LRT tyrimai

2021.02.08 05:30

LRT tyrimas. Kauno medicinos imperija: interesai, pinigai, įtaka

Jurgita Čeponytė, Jurga Tvaskienė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2021.02.08 05:30

Dešimtmečius tų pačių asmenų valdomas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) tapo galinga interesų grupe. LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad LSMU per susijusius žmones valdančiuosiuose postuose ne vienus metus sulaukia palankių sprendimų. O tada, kai prie Sveikatos apsaugos ministerijos vairo stojo tuometinis ministras Aurelijus Veryga, LSMU savo rankose baigė sutelkti pagrindines Kauno sveikatos įstaigas bei užsitikrino pajamas, toli lenkiančias kitų galimybes. Paties LSMU pajamos viršija 70 mln. per metus, o su universitetinėmis ligoninėmis artėja prie 300 mln. eurų.

Praėjusį gruodį, visiems sulaikius kvapą sekant naujosios Lietuvos valdžios formavimosi peripetijas, LSMU galvos irgi sprendė su tuo susijusias problemas. Naujai suformuotos universiteto Tarybos pirmininku gruodžio 22-ąją tapęs verslininkas, bendrovės „Boslita ir ko“ vadovas Gintaras Skorupskas tą pačią dieną dėjo parašą ant svarbaus dokumento – Tarybos sprendimo „Dėl „Ateities ekonomikos DNR“ projektų įgyvendinimo“.

Tyrimas trumpai

  • Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU) nuo Nepriklausomybės pradžios iki šiol vadovavo tie patys asmenys – V. Grabauskas ir R. Žaliūnas.
  • Pernai spalį LSMU rektoriumi iš vieno kandidato išrinktas kardiochirurgas Rimantas Benetis. Prieš ketverius metus jis pakeitė V. Grabauską Senato pirmininko poste. Rektorių išrinko LSMU Taryba, kuriai vadovavo V. Grabauskas.
  • LSMU Tarybos pirmininko poste V. Grabauską gruodžio 22 d. pakeitė UAB „Boslita ir ko“ vadovas G. Skorupskas.
  • Tą dieną, kai buvo išrinktas, G. Skorupskas pasirašė sprendimą pradėti pirkimų procedūras projektams, kuriuos ankstesnė Lietuvos valdžia buvo įtraukusi į vadinamąjį DNR planą, o naujoji iš karto pranešė atšauksianti.
  • LSMU teigia, kad atšaukus DNR planą, projektai nėra vykdomi, tačiau informacijos apie LSMU Tarybos sprendimo atšaukimą nėra.
  • LSMU įtaka siejama su sveikatos apsaugos bei švietimo ministrais, artimais šiai mokslo įstaigai.
  • Sveikatos apsaugos ministerijai vadovaujant A. Verygai, anksčiau dirbusiam LSMU, šis universitetas baigė įgyvendinti didžiųjų Kauno gydymo įstaigų sujungimo procesą.
  • Valdydamas Kauno gydymo įstaigas, LSMU bendromis metinėmis pajamomis artėja prie 300 mln. eurų, tai yra beveik prilygsta viso Kauno pajamoms.
  • LSMU turi jo paties ar darbuotojų įkurtas įmones, kurios dalyvauja pirkimuose, gauna paramą, rūpinasi užsienio klientų priviliojimu į universitetines klinikas ir pan. Dalis šių įmonių naudojasi LSMU baze savo veiklai vystyti.

Kaip žinoma, tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybės patvirtintame ekonomikai skatinti skirtame dokumente, apėmusiame beveik 6 mlrd. eurų investicijas, tik per Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) sveikatos apsaugos sektoriui buvo numatyta apie 40 mln. eurų. Finansavimą šiai sričiai, taip pat ir susijusioms mokslo įstaigoms, buvo patvirtinusios ir kitos institucijos.

