Alytaus Likiškėlių progimnazijoje veikiantis Lietuvybės centras – vienintelis toks Lietuvoje, skirtas iš užsienio grįžtančių ar į Lietuvą atvykstančių vaikų integracijai. Iš Norvegijos į Lietuvą su šeima grįžusi alytiškė Gintarė Karčemarskė į šį centrą veda savo sūnų Joną ir teigia matanti didžiulę jo pažangą, mokantis lietuvių kalbos.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše:
Lietuvybės centro koordinatorė Aira Visockaitė sako, kad idėja įkurti Lietuvybės centrą tuomečiams politikams kilo reaguojant į tai, kad Alytuje daugėjo iš užsienio sugrįžusių gyventojų, o jų vaikams reikėjo pagalbos integruojantis į lietuviškas mokyklas bei tobulinant lietuvių kalbos įgūdžius.
„Gimė tokia idėja, kad turi būti Lietuvybės centras, traukos objektas, kur vaikai galėtų rasti bendraminčių, kurie padėtų toliau integruotis į Lietuvos mokyklas“, – pasakoja A. Visockaitė.
Ji taip pat stebisi, kad panaši idėja nebuvo įgyvendinta kitose savivaldybėse.
„Tuo mes ir išskirtini, kad Alytus visą laiką turi naujų idėjų ir Lietuvybės centras yra ne išimtis. Nežinau, kodėl per 8 metus kitos savivaldybės to nepadarė. Tai mums tenka tokia garbė ir galime didžiuotis, kad mes jį vis dar turime, puoselėjame ir esame vieninteliai“, – sako Lietuvybės centro koordinatorė.
Pasak jos, nors centras veikia jau aštuonerius metus, norinčiųjų lankyti užsiėmimus nemažėja – kasdien čia apsilanko nuo 20 iki 25 vaikų.
„Lietuvybės centras unikalus tuo, kad priima vaikus, juos išmoko lietuvių kalbos, integracijos ir jie tada pasiskleidžia po mūsų mokyklas. Vyksta nuolatinė kaita. Nėra nei mokinių mažėjimo, nei didėjimo – vieni išeina, kiti ateina“, – pasakoja A. Visockaitė.
į Lietuvą sugrįžusi alytiškė Gintarė Karčemarskė Norvegijoje gimusį ir augusį sūnų Joną į Lietuvybės centrą atvedė, kad šis išmoktų sklandžiau kalbėti lietuviškai.
„Kai nusprendėme grįžti iš Norvegijos į Lietuvą, pradėjau domėtis mokyklomis ir, kadangi pagal adresą mums priklausė Likiškėlių progimnazija, taip radau Lietuvybės centrą. Jonukas gimęs ir augęs, darželius lankęs Norvegijoje, nors namie kalbėjome lietuvių kalba, aš mačiau, kad jam trūksta įgūdžių. Kai jau atėjo rugsėjo 1-oji, atėjome į mokyklą ir paklausiau mokytojos, kaip jam padėti. Jis kalba, bet su akcentu, netaisyklingai. Norėjau savo vaikui padėti kuo lengviau integruotis“, – dalijasi alytiškė.
Jos teigimu, kiekvienam lietuviui, net ir gyvenančiam užsienyje, svarbu mokėti lietuvių kalbą.
„Kaip gali lietuvis nemokėti lietuviškai? Kai Jonukas gimė, mūsų vis tiek buvo planas važiuoti namo atostogų. Tai kaip bus, jei parveši anūką seneliams ir seneliai negalės susišnekėti su anūkais?“ – sako G. Karčemarskė.
Pasak Alytaus gyventojos, nuo tada, kai jos sūnus pradėjo lankyti pamokas Lietuvybės centre, jo kalbos įgūdžiai labai patobulėjo.
„Aš matau, kad pamokos tikrai padeda, nors lietuvių kalba nėra iš lengvųjų. Labai sunku Norvegijoje. Jis ten baigė pirmą klasę. Norvegijoje nėra visų „č“, „š“, dvibalsių ir jam tikrai labai sunku su minkštaisiais ženklais. Bet aš matau jo mokymosi pažangą“, – džiaugiasi ji.
„Jis neblogai šneka, tik jo labai skurdus žodynas. Jam trūksta lietuviškų žodžių, jis nežino žodžių prasmės. Šnekėti šneka, bet yra tokių žodžių, kurių nežino. Buvo mums su mokytoja juokinga, kai ji pasakė žodį „kanopos“, o jis didelėmis akimis žiūrėjo į mokytoją ir paklausė: „Kas čia per žodis, ką jis reiškia?“ Bet matau labai didelį ir kalbos, ir žodyno patobulėjimą ir labai džiaugiuosi, kad jis lanko Lietuvybės centrą“, – sako G. Karčemarskė.
Anot Lietuvybės centro koordinatorės, vaikams atvykus mokytis į centrą, pirmiausia patikrinamas jų lietuvių kalbos lygis – pagal tai vaikams sudaromi tvarkaraščiai ir sudaromos grupinių arba individualių pamokų grupės.
„Jeigu vaikui sunkiau sekasi lietuvių kalba, su juo dirbama individualiai ir dirbama tol, kol matosi progresas. Kai lietuvių kalbos mokytoja pamato, kad kalbos lygis geras, tada valandų mažėja. Tada vaikas gali visą laiką ketvirtadieniais 14:30 val. lankyti neformalius užsiėmimus“, – teigia A. Visockaitė.
Pasak jos, neformaliuose užsiėmimuose ne tik tobulinami lietuvių kalbos įgūdžiai, bet ir supažindinama su Lietuva bei puoselėjama lietuvybė.
„Mes jiems stengiamės suteikti daugiau informacijos apie Lietuvą, gimtąjį kraštą, gimtąjį miestą, Lietuvos tradicijas, vertybes, kultūrą. Šiomis veiklomis mes skatiname lietuviškumą, siekiame parodyti lietuviškumo šaknis, aiškiname, kas yra ta Lietuva, kodėl marginame kiaušinį, jeigu jie to nežinojo, pavežiojame po kraštą“, – pasakoja A. Visockaitė.
Ji pabrėžia, kad šį centrą gali lankyti ne tik Likiškėlių progimnazijos moksleiviai, bet ir kitose Alytaus ugdymo įstaigose besimokantys vaikai.
„Mes turime ir iš kitų ugdymo įstaigų atvykusius mokinius, net ir iš profesinio rengimo centro. Tol, kol mokinys yra mūsų miesto mokinys, jis gali lankyti Lietuvybės centrą, nesvarbu, kokioje ugdymo įstaigoje mokosi“, – pažymi Lietuvybės centro koordinatorė.
Parengė Vaida Račkauskaitė
