LRT tyrimas. Milijonai rusų IT specialistams teka per Vilniuje registruotą įmonę

Po to, kai Europos Sąjunga ir JAV ėmė taikyti sankcijas rusiškiems bankams, atsiskaitymai su Rusijos įmonėmis ir gyventojais tapo itin sudėtingi. Tačiau du rusai Vilniuje įkūrė įmonę, kuri padeda išvengti sankcijų keliamų nepatogumų. ES ar JAV veikiantys verslai gali mokėti savo darbuotojams Rusijoje per Lietuvoje registruotą platformą. Tarpininko kūrėjai neslepia, kad taip padeda rusiškam verslui veikti globalioje rinkoje. Lietuvos institucijos arba nieko apie šią įmonę nežinojo, arba jos veikloje grėsmių neįžvelgia. 

2022 m. prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, Lietuvos prekyba su Rusija ėmė trauktis. Importo rodikliai mažėjo visose kategorijose – tiek prekių, tiek paslaugų. Tačiau pernai kompiuterių paslaugų importas iš Rusijos staiga šoktelėjo. Nuo 2,64 mln. eurų 2023 m. iki daugiau kaip 56 mln. pernai. Ši suma beveik dvigubai didesnė net ir lyginant su priešpandeminiais metais.

Tačiau nė vienai institucijai nekilo klausimo, kokias IT specialistų paslaugas Lietuvos įmonės perka iš Rusijos. LRT Tyrimų skyriui ėmus šia tema domėtis, nė viena institucija ar ekspertai negalėjo pasakyti, kas tai galėtų būti.

Lietuvos bankas nukreipė į Valstybės duomenų agentūrą. Ši įmones, importuojančias IT paslaugas iš Rusijos, žino, bet negali atskleisti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, savo ruožtu, tiesiog pasidžiaugė mažėjančia prekyba su Rusija.

„Bendrai Lietuva per metus importuoja paslaugų iš kitų šalių už 13 mlrd. eurų. Iš jų telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinės paslaugos sudaro 1,45 mlrd. eurų. Paslaugų importas iš Rusijos siekia 56 mln. eurų – tai sudaro 0,43 proc. viso Lietuvos paslaugų importo“, – rašoma Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atsakyme.

LRT Tyrimų skyriaus kalbinti technologijų sektoriaus ekspertai taip pat gūžčiojo pečiais. Juos toks importo išaugimas stebino ir jie negalėjo rasti logiško paaiškinimo, kodėl šalies įmonėms reiktų pirkti Rusijos specialistų paslaugas. Ne vienas įtarė, kad statistiniai duomenys gali būti su klaida.

50 milijonų iš vienos įmonės

Po kelių savaičių atsimušinėjimo į atsakymus „nežinome“ ir „negalime pasakyti“ LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, kad didžiąją dalį iš 56 mln. eurų pernai į rusų kišenes sumokėjo tik viena įmonė. Dviejų Rusijos piliečių Vilniuje įsteigta platforma „EasyStaff“. Per ją į Rusiją iškeliavo daugiau kaip 50 mln. eurų.

Vitalijus Mikhailovas ir Evgenijus Fedorovas 2020 m. pabaigoje Lietuvoje įsteigė bendrovę, kuri padeda kompanijoms samdyti ir atsiskaityti su laisvai samdomais darbuotojais įvairiose šalyse. Ji veikia kaip mokėjimų tarpininkai. Pavyzdžiui, kompanija Kipre samdo darbuotoją Rusijoje. Darbo užmokestį perveda „EasyStaff“, o ši atsiskaito su Rusijos IT specialistu. Būtent todėl oficiali tarptautinės prekybos statistika rodo stipriai išaugusį šių paslaugų importą iš Rusijos.

Pati įmonė skelbia, kad dirba su įvairių šalių klientais, o pagrindinė jų rinka yra Europa ir JAV. Tačiau išanalizavus bendroves, kurias „EasyStaff“ pristato kaip sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžius, paaiškėja, kad didžioji jų dalis valdomos Rusijos piliečių, „LinkedIN“ socialiniame tinkle randami įmonių darbuotojai – taip pat rusai.

Tačiau V. Mikhailovas raštu LRT Tyrimų skyriui pateiktuose atsakymuose neigia, kad daugiausia jų klientų yra rusiškos kompanijos. „Mes turime kelis klientus iš Rusijos, su kuriais pradėjome bendradarbiauti dar prieš karą. Gali būti, kad jūs painiojate su pinigų srautais, nes mes turime labai daug laisvai samdomų paslaugų teikėjų Rusijoje“, – rašome V. Mikhailovo atsakyme.