Tačiau gruodžio pradžioje į valdžią atėję centro dešinės politikai pranešė planą peržiūrėsiantys. Projektiniai siūlymai jau tuo metu buvo išbraukti iš šių metų biudžeto, o praėjusią savaitę paaiškėjo, kad vadinamasis Ateities DNR planas – iš esmės naikinamas.

Naujoji SAM viceministrė Danguolė Jankauskienė nurodė, kad, peržiūrint į DNR planą įtrauktus projektus, buvo matyti, jog dalis jų buvo skirti labiau pinigų įsisavinimui.

„Tų projektų, kurie vertingi ir skirti ne vienai įstaigai, jos IT sistemų ar vienos srities pagerinimui, bet kurie yra sisteminiai, mes pasinaudosime ar struktūrinių fondų, ar ekonomikos atsigavimo fondo lėšomis finansuotiniems dalykams. Tačiau norėtume pirma susidėstyti sveikatos priežiūros įstaigų tinklo išdėstymo dalyką, kad daugiau žinotume, kokioms įstaigoms tos investicijos labiau reikalingos“, – pažymėjo ji.

Viceministrė teigė, kad ši pozicija taikoma ne tik LSMU, bet ir konkuruojančių Vilniaus universiteto klinikų atžvilgiu.

„Kalbant (apie lėšų skirstymą – red.) yra kitas skirtumas, kuris gana didelis, tai, kiek gauna šios įstaigos ir kiek gauna visos likusios. Tai šis skirtumas yra, ir šitą mes vertiname nelabai gerai dėl to, kad viešojoje politikoje, jeigu pradeda išsiskirti viena sritis, kuri yra favoritizuojama ir jai suteikiamas ar finansinis, ar kitų išteklių prioritetas, tai paskui visi būna nelaimingi“, – sakė ji.

Nebus finansavimo – bus alternatyvos

Tačiau gruodžio 22-ąją išklausiusi informaciją apie LSMU „iniciatyvoms, įtrauktoms į DNR planą, gresiančias rizikas“, šios aukštosios mokyklos Taryba nubalsavo pritarti, kad būtų pradėtos viešųjų pirkimų procedūros, apimančios būtent šiuos projektus, nors finansavimo sutartys dėl jų nepasirašytos.

LSMU Komunikacijos skyrius raštu pateiktame atsakyme tvirtinama, kad gruodžio 22 d. vykusio posėdžio metu universiteto Taryba nežinojo, „kokia bus Vyriausybės pozicija Ateities ekonomikos DNR plano atžvilgiu, ir kad galiausiai jis bus atšauktas“.

„Minėtas LSMU Tarybos sprendimas leido rengtis viešiesiems pirkimams (formuluoti poreikius, rengti technines specifikacijas). Šiandien tokių (susijusių su atšaukto Ateities ekonomikos DNR plano projektais) pirkimų nėra paskelbta“, – rašoma atsakyme.

Prieš tai LSMU nurodė, kad universitetas „nedidelį įdirbį yra padaręs tik viename projekte – „Gyvulininkystės ir pienininkystės mokslinių tyrimų bazės stiprinimas ir pritaikymas inovacijų kūrimui, diegimui ir plėtrai“.

Naujasis LSMU Tarybos pirmininkas G. Skorupskas dėstė savo matymą. „Matote kaip: visi planai yra planai. Nejaugi planai turi stoti, ir vystymasis, inovacijos turi stoti vien dėl to, kad keičiasi valdžia?“, – aiškino jis.

Tačiau G. Skorupskas neįvardijo projektų, kuriuos ketinta įgyvendinti nepaisant Vyriausybės pozicijos.

Žiūrėkit – jūs mane pradedat egzaminuoti kaip pirmoką. Jūs jį (projektą – red.) galit pasiskaityti ir viską pasižiūrėti. Bet kiek aš suprantu, viskas yra daroma taip, kaip numatyta įstatymų tvarka, nieko nepažeidžiant, nieko neapeinant, įsitikinus savo sprendimų teisingumu“, – tvirtino LSMU Tarybos pirmininkas.

