LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad Kauno mero Visvaldo Matijošaičio valdoma „Vičiūnų“ įmonių grupė steigė smulkias bendroves, siekdama gauti didesnę europinę paramą. Tokiu būdu su „Vičiūnais“ susijusios įmonės gavo daugiau kaip 4 mln. eurų. Nacionalinei mokėjimų agentūrai (NMA) tai galėjo būti žinoma, nes, LRT žiniomis, visus formalumus tvarkė „Vičiūnų“ darbuotojai. Europos audito rūmai po kelerių metų nustatė, kad su „Vičiūnais“ susijusioms įmonėms parama skirta klaidingai, tačiau NMA jokių veiksmų bendrovės atžvilgiu nesiėmė.
2015 m. balandį „Vičiūnų“ įmonių grupė skambiai atidarė du ką tik pastatytus modernius kiaušinių fabrikus Plungėje. Atidaryme dalyvavo bendrovės akcininkai – prieš mėnesį Kauno meru išrinktas, tuometis Kauno miesto tarybos narys Visvaldas Matijošaitis ir Plungės tarybos nariu išrinktas Liudas Skierus. Taip pat žiniasklaidos, statytojų ir bankų, finansavusių statybas, atstovai.
Atidaryme pasakota, kad „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausanti „Europe eggs“ kiaušinius rūšiuos, o „Baltic egg production“ – perdirbs. Čia bus gaminami virti, lupti kiaušiniai ir atskirai – kiaušinių baltymai kepiniams.
Gamyklos iškilo didžiulėje teritorijoje greta kitų „Vičiūnams“ priklausančių bendrovių – čia veikiančios „Orka foods“, gaminančios koldūnus, „Vičiūnai ir partneriai“ ir UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ – cechų bei patalpų.
Trejais metais anksčiau šios dvi neseniai įkurtos įmonės kreipėsi į NMA, prašydamos europinės paramos fabrikų statyboms, sudarydamos mažų ir nesusijusių bendrovių įvaizdį. Abiem bendrovėms bendrai projektams vystyti skirta 3,4 mln. eurų paramos. Tai sudarė penktadalį bendros 17 mln. eurų fabrikų statybos kainos.
Jei tokios pačios paramos būtų prašiusi „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausanti bendrovė, parama būtų perpus mažesnė.
Sąsajų nepastebėjo
2011 m. pradžioje įsteigtos dvi formaliai nesusijusios įmonės – „Europe eggs“ ir „Baltic egg production“. Abi jos kurtos kaip kooperatyvai, turintys po penkis lygiaverčius pajininkus. Tačiau dalis jų buvo kontroliuojami „Vičiūnų“ įmonių grupei pavaldžių bendrovių.
Tiek „Europe eggs“, tiek „Baltic egg production“ vienu iš penkių steigėjų tapo UAB „Anulėnų paukštynas“, kurio valdymą tais pačiais metais visiškai perėmė „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausanti „Baltic fish export“. UAB „Anulėnų paukštynas“ atstovu šiame kooperatyve tapo Tomas Skierus – pusę „Vičiūnų grupės“ kontroliuojančios bendrovės „Groward group“ akcijų valdančio Liudo Skieraus sūnus.
Antrasis pajininkas kooperatyve „Baltic egg production“ buvo UAB „Plungės kooperatinė prekyba“. Tuo metu po 40 proc. šios įmonės akcijų valdė L. Skierus ir V. Matijošaitis.
Kooperatyvo vadovu paskirtas Tomas Bagdonavičius – ilgametis „Vičiūnų“ įmonių grupės aukšto lygio vadovas ir kai kurių įmonių akcininkas.
Tuo metu kooperatyve „Europe eggs“ antruoju pajininku tapo UAB „Vičiūnai ir Ko“.
Taigi abiejuose kooperatyvuose mažiausiai po 40 proc. pajų nuo pat įkūrimo valdė su „Vičiūnų“ įmonių grupe tiesiogiai susijusios įmonės. Likusius 60 proc. pajų turėjo pavieniai ūkininkai, pasirodę steigiant ir kitus su „Vičiūnų“ įmonių grupe susijusius juridinius asmenis.