Pagalba rusų verslui veikti globaliai

Abu įmonės steigėjai yra Rusijos piliečiai, turintys leidimus gyventi Lietuvoje. Jie ne vienus metus vysto bendroves, dirbančias informacinių technologijų srityje. E. Fedorovas dar 2006 m. įsteigė kompaniją, kuri padėjo Rusijos gyventojams ir įmonėms įsigyti legalios programinės įrangos.

Kompanija „EasyStaff“ irgi apibūdinama kaip padedanti rusakalbiams verslams veikti globalioje rinkoje. Štai įmonės interneto puslapyje pateikiamas 2024 m. publikuotas interviu su V. Mikhailovu, jo pavadinimas taip ir suformuluotas: „Kaip rusiškai kalbantis verslas gali veikti užsienyje?“.

Šiame interviu V. Mikhailovas pasakoja, kad nors rusiškas verslas veikia kitose šalyse, jis vis tiek nori samdyti išskirtinai rusus ar NVS šalių piliečius.

„Rusakalbės įmonės vis dar linkusios rinktis rusakalbius darbuotojus, nes su jais lengviau susikalbėti. Apskritai nacionalinis mentalitetas vaidina didžiulį vaidmenį formuojant komandą. Vadinasi, lengviau organizuoti komandą rusakalbių kontekste.

Šiuolaikinis pasaulis padeda tai daryti gana efektyviai. Esu įsitikinęs, kad ne tik „EasyStaff", bet ir bet kuri kita Amerikos ar Europos įmonė, augdama ir plėsdamasi užsienyje, vadovaujasi šia logika“, – kalbėjo V. Mikhailovas.

Tačiau LRT Tyrimų skyriui V. Mikhailovas teigė, kad jų įmonė veikia globalioje rinkoje ir skirtingais laikotarpiais orientavosi į skirtingus segmentus.

„Nežinau, kokį interviu minite, mūsų verslas gyvuoja jau daugelį metų ir skirtingais laikotarpiais buvo skirtinga kryptis. Mūsų pagrindinis tikslas yra pasaulinė rinka, Rusijoje klientams atstovybės neturime“, – rašoma atsakyme.

Supaprastina atsiskaitymus su rusais

Daugiausiai klausimų kelia įmonės atliekama atsiskaitymų tarpininko funkcija. ES ir JAV taiko sankcijas rusiškiems bankams, jie pašalinti iš tarptautinių mokėjimų SWIFT sistemos. Dėl to atsiskaityti su verslais ir gyventojais Rusijoje tampa sudėtinga. Taip siekiama apriboti Rusijos verslo galimybes veikti tarptautinėje rinkoje ir silpninti jos ekonomiką, kad šalies karo mašina būtų pakirsta.

Tačiau tokie tarpininkai kaip „EasyStaff“ leidžia tokius mokėjimus atlikti. 2024 m. kovą portale klerk.ru publikuotas interviu V. Mikhailovas sako, kad tik per „EasyStaff“ Rusijos laisvai samdomas darbuotojas gali dirbti su klientais Europoje ar JAV. Pirmiausia, dėl paprastumo, nes jų kompanija paruoš visus reikalingus dokumentus. Be to, per juos įmanoma atlikti mokėjimus.

„Be tarptautinių bankinių pervedimų, kurie neveikia Rusijos gyventojams, galime pasiūlyti mokėjimus kortelėmis, „PayPal“, „Skrill“, kriptovaliuta“, – pernai V. Mikhailovas teigė portalui krerk.ru.

Buvęs Lietuvos informacinių technologijų ir telekomunikacijų įmonių asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas sako, kad jei Ukrainoje nevyktų karas, į tokį verslą būtų galima žvelgti kaip į įprastą verslą, patenkinantį rinkoje esantį poreikį.

„Tačiau kai yra karo padėtis, aš žiūriu, kad tai yra galima skylė apeiti sankcijas, pinigų perlaidoms. Kas man gali uždrausti sakyti, kad aš samdau IT specialistą, o iš tikrųjų atsiskaitau už kažkokias mikroschemas, kurias kažkas pervežė įsidėjęs į piniginę, kelnaites ar liemenėlę“, – sako M. Ubartas.

Tiesa, V. Mikhailovas savo atsakymuose LRT Tyrimui skyriui tikina, kad jokių sankcijų įmonė nepažeidžia, dirba tik su bankais, kuriems nėra taikomos Vakarų sankcijos. Be to, juos konsultuoja dvi teisininkų bendrovės, užtikrinančios, kad jokių pažeidimų, susijusių su sankcijomis, neįvyktų.

