizija buvo kurti veiklą, karjerą, susijusią su mažaisiais palydovais. Sėkmingai įgyvendinę projektą „Lituanica Sat-1“, įsteigėme įmonę „NanoAvionika“, kuri sėkmingai dirba tarptautinėje rinkoje, kelia iššūkius ir įgyvendina įdomius uždavinius. Taigi vizija buvo gilintis ir kiek įmanoma daugiau dirbti mažųjų palydovų srityje tiek komercine, tiek moksline prasme.

Leidžiant palydovą „Lituanica Sat-1“, galbūt nebuvo 100 proc. aišku, koks bus kitas žingsnis po projekto. Bet variantus mes svarstėme. Labiau mokslo link ar komercializacijos. Po truputį idėjas gvildenome. Kai projektas baigėsi, tempas atslūgo, permąstėme, kuria linkme galime eiti, ir nutarėme įsteigti „NanoAvioniką“, kuri, kaip minėjau, dabar gana sėkmingai dirba.

– Dabar jau ne vienas lietuviškas palydovas paleistas į kosmosą. Kiek jau jų buvo kosmose ir kiek dar planuojama paleisti?

– Planuojama labai daug. Šiuo metu skrenda penki palydovai, o iš viso buvo paleisti septyni.

– Kokia jų paskirtis? Ką tie palydovai veikia kosmose?

– Paskirtis įvairi. Pradedant technologine demonstracija, ryšio ir įvairių kitokių sistemų išbandymu, baigiant komerciniais projektais, kurių metu atliekami fundamentalūs tyrimai mokslo prasme ir technologiniai tyrimai, bandomos paslaugų koncepcijos.

Mes, kaip palydovų gamintojas, iš klientų gauname įvairių užsakymų ir užduočių.

– Kiek kainuoja sukurti palydovą?

– Palydovai, kaip ir automobiliai, gali būti labai skirtingi. Priklauso nuo klasės ir t. t. Bet kalbama apie milijonus.

– O laiko prasme?

– Mūsų projektą įgyvendinti užtruko apie metus, pusantrų.

– Kaip jūs apskritai atėjote į kosmoso technologijų rinką? Nuo ko pradėjote?

– Pastūmėjo polinkis į technologijas bendrąja prasme. Visą gyvenimą domėjausi technologijomis, elektronika, mechanika, ypač aviacija. Vėliau mokslai, studijos, hobiai ir pan. Galiausiai atsirado projektas „Lituanica Sat-1“, įvairios kelionės, organizacijos, įkvėpimai iš ten. Galų gale – bandymas sukurti verslą. Man viskas gana natūraliai klostėsi.

– O kaip šovė į galvą kurti būtent palydovus?

– Su kolega buvome stažuotėje NASA tyrimų centre, Kalifornijoje, susipažinome su žmonėmis, kuriančiais mažuosius palydovus. Kadangi iki tol apskritai nebuvome paleidę jokio palydovo, gavome labai neblogas sąlygas. Negalėjome net svarstyti ar atsisakyti, tiesiog 100 proc. pasinėrėme į tą projektą. Aplinkybės taip susiklostydavo, ir vidinis noras buvo, ir palankios aplinkybės kreipė ta linkme, kuria ir ėjome visą laiką iki šiol.

– Nuo tada ir prasidėjo bendradarbiavimas su NASA?

– Bendradarbiavimas su NASA yra toks, kad šiuo metu ji mūsų klientas.

– Su kokiais sunkumais teko susidurti pradžioje ir kokių iššūkių dabar kyla?

– Kadangi žmonės turi tikrai daug ir gerų idėjų, tai jas įgyvendinti – sudėtingiausias dalykas. O tam, kad jos būtų įgyvendintos, reikia lėšų ir laiko. Laiko negali turėti begalybės, vis tiek turi gyventi, yra buitis, šeima ir pan. O lėšos veikia kaip įgyvendinimo įrankis, be resursų nieko nepadarysi. Vyksta kova su laiku – reikia kuo greičiau ir kokybiškiau viską padaryti – ir biudžeto paieškos. Ypač kalbant apie nekomercinius projektus, kaip „Lituanica Sat-1“.

Gali turėti pačią geriausią idėją pasaulyje, bet, jei neturėsi resursų, įgyvendinimas užtruks labai daug laiko arba apskritai neįgyvendinsi. Reikia žmonių, vėlgi, nerealu surasti tokių, kurie dirbtų metų metus iš idėjos – jiems gyventi reikia.

Pačioje pradžioje tavimi dar niekas netiki, turi lėšų susirasti, o tada jau jas uždirbti. Taip sakant, sukiesi tokiame amžiname rate – kuo ambicingiau galvoji, kuo labiau nori judėti, augti, tuo daugiau reikia tų resursų.

– Ar Lietuvoje palanki aplinka kurti kosmoso technologijas?