Be to, abi bendrovės finansinėse ataskaitose deklaravo, kad pagrindinis jų klientas – „Vičiūnų“ įmonių grupė.
Tačiau tokios sąsajos su viena stambiausių šalies įmonių nesutrukdė naujiems kooperatyvams gauti milijoninę europinę paramą.
Parama kaip mažoms įmonėms
2007–2013 m. laikotarpio paramos Kaimo plėtrai ir modernizavimui taisyklėse nurodoma, kad į paramą gali pretenduoti kooperatyvai, tačiau jiems taikomos tokios pačios taisyklės kaip mažoms ir vidutinėms įmonėms. Tai reiškia, kad jiems taikomi darbuotojų ir apyvartos ribojimai. Tuo metu didelėms įmonėms maksimali parama mažinta perpus – tai reiškia, kad didelės bendrovės europiniais pinigais galėjo padengti tik 20 proc. projektų vertės.
2012 m. kooperatyvai „Europe eggs“ ir „Baltic eggs production“ per NMA gavo paramą pagal programą „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“. „Europe eggs“ skirta 1,3 mln., o „Baltic egg production“ – kiek daugiau kaip 2 mln. eurų.
NMA LRT Tyrimų skyriui sakė, kad minima parama skirta vadovaujantis ministro įsakymuose numatyta tvarka, o patikrinti galutinio naudos gavėjo tuo metu nebuvo įmanoma.
„Pažymėtina, kad paraiškos vertinimo metu (2012 m.) NMA pareiškėjų susietumo tikrinimas buvo atliekamas vadovaujantis žemės ūkio ministro <...> patvirtintomis priemonės įgyvendinimo taisyklėmis ir naudojantis tokiais susietumo tikrinimo įrankiais, kurie buvo prieinami Lietuvoje. Papildomai pažymime, kad minimu laikotarpiu oficialus registras – Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema (JADIS) – dar neveikė. Šiuo metu NMA įmonių bei asmenų susietumą vertina naudodamasi JADIS duomenimis“, – rašoma NMA atsakyme.
Tačiau NMA patvirtino, kad vertindama paraiškas galėjo tikrinti informaciją Registrų centre. O ten ir 2012 m. buvo prieinamos įmonių steigimo sutartys, akcininkų ar dalininkų susirinkimų protokolai, iš kurių taip pat galima nustatyti įmonių sąsajas.
Tuo metu galiojusios taisyklės numatė, kad apie susijusias įmones informuoti reikėjo tik tada, kai jos valdė daugiau kaip 25 proc. paramos prašančios bendrovės. „Jūsų klausime minimi pareiškėjai paraiškas teikė vadovaudamiesi nurodytomis taisyklėmis. Minimais atvejais NMA smulkiojo, vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos pateiktos nebuvo“, – rašoma NMA atsakyme.
Dėl to paramos prašančių įmonių dalininkais tapdavo po dvi „Vičiūnų“ valdomas bendroves. Kiekviena atskirai nepasiekdavo įstatymuose numatyto ketvirtadalio akcijų dalies, tačiau realiai „Vičiūnams“ priklausė mažiausiai 40 proc. paramos prašiusių įmonių.
Vis tik NMA nesekė informacijos ir viešojoje erdvėje. Minėtas kiaušinių gamyklų atidarymas vyko 2015 m., kai paramą gavusių įmonių priežiūros laikotarpis buvo tik įpusėjęs. Žiniasklaidoje buvo ne vienas straipsnis apie įmones „Baltic egg production“ ir „Europe eggs”, kuriuose aiškiai nurodyta, kad bendrovės priklauso „Vičiūnų“ įmonių grupei ir gamyklos yra planuojamos šios kompanijos.
„Agentūra negali peržengti teisės aktuose nustatytų tikrinimo ribų“, – sakė Genovaitė Beniulienė, NMA Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento direktorė.
NMA klaidų nemato
2017 m. Europos audito rūmai atliko paramos skyrimo analizę. Joje nustatyta, kad parama šioms bendrovėms skirta klaidingai. Auditoriai nustatė, kad „Europe eggs“ ir „Baltic egg production“ yra asocijuotos „Vičiūnų“ įmonių grupės bendrovės.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad paramą skiriančios institucijos netikrino, ar atskiri ūkininkai ir juridiniai asmenys, dalyvavę steigiant įmones, neturėjo akcijų kitose įmonėse. Taip pat netikrinti galimi ryšiai tarp atskirų bendrovių dalininkų, kurie gali veikti kartu ir sudaryti bendrą ekonominį vienetą.