Paklaustas, kodėl įmonės renkasi mokėjimus atlikti per juos, o ne tiesiogiai darbuotojams, V. Mikhailovas teigia, kad tai jų klientai daro siekdami supaprastinti procesus ir sutaupyti.

„Klientai tikrai nežino, kuriems bankams nėra taikomos sankcijos. Jie nenori to kontroliuoti, bet taip pat nori laikytis reikalavimų. Be to, dabar tai sudėtinga, dauguma bankų atsisako atlikti pervedimus į Rusiją, nepriklausomai nuo realių sankcijų“, – sakė jis.

LRT Tyrimų skyriaus kalbinti šios srities ekspertai atkreipia dėmesį ir į kitą kylančią problemą: bet kuri įmonė gali įsigyti informacinių technologijų produktų ar paslaugų, nė nežinodama, kad darbus atliks Rusijos specialistai. Taip gali nutikti, nes „EasyStaff“ klientų sąraše – rusams priklausančios bendrovės, kurios sudaro įspūdį, kad su Rusija jos neturi nieko bendra. O įsigijus jų paslaugų – bent dalį IT produktų kurs specialistai Rusijoje.

Institucijoms naujiena

Tačiau tūkstančiai oficialiai išrašytų sąskaitų faktūrų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, tiek pat pervedimų į Rusijos gyventojų ir įmonių sąskaitas niekam nesukėlė klausimų.

FNTT, gavusi LRT Tyrimų skyriaus klausimus, pateikė daug papildomų klausimų, bandydama išsiaiškinti, kokia tai įmonė ir kokius pervedimus atlieka, su kuo atsiskaito, kas jų klientai.

Vėliau patikslino, kad apie šią įmonę žinojo, nes ši veikia kaip kredito ir finansų įstaiga, atliekanti pervedimus už daugiau nei 100 tūkst. eurų už ES ribų. Tačiau FNTT grėsmių jos veikloje neįžvelgė.

Tuo metu Lietuvos bankas, prižiūrintis mokėjimus atliekančias įmones, apie šią įmonę nieko nežinojo, nes ši neturi licencijos mokėjimams atlikti, todėl Lietuvos bankas jos neprižiūri.

„Galimai įmonė veikia kaip tarpininkas – tam tikra platforma sandoriams sudaryti tarp paslaugos pardavėjo ir pirkėjo, tačiau galimai pati mokėjimų operacijų neatlieka, naudojasi kitų licencijuotų įmonių teikiamomis mokėjimų paslaugomis“, – rašoma Lietuvos banko komunikacijos vadovės Vytautės Šmaižytės-Kuliešienės atsakyme.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija sako visada skatinanti nepalaikyti jokių verslo santykių su Rusija, o vykdomi ikiteisminiai tyrimai dėl sankcijų apėjimo rodo, kad sistema veikia ir gali užkardyti tokią veiklą.

„Nesinori vertinti konkrečios įmonės, reikia vertinti situaciją. Bet reikia atkreipti dėmesį, kad turime jau ne vieną atvejį, kai tarnybos puikiai suveikia. Tiek FNTT, tiek kitos. Ir jau turime atvejų, kur įmonės bandė apeiti sankcijas, kur yra pradėtos baudžiamosios bylos. Tai reiktų konstatuoti faktą, kad sistema kaip tokia veikia. Tokius atvejus galima atrasti, juos užkardyti ir už tai yra baudžiama“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjas Karolis Vaitkevičius.

Užsienio reikalų ministerija, kuri vadovauja Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijai, situacijos nekomentavo, atkreipė dėmesį, kad tyrimus dėl galimo sankcijų apėjimo vykdo FNTT, Muitinės departamentas ir Generalinė prokuratūra. Tačiau atkreipė dėmesį, kad sankcijų apėjimu laikomas ir tiesioginis ar netiesioginis sąlygų sudarymas naudotis ištekliais subjektui, kuriam yra taikomos sankcijos.

„Tas užsimerkimas ir tas aiškinimas, kad čia ne mūsų reikalas, kad mes nematėm, jau yra tokia yda, kad mūsų institucijos pradeda žiūrėti tik tai, kas yra parašyta ir vykdyti procedūrą. Tai jei tai nėra parašyta, sako, čia ne mano atsakomybė, aš nieko negaliu padaryti“, – sako M. Ubartas.

Jis atkreipia dėmesį ir į sumą, kurią viena įmonė pernai pervedė į rusų sąskaitas. „Mes patys žiūrim socialiniuose tinkluose džiaugiamės, kad su dronais kažkokį tanką sudaužė. Kažkokį tanką už 3 mln. Tai 50 mln. perlaidų yra nei daug, nei mažai. Tai 15 tankų“, – skaičiuoja M. Ubartas.