Vieši dokumentai rodo, kad vadinamajame DNR plane buvo ne vienas LSMU bei jo valdomų sveikatos priežiūros įstaigų projektas, kurių bendra vertė siekė dešimtis milijonų eurų. Tarp jų – LSMU planuotas Neuromokslų psichofiziologinių tyrimų centras, kuriam buvo numatyta 3,8 mln. eurų, Odontologijos mokslo ir studijų bazės infrastruktūrai – 7,2 mln. eurų, Pažangiųjų imuninio atsako mokslinių tyrimų centrui – 7,5 mln. eurų ir pan.

LRT Tyrimų skyriui pasiteiravus, ar LSMU gali sau leisti be žadėto finansavimo įgyvendinti DNR plane numatytus projektus, G. Skorupskas atsakė: „Jeigu nesigaus finansavimas toks, kaip norima, bus ieškoma alternatyvių šaltinių“.

Ar naujasis LSMU Tarybos pirmininkas, svarbų dokumentą pasirašęs išrinkimo dieną, pats spėjo susipažinti su parengtais projektais?

„Jūs bandote čia surasti kažkokias tai insinuacijas neaišku kurioj vietoj. Šitie projektai jau buvo vystomi seniai. Aš taip buvau informuotas. Antras dalykas: ne aš vienas esu atsakingas už tuos projektus. Ne aš priėmiau sprendimą – ir jūs tą puikiai turėtumėt žinoti. Yra statutas, yra reglamentai, ir remiamasi visais šitais dokumentais. Todėl tai buvo padaryta. Nes stovėjimas vietoj yra tas pats, kaip ėjimas atgal“, – sakė G. Skorupskas.

Savi ministrai – nuo Padaigos iki Verygos

Milijoniniai europiniai ir visi kiti projektai, kurie leido auginti LSMU įtaką, priklausė nuo politikų, kurie vadovavo Sveikatos apsaugos ministerijai. Ir šioje srityje LSMU sekėsi.

Lapkričio pabaigoje iš LSMU rektoriaus posto po 20-ies metų vadovavimo pasitraukęs Remigijus Žaliūnas, LRT aiškindamas nenorą atsakinėti į klausimus, nurodė, kad yra išėjęs iš visų administracinių LSMU pareigų, kaip biudžeto asignavimų valdytojas, be to, daugiau nebesirengia būti LSMU rektoriumi.

Tačiau dar 2019 m. apklausiamas liudytoju koncerno „MG Baltic“ byloje jis kalbėjo: „Politikus aš pažįstu daug geriau nei bet kuris verslininkų. Aš esu seniausias Lietuvos universitetų rektorius ir pažįstu visus politikus, todėl man jokių tarpininkų bendraujant su jais nereikia“.

Vykdomojoje politikoje darbavosi ne vienas su LSMU susijęs medikas. LSMU žmogumi SAM buvo vadinamas ministro pareigas 2004–2006 m. ėjęs buvęs LSMU atstovas „darbietis“ Žilvinas Padaiga. Jis ne tik veikė, kad Kauno klinikose atsirastų brangiausia medicinos technika. Jo darbo metu pagreitį įgavo Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas, pradėtas dar ankstesnės socialdemokratų Vyriausybės veiklos metu. Didžiausias skandalas kilo realizuojant net 8 metus brandintą LSMU ir Kauno klinikų siekį prisijungti Kauno onkologijos ligoninę.

2005-aisiais pradėjus jungimo procesą, prieš tai pasisakė net tuometinis premjeras Algirdas Brazauskas, Seime vyko tyrimai, atsižvelgiant į 30 tūkst. protestuojančių pacientų parašų, tačiau LSMU pasiekė savo.

Po to Kauno sveikatos priežiūros įstaigų sujungimas vis spartėjo. 2013-aisias Kauno taryba pritarė, kad miesto klinikinė ligoninė būtų perduota jau socialdemokrato Vytenio Andriukaičio vadovaujamai SAM. Netrukus po to, 2014-ųjų vasario 14 d., LSMU kreipėsi į SAM, siūlydamasi tapti Kauno klinikinės ir Respublikinės ligoninių dalininke. Pasiūlymas buvo pateiktas, atsižvelgiant į sveikatos apsaugos ministro V. Andriukaičio iniciatyvą Lietuvoje kurti medicinos klasterius, o Kauno regioną turėjo kuruoti LSMU klinikos.

V. Andriukaičio idėją entuziastingai palaikė tuometinis švietimo ministras Dainius Pavalkis, į postą atėjęs ir iš jo grįžęs į LSMU.

Veryga: nesu aš joks statytinis

Tačiau sėkmingiausiu LSMU periodu galima vadinti pastarąjį laikotarpį, kai SAM po 2016 m. Seimo rinkimų pradėjo vadovauti iš LSMU atėjęs Aurelijus Veryga.

Klausiamas apie sklidusias kalbas, jog buvo LSMU rektoriaus R. Žaliūno statytinis, eksministras pasitikslino: „O kas taip sako?“.

„Tai žinot… Na, visi esam kada nors baigę kokį nors universitetą. Kada nors kažkur tai esam dirbę. Tai... taip, aš esu dirbęs LSMU universitete, tuo didžiuojuosi, ir tikrai manau, kad tai buvo vieni iš geriausių na mano gyvenimo ir karjeros ir studijų metų. Ir nesu aš joks statytinis. Nebent darytumėt prielaidą, kad buvęs jau dabar rektorius mane išrinko ir į Seimą turbūt“, – kalbėjo jis.

Vienas ryškiausių A. Verygos karjeros pradžios sprendimų buvo 2017 m. balandį priimta pozicija, kad universiteto lygmens ligoninėms valstybė už paslaugas mokės pagal didesnius įkainius.

Vos po pusmečio, 2017 m. gruodžio 29 dieną, SAM priėmė sprendimą, kuriuo įtvirtino ne vienus metus puoselėtą LSMU valdomų Kauno klinikų siekį vienodomis sąlygomis vykdyti kaulų čiulpų transplantacijų operacijas su Vilniaus universiteto Santarų klinikomis, dėl to sumažinant patirties reikalavimus, taikytus tokioms procedūroms. Šį sprendimą pasirašė ne A. Veryga, bet jį laikinai pavadavęs tuometinis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Mat sveikatos apsaugos ministrui būtent tuo metu teko kelioms dienoms vykti į komandiruotę.

Po pusantrų metų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė, kad daugiau kaulų čiulpų transplantacijų Kauno klinikose leidęs atlikti sveikatos apsaugos ministro įsakymas parengtas pažeidžiant teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo reikalavimus, todėl yra naikintinas.

2018 m. pradžioje paaiškėjo, kad SAM palaimino vadinamojo gama peilio LSMU Kauno klinikoms pirkimą. Prietaisas, kurio kaina, kaip skelbė „Laisvės TV“, rinkoje siekė apie 5 mln. eurų, be konkurso buvo nupirktas už daugiau kaip 7 mln. eurų.

2019 m. LRT Tyrimų skyrius gavo informacijos apie planuojamą dar vieno ypač brangaus įrenginio – ciklotrono, gaminančio radionuklidus, reikalingus specifiniams onkologiniams ir kitiems tyrimams atlikti, pirkimą. Finansų ministerija reiškė abejonių dėl pirkimo, kuriam daugiau kaip 11 mln. eurų numatyta iš SAM prižiūrimų europinių lėšų, daugiau kaip 3 mln. – iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos žinioje esančių lėšų. Tačiau praėjusių metų vasarį projektas startavo – sprendimą ir vėl pasirašė ne A. Veryga, bet jį pavadavęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Taip įvyko, nes premjeras S. Skvernelis kaip tik patenkino A. Verygos prašymą „Dėl nusišalinimo“. Po eilinės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvados dėl A. Verygos interesų konflikto, priimant LSMU Kauno klinikoms, kuriose dirbo pats, ir kuriose tebedirba jo žmona, palankius sprendimus, tuometinis SAM vadovas pareiškė nusišalinantis nuo tokių klausimų. Vos per metus nuo šio pareiškimo L. Kukuraitis pasirašė 14-a SAM parengtų ministro įsakymų, kurie galėjo grėsti A. Verygai interesų konfliktu. Kaip matyti iš šių dokumentų, dauguma jų apima iš europinių pinigų finansuojamas priemones.

„Kadangi nepaisant visų aiškinimų, kad finansavimas yra ne kažkokios įstaigos nuosavybė, o pacientams skiriamas, jūs turbūt prisimenat ir VTEK sprendimus, kuriuos aš esu apskundęs teismui, tai tam, kad nekiltų pagundų kam nors vėl skųsti, ir tiesiog šituos procesus bandyti kažkaip parodyti kaip neskaidrius, ir buvo priimtas toks sprendimas. Kad aš nusišalinu, pasirašo kitas ministras“, – sakė A. Veryga.

Ligoninių sujungimas padidino finansinę galią

A. Verygos darbo SAM metu LSMU įgyvendino seniai puoselėtą tikslą sujungti pagrindines Kauno sveikatos įstaigas. Procedūros buvo atliktos visiems susikoncentravus į COVID pandemijos problemas, o jungtinė LSMU Kauno ligoninė veiklą pradėjo praėjusių metų rugsėjį.

„Jau daugelį metų aptarinėtas siūlymas sukurti stiprią gydymo įstaigą, kuri galėtų būti ne tik miesto, bet ir regiono sveikatos priežiūros lydere, tampa realybe. Ypač svarbu, kad galimybę būti vienu iš būsimų dalininkų mato ir universitetas. Neabejotinai, tai atvertų naujas galimybes stiprinant studijų kokybę, didinant patrauklumą jauniems medikams, diegiant inovacijas“, – dar 2019 m. šią iniciatyvą sveikino ministras A. Veryga.

Dabar jis sako negalintis atsakyti, ar ligoninių jungimas pasiteisino. „Turbūt sutiksite, kad sudėtinga pamatyti kažkokį ypatingą rezultatą per metus, arba per net trumpesnį laiką, ypatingai turint galvoje, kad tie metai sutapo su COVIDO pandemija. Tai sudėtinga pasakyt, kiek tai pasiteisino, kiek ne, bet logikos tame aš tikrai labai daug matau“, – sakė buvęs ministras.

Kartu A. Veryga pridėjo, kad planuotas ne tik Kauno ligoninių sujungimas. „Tokią pačią viziją mes turėjom ir dėl Vilniaus ligoninių. Aišku, ten situacija sudėtingesnė buvo, ir nespėjom mes tokio modelio įgyvendint. Panašų įsivaizdavimą turėjom ir dėl Klaipėdos. Bet Kaunas buvo vienintelis miestas, kur pavyko sutarti su savivaldybe, kur pavyko sutarti su universitetu, ligoninių vadovais, ir tokį projektą realizuoti“, – aiškino jis.

Tuo metu SAM viceministrė D. Jankauskienė pažymi, kad ligonines masiškai jungiant po universitetų sparnu sveikatos priežiūra brangsta.

„Kai kauniečiai padarė beveik visas įstaigas pavaldžias universitetui, tretinei priežiūrai reikia papildomų lėšų mokymui ir mokslui, todėl sveikatos priežiūra tampa brangesnė. Ir matau, kad jau ir Vilniuje yra panašių tendencijų eiti tuo keliu. Mano požiūriu, tai yra ydingas kelias“, – sakė ji.

Pasak D. Jankauskienės, šiuo metu reikia spręsti ligoninių stambinimo problemą. „Nes tai gadina organizacinę kultūrą bendradarbiaujant tarp įstaigų. Atsiranda paklodės traukymas dėl finansavimo, kuris ir taip yra nedidelis. Tada, kai kiekvienas trauko į savo pusę, atsiranda ir visokių negražių dalykų“, – sakė viceministrė.

LSMU pavaldžiomis tapusių ligoninių sujungimas atvėrė LSMU naujų galimybių, ypač – finansinių. Remiantis naujausia LSMU 2019 m. veiklos ataskaita (nes praėjusių metų duomenys dar rengiami), šios aukštosios mokyklos pajamos kartu su papildomu mokslo finansavimu viršijo 70 mln. eurų.

Šioje ataskaitoje įtraukti ir valdomų universitetinių sveikatos įstaigų finansiniai duomenys. Iš jų aiškėja tikrieji Kauno sveikatos imperijos mastai. Mat vien LSMU Kauno klinikos per 2019 m. gavo daugiau kaip 200 mln. eurų pajamų. Po pernai įtvirtintų ligoninių jungimo procedūrų, įtraukiant buvusių Kauno klinikinės ir Respublikinės ligoninių bei Palangoje valdomos klinikos pajamas, vien šios gydymo įstaigos generuoja daugiau kaip 277 mln. eurų pajamų, iš jų, 2019 m. duomenimis, 221 mln. eurų surenkama iš PSDF biudžeto.

Matant šiuos skaičius, neturėtų stebinti LSMU dosnumas dar neseniai pareigas ėjusiam rektoriui R. Žaliūnui. Kaip matyti iš skelbimo dėl rektoriaus rinkimų, kurį LRT nurodė LSMU Komunikacijos skyrius, tarnybinis šios aukštosios mokyklos vadovo atlyginimas atlyginimas viršija 7 tūkst. eurų. Tačiau, kaip rodo LRT turimi dokumentai, LSMU Tarybos sprendimu kelerius metus rektoriui mokėtas 100 proc. tarnybinio atlyginimo priedas, o 2015–2018 m. ši priemoka siekė 300 proc. nuo tarnybinio atlyginimo.

Per komercines įmones – papildomi uždarbiai

Lėšas LSMU kaupia įvairiais būdais. Nemažai LSMU darbuotojų yra įsteigę įmones, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su sveikatos sistema. Tačiau dalis šių įmonių tiesiogiai dirba su LSMU ar jam pavaldžiomis klinikomis, dalyvauja viešuosiuose pirkimuose bei naudojasi universiteto infrastruktūra.

„Norėtume pabrėžti, kad teisės aktai aiškiai nustato, kad juridinio asmens dalyvis neįgyja teisių į juridinio asmens valdomą ar jam priklausantį turtą, t. y. tai, kas priklauso, pvz., bendrovei, nepriklauso jos akcininkui, kas priklauso viešajai įstaigai – nepriklauso jos dalininkui“, – atsakymuose nurodė LSMU.

Universitetas taip pat akcentavo, jog „LSMU dalyvavimas bendrovių steigime yra susijęs su turimos intelektinės nuosavybės komercializavimu. Tokia yra pasaulinė praktika“.

UAB „Baltsana“ įsteigta 2019 m. gegužę. Jos steigėja ir vienintelė akcininkė buvo Justina Januševičienė. Tuo pačiu metu ji dirbo ir LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centro vadove. Tais pačiais metais, kaip nurodoma veiklos ataskaitoje, LSMU Kauno klinikos su jos įmone pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

„Įmonę įsteigiau matydama užsienio pacientų poreikį atitinkamoms asmens sveikatos priežiūros ir rekreacijos paslaugoms ir šį poreikį atitinkantį aukštą Lietuvos viešos ir privačios medicinos lygį. Atkreipiu dėmesį, jog aš buvau įmonės akcininkė, o vadovavo direktorius, kuris nustatyta tvarka kreipėsi į atitinkamus viešų ir privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje padalinius dėl sutarčių sudarymo“, – elektroniniu paštu į klausimus atsakė J. Januševičienė.