NMA atsakymuose Europos audito rūmams neneigiama, kad parama skirta klaidingai, tačiau remiamasi faktu, kad auditorių minima UAB „Vičiūnų grupė“, kuri sujungė visas bendroves, įsteigta vėliau, nei skirta parama. Tačiau nekreipiama dėmesio į auditorių nurodytas dalininkų sąsajas su „Vičiūnų“ įmonėmis.
Vis dėlto, kaip rodo Registrų centro duomenys, net ir 2012 m. dokumentuose matoma, kad paramos prašančių bendrovių dalininkai yra pavaldūs „Vičiūnų“ įmonių grupei.
NMA teigia, kad po Europos auditorių išvados jie „operatyviai ėmėsi veiksmų pagal savo kompetenciją“, tai yra pateikė siūlymus Žemės ūkio ministerijai dėl teisės aktų tobulinimo.
Milijonas žuvims
Pagal tokią pat schemą europinę paramą gavo ir UAB „Baltic food partners“. Bendrovė, gaminanti žuvies ir kitų jūrų gėrybių produktus, įsteigta 2009 m., iškart kreipėsi dėl europinės paramos moderniai žuvies perdirbimo gamyklai statyti. O jau 2010–2011 m. bendrovė savo finansinėse ataskaitose nurodė ją pasistačiusi. Projektas, kaip rašoma dokumentuose, finansuotas Plungės darbo biržos ir Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.
Gamykla atsiėjo maždaug 7,5 mln. eurų. Beveik milijoną padengė europiniai pinigai. Gamykla nuo pat pirmosios dienos teikė žuvies perdirbimo paslaugas bendrovei „Vičiūnai ir partneriai“.
Vis dėlto steigiant bendrovę buvo kuriamas įspūdis, kad ji nėra susijusi su „Vičiūnų“ įmonių grupe. Įmonės steigėjai – šeši pavieniai asmenys. Trys iš jų dirbo V. Matijošaičio ir L. Skieraus valdomose įmonėse. Netrukus šios įmonės kontrolę perėmė „Vičiūnų“ įmonių grupės bendrovės.
Tiesa, praėjus beveik metams po įmonės steigimo UAB „Baltic food partners“ nusprendė padidinti įstatinį kapitalą, išleisdami papildomas 25 akcijas, kurias įsigijo Nyderlanduose įsteigta „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausanti bendrovė „RREI Holdings“.
Visos trys europinę paramą gavusios įmonės tapo visiškai valdomos „Vičiūnių“ įmonių grupės 2019–2020 metais.
Savininkus galėjo žinoti ir bankas, ir NMA
LRT Tyrimų skyriaus šaltiniai, susiję su bendrovėmis, sako, kad tikrasis naudos gavėjas buvo žinomas tiek NMA, skiriančiai paramą, tiek bankams, kurie finansavo milijoninius bendrovių projektus.
Remiantis šaltinių liudijimais, dokumentai buvo tvarkomi „Vičiūnų“ darbuotojų, o kontaktuose nurodomi oficialūs „Vičiūnų“ įmonių grupės elektroninio pašto adresai. Iš to galima spręsti, kad tiek NMA, tiek paskolas skyrę bankai žinojo, jog projektus iš tiesų įgyvendino ne ką tik įsteigtos mažos bendrovės, bet viena didžiausių įmonių grupių Lietuvoje.
Klausiama, ar „Vičiūnų“ darbuotojai tvarkė formalumus, susijusius su minėtų bendrovių parama, NMA atsakė, kad jų dokumentuose tokia informacija nėra užfiksuota. „NMA atlikdama paraiškų vertinimą griežtai vadovaujasi teisės aktuose nustatyta tvarka. Teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas dėl pareiškėjo naudojamo el. pašto adreso tikrinimo, todėl NMA neturi teisės atlikti nereglamentuotus tikrinimo veiksmus“, – rašoma NMA atsakyme.
Paramą įmonėms tvirtino tuometis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Jis LRT Tyrimų skyriui sakė prisimenantis, kad „Vičiūnų“ atstovai lankėsi ministerijoje, bet neprisimenantis, kokiais klausimais. „Jei buvo skirta parama, vadinasi, atitiko įmonės reikalavimus. Bet aš neprisimenu jau tiksliai tos situacijos, seniai ji buvo“, – sakė K. Starkevičius.
Kiaušinių fabrikų gamyklas finansavęs bankas „Luminor“ atsakyme raštu teigia, kad bankai, vadovaudamiesi įstatymais, tikrina daug aspektų, susijusių su paskolų prašančiomis įmonėmis, tačiau jų tinkamumas gauti paramą nėra tikrinamas.
„Finansavimas juridiniam asmeniui gali būti teikiamas kaip kofinansavimas kartu su ES parama. Tokiu atveju juridinis asmuo privalo bankui pateikti dokumentus, kurie įrodo atitinkamos paramos gavimą projekto daliai finansuoti. Kiekviena kofinansavimą teikianti institucija yra atsakinga už priimtus sprendimus savo finansuojamos dalies ribose. Todėl bankas nepriima ir neturi teisės priimti sprendimų dėl ES paramos skyrimo, nevertina ir neturi teisės vertinti paramos prašytojo atitikties paramos skyrimo reikalavimams – visas šias funkcijas atlieka paramą skiriančios ES ir Lietuvos Respublikos institucijos bei atsakingos ES ir Lietuvos kontrolės institucijos“, – rašoma LRT Tyrimų skyriui atsiųstame banko „Luminor“ komunikacijos atstovės Indrės Baltrušaitienės atsakyme.
Praėjęs laikotarpis – apsaugotas nuo viešumo
Aiškinantis, kiek europinės paramos gavo su „Vičiūnų“ įmonių grupe siejamos bendrovės, pasirodė, kad informacija viešinama tik dvejus metus po finansinio laikotarpio pabaigos. Žemės ūkio ministerijos pateikiamuose teisės aktuose nuorodos į įmonių sąrašus – nebeaktyvios, o NMA portale paramos gavėjus galima sužinoti tik už pastaruosius dvejus metus.
LRT Tyrimų skyrius paprašęs informacijos apie paramos skyrimą konkrečioms įmonėms gavo atsakymą, kad šie duomenys jau nebėra viešinami, todėl reikalingas teisinis tokio prašymo pagrindimas.
„Transparency international“ Lietuvos skyriaus laikinoji vadovė Ingrida Kalinauskienė LRT Tyrimų skyriui sakė, kad sunkiai prieinami duomenys yra vienas svarbiausių aspektų, siekiant skaidresnio lėšų skirstymo.
„Kyla klausimas, kaip NMA pati valdo savo turimus duomenis ir laiku pastebi galimus pažeidimus. <...> Šiuo metu NMA svetainėje pateikiama tik labai glausta informacija apie paramos gavėjus, ją labai sunku įvairiai filtruoti, lyginti tarpusavyje, pastebėti tam tikras tendencijas, todėl labai norėtųsi, kad tie duomenys būtų pateikiami ir vartotojui patogiu formatu. Parama skirstoma ne tik dėl to, kad paramos gavėjai tą paramą gautų. Ja siekiame tam tikrų tikslų kaip valstybė”, – sakė I. Kalinauskienė.
Ekspertė atkreipė dėmesį ir į institucijų reakciją, kai sužinoma apie pažeidimus. „Labai norėtųsi proaktyvios NMA pozicijos, kas bus daroma, kai pastebėti pažeidimai. Kaip keisis veikimas, kaip žinosime, kad tokia situacija ateityje nepasikartos”, – kėlė klausimus ekspertė ir pridūrė, kad ir šiuo metu žvelgiant į institucijos korupcijos prevencijos dokumentus nėra visiškai aiškūs pokyčiai, kurių imtasi.
Klausimus dėl gautos paramos teikėme ir „Vičiūnų“ įmonių grupės akcininkams V. Matijošaičiui, L. Skierui bei „Vičiūnų“ įmonių grupei, tačiau per savaitę į juos dar nė vienas neatsakė.