– Kaip matome, taip, bent jau mūsų atveju aplinka gana palanki. Yra tam tikrų aspektų, bet teisingai juos sudėliojus, galima efektyviai dirbti ir Lietuvoje.

– Tai ar Lietuva jau yra kosmoso valstybė? Kalbant apie įsitraukimą į kosmoso technologijas.

– Tuo požiūriu ji yra visiška kosmoso valstybė.

– Kaip manote, ar Lietuva turėtų labiau įsitraukti į kosmoso technologijų kūrimą?

– Kosmoso technologijos yra tiesiog ūkio sritis. Kuri technologijas, instrumentus, uždirbi pinigus – tai ekonomikos dalis. Tai nėra mistika, žmonės to nedaro tiesiog todėl, kad tai „faina“, daro todėl, kad tai neša tam tikrą naudą.

Mes esame komercinė įmonė – konstruojame, parduodame, eksportuojame, tie pinigai grįžta į Lietuvą, čia mokame mokesčius, atlyginimus. Taip keliame ūkį.

Atsakant į klausimą, ar reikia, tai manau, kad be abejo, kaip ir bet kokios ūkio srities. Aš tik ir linkiu, kad ekonomika būtų kuo margesnė ir įvairiapusiškesnė, nuo to geriau mums visiems.

– 2014-ieji – dabar jau žinomi kaip metai, kai buvo paleistas pirmasis lietuviškas palydovas. Bet kaip manote, kodėl niekas to nepadarė anksčiau?

– Tikriausiai nebuvo taip konkrečiai nukreiptos iniciatyvos. Negaliu pasakyti, kodėl to anksčiau nebuvo, galbūt niekas nenorėjo, kad tai įvyktų. Arba niekas neieškojo būtų, kaip tai padaryti.

Kaip ir minėjau, mes nesivaikėme garbės, darėme, nes tai buvo be galo įdomu. Mums, kaip jauniems specialistams, ta patirtis buvo fantastiška. Kai buvome studentai, galėjome sau leisti tokią riziką, nes neturėjome nei šeimos, nei vaikų, nei augintinių. Kalbu apie finansinę riziką – galėjome rizikuoti. Galėjome visiškai atsiduoti darbui ir tikrai labai daug energijos skyrėme, galų gale tai įvyko.

Įvairių bandymų yra buvę, bet galbūt kas nors nebuvo padaryta iki galo arba padaryta ne taip, kaip reikėjo. Mums šiuo atveju pasisekė. Buvo ir sėkmės veiksnys, bet ir labai daug darbo įdėjome. Retrospektyviai vertindamas matau, kodėl tai pavyko. Bet kodėl iki tol kitiems nepavyko, man jau sunkiau pakomentuoti.

– Jeigu dabar atsirastų studentų grupelė, kuri taip pat norėtų eiti jūsų pėdomis. Kokių patarimų jiems turėtumėte?

– Neiti (juokiasi). Šiuo klausimu diskutuojame su kolegomis. Jei atsukčiau laiką atgal, kai ką galbūt daryčiau kitaip, kai kurių klaidų nekartočiau. Galima dabar kalbėti, kas būtų, jeigu būtų, bet, bendrąja prasme, labai daug unikalių aplinkybių sutapo vienu metu. Jeigu to imtųsi draugai, kolegos, studentai, jauni žmonės, nežinau, kam jiems reikėtų pakartoti panašų projektą.

Taip, jei tokia idėja yra, ja tiki, matai naudą ir galimybes, tau ji labai patinka, reikia imti ir daryti, nėra laiko dvejoti.

– Dabar kuriate palydovus, galbūt ateityje kursite erdvėlaivius? Kokie jūsų ateities planai, vizijos?

– Šiuo metu mes plečiame ir auginame verslą, yra planų, kuriuos įgyvendiname, imame gaminti šiek tiek didesnius palydovus. Dabar mūsų gaminami palydovai yra iki 30 kilogramų. Kitas etapas bus 60 kilogramų. O dar tolesnis – iki 120 kilogramų. Dabar didiname palydovo dydį, tūrį, apimtis, tam tikrus energetinius išteklius, diegiame galingesnius kompiuterius duomenims apdoroti ir pan. Taip galime dėti daugiau galingesnių instrumentų, taip atsiranda kitokių nišų, kur palydovus panaudoti. Tad šiuo metu planuojame kurti didesnius palydovus ir eiti į platesnę rinką.

Technologijos nuolat sparčiai keičiasi, mes turime prisitaikyti, kurti naujus sprendimus, kad neatsiliktume ir būtume priekyje. Vystymo procesas vyksta nuolatos, tai nepertraukiamas ciklas. Tai yra verslas. O verslo interesas yra padaryti kuo greičiau, kuo pigiau ir kuo kokybiškiau. Šiuos dalykus derinant reikia nuolat galvoti, yra daug įdomaus darbo tobulinant visas palydovo sistemas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt