Skaitantys vaikai sukaupia net milijonu žodžių turtingesnį žodyną nei neskaitantys bendraamžiai, sako vaikų ir paauglių literatūros ekspertė Aleksandra Strelcova. Laidoje „Vaikystės laboratorija“ ji pasakoja, kaip ugdyti vaiko meilę knygoms ir kodėl skaitymas svarbus ne tik mokykloje, bet ir kasdieniame gyvenime.
Plačiau – LRT RADIJO laida „Vaikystės laboratorija“:
Vaikų ir paauglių literatūros ekspertė Aleksandra Strelcova atskleidžia, jog savo keturmetį vaiką pratina skaityti taikydama „trijų lentynų principą“ – pirmoji lentyna apima vaiko mėgstamas knygas, kurios dažniausiai paremtos animaciniais filmukais, antroji – įvairių vertingų žinių suteikiančius skaitinius, tokius kaip enciklopedijos, o trečioji – jos pačios parinktas knygas, derančias su vaiko pomėgiais.
„Aš nemažai investuoju į enciklopedijas. Kita dalis yra istorijos ir pasakojimai, kadangi mano tikslas, kalbant apie vaiko ugdymą, kad vaikas gebėtų ne tik skaityti, rašyti ir skaičiuoti, bet ir kurti istorijas, susirasti informaciją, nebijotų improvizuoti su ta pačia istorija. Todėl į antrąją lentyną dedu knygas, kurias skaitydamas vaikas gali pasitempti į viršų ir ugdytis“, – sako ekspertė.
Anot A. Strelcovos, trečiajai lentynai priskiriamos knygos yra skirtos atliepti vaiko poreikį gilinti žinias jį dominančioje srityje.
„Pavyzdžiui, šiuo metu mes išgyvename žmogaus anatomijos etapą ir tai nėra paprasti paaiškinimai vaikui, kad čia galva arba koja. Jis nori gilintis ir suprasti, kaip veikia smegenys, kas yra kraujotaka, kokie yra kraujo kūneliai, ką jie daro, kaip mes įkvepiame, iškvepiame. Todėl perku knygas, kurių turinys nebūtų vaikiškas ar skirtas pirminiam pažinimui. Ieškau mokslinės informacijos, kadangi mano vaikui neužtenka supaprastinto, animacinio paaiškinimo“, – pasakoja ekspertė.
Pašnekovės teigimu, vaiką galima ugdyti ne tik knygomis, bet ir sugalvojant jam smagių žaidimų, kurių metu būtų lavinami tam tikri įgūdžiai.
„Jeigu jūs esate lauke, pasiūlykite vaikui žaisti parduotuvę. Akmenukus naudokite kaip pinigus. Tarkime, vaikas yra pardavėjas. Jis turi suskaičiuoti, kiek reikia duoti grąžos. Jūs jam turite paaiškinti, kas yra grąža, kad jums neapsimoka negauti grąžos, nes būsite piktas pirkėjas, todėl jis turi suskaičiuoti tiksliai. Tuomet tas žaidimas virsta matematikos pamoka, kurią vaikas labai lengvai ir maloniai priima“, – sako A. Strelcova.
Vis dėlto, pasak ekspertės, knygų skaitymas yra geriausias būdas plėsti žodyną, todėl įvairaus pobūdžio literatūra turi lydėti vaiką nuo pat mažens.
„Skaitymas ir kalbėjimasis su vaiku, pasakojimas jam apie pasaulį turtina jo žodyną. Yra atlikti eksperimentai: vieniems vaikams visus metus skaitomos knygos – kiekvieną dieną po vieną, o kitiems vaikam nieko nebuvo skaitoma. Prieš pirmą klasę buvo nustatyta, kad susidaro maždaug milijono žodžių skirtumas tarp tų dviejų vaikų grupių ir to milijono per visą gyvenimą mes galime net neužpildyti“, – teigia pašnekovė.
Ji pabrėžia, kad skaitydamas vaikas ne tik plečia žodyną, bet ir ugdo kritinį mąstymą.
„Jeigu mes norime sukurti kokybišką ateitį vaikui ir padėti pamatus, kad jis vėliau gebėtų mokytis, drąsiai naudotis dirbtiniu intelektu, analizuoti jam pateikiamą informaciją, nes informacijos yra daugybė, suprasti atsakymus, reikia pradėti skaityti, kalbėtis ir diskutuoti su vaiku apie knygas“, – sako A. Strelcova.
Pašnekovės teigimu, net ir populiarioji literatūra gali suteikti naudos vaikui.
„Jeigu mes perskaitome istoriją ir su vaiku ją aptariame, užduodame klausimus, kalbame apie tam tikras situacijas, ta knyga iš pramogos virsta ugdymu. Dėl to jų nereikia taip bijoti, tačiau tada turime įdėti papildomo darbo“, – pažymi ekspertė.
Anot jos, mokslinė literatūra padeda vaikui plėsti žodyną, o grožinė – lavinti vaizduotę.
„Iš mokslinės literatūros vaikai gauna daugiau naudos nei iš grožinės. Skaičiau vieną tyrimą, kuriame teigiama, kad, pavyzdžiui, jeigu mes norime, jog vaiko būtent žodynas augtų ir taptų sudėtingesnis, reikia skaityti enciklopedijas. Bet jeigu norime, kad vaikas pamiltų istorijas ir jas kurtų, kad plėstųsi jo vaizduotė, renkamės grožinę literatūrą“, – teigia A. Strelcova.
Ji pabrėžia, kad knygos, kurias skaito vaikas, turi būti įdomios ir tėvams, kurių dalyvavimas vaiko ugdymo procese yra ypač svarbus.
„Jeigu suaugusiems atrodo „ai, neįdomu, nenoriu“, tai atvira širdimi nueikite į knygyną ir pasižiūrėkite, kokių yra skirtingų knygų. Jeigu kalbame apie vaikus nuo nulio iki ketverių metų, turime knygas, kurios yra kaip žaidimai: galima išgauti garsus, patraukti, paspausti, atlenkti. Būna įtaisyti žibintuvėliai apšvietimui. Tai manau, kad jeigu tėvai pasižiūrės atvira širdimi, jie lygiai taip pat kaip ir vaikas norės paspausti mygtuką ir išgirsti, koks bus garsas“, – pataria ekspertė.
Pasak A. Strelcovos, į knygą reikia žiūrėti ne tik kaip į pasakojimą, bet ir kaip į žaidimo dalį.
„Skaitymas, ypač iki 4–5 metų amžiaus, turi būti žaidimas. Žaisdami su istorija mes ją plečiame. Tarkime, jeigu tėvai yra mokslininkai ir jiems neįdomu skaityti apie Boružėlę septyntaškę, imkite vaikiškas enciklopedijas, kurkite istorijas apie Mėnulį, pasakokite apie gravitaciją, rodykite planetų modelius, visa tai pieškite. Taip vaikas augs ir tobulės“, – sako ekspertė.
„Manau, kad tėvams reikia dirbti su savimi ir neužsidaryti įprastos tradicinės knygos supratime, nes vis dėlto esame atsakingi prieš vaikus“, – priduria ji.
Parengė Vaida Račkauskaitė