Metų pabaigoje J. Januševičienė bendrovę pardavė UAB „Omina bona“ – esą įmonės veikla pareikalavo per daug išteklių. „Kadangi įmonė buvo padariusi įdirbį kuriant prekės ženklą, analizuojant rinkas, įmonės akcijas už minimalaus įstatinio kapitalo vertę dalimis pardaviau UAB „Baltsana“ direktoriui ir UAB „Omina Bona“, kurie aktyviai domėjosi medicininio turizmo galimybėmis“, – rašoma atsakyme.

„Omina bona“ direktorius Robertas Jocius LRT Tyrimų skyriui aiškino, kad bendrovės tikslas – pritraukti užsienio pacientus į LSMU Kauno klinikas. Pašnekovas teigė jau seniai besidomintis tiek medicininio turizmo, tiek kitais verslais, susijusiais su medicina, todėl ši investicija jam pasirodžiusi įdomi.

Valdyboje – pats rektorius

Pasak R. Jociaus, dėl verslo patrauklumo buvo nuspręsta bendradarbiauti su LSMU, steigiant kitą įmonę – Oskaro Minkovskio sveikatos centrą. Ši įmonė registruota balandį, o jos steigėjai – R. Jociaus bendrovė „Omina bona“, LSMU bei Kauno endokrinologijos mokslų klubas, vadovaujamas LSMU Endokrinologijos klinikos vadovės Rasos Verkauskienės. Ji, R. Jocius bei tuometinis LSMU rektorius R. Žaliūnas tapo naujosios įmonės valdybos nariais.

R. Žaliūnas neatsakė į LRT klausimą, kodėl būtent jis tapo LSMU atstovu šioje bendrovėje. Tačiau dar praėjusią gegužę R. Žaliūno vadovautas LSMU platino pranešimą, kuriame skelbta, kad šalyje pasibaigus karantino apribojimams duris atvers pirmasis Lietuvoje cukrinio diabeto centras, jungiantis pažangiausius gydymo, profilaktikos ir prevencijos metodus – tai yra Oskaro Minkovskio sveikatos centras.

„LSMU, kaip didžiausios biomedicinos studijų srities universitetinės aukštosios mokyklos Lietuvoje ir vienos didžiausių Pabaltijo regione, išugdytų talentų komanda užtikrins unikalų gydymą, personalizuotą gyvensenos programą, tęstinę paciento priežiūrą išėjus iš gydymo įstaigos, įgalinant telemedicinos įrankius. Taip pat transporto, specializuoto maitinimo ir apgyvendinimo paslaugą unikalioje, beveik 1000 kvadratinių metrų ploto klinikoje, įsikūrusioje didžiausiame miesto teritorijoje esančiame Ąžuolyne visoje Europoje“, – teigta pranešime.

Kalbėdamas apie projektą, R. Jocius taip pat minėjo, kad universitetas turi puikius specialistus bei mokslo bazę. Kartu jis sakė nesireikšminantis, kad tose pačiose patalpose veikia ir jo įmonės valdomas „Ąžuolyno sveikatingumo centras“. R. Jocius tikino, kad įmonės nekonkuruoja, nes jų paskirtis esanti skirtinga, tačiau viena kitai „padeda administraciškai“.

Pataisymas. Prof. Kęstutis Petrikonis neužėmė valdybos nario pareigų įmonėje “Baltic Rad”. Šias pareigas jis ėjo įmonę „Baltic Rad” valdančioje UAB „Ortho Baltic” 2011-2012 m. K. Petrikonis šiuo metu dirba ne LSMU Radiologijos katedroje, o LSMU Neurologijos klinikoje. Atsiprašome už netikslumus. 2021-02-08

Naudojasi universiteto galimybėmis

Oskaro Minkovskio sveikatos centras – ne vienintelė įmonė, įsteigta LSMU su savo darbuotojais. Praėjusį rugsėjį LSMU kartu su vos pusmetį veikiančia bendrove „Glocare“ įkūrė UAB „Sveikatos mokslų algoritmai“. Jos įstatuose rašoma, kad įmonė ketina užsiimti „hibridinių ir simuliacinių mokymo programų diegimu bei adaptavimu, naujų IT sprendimų vystymu“.

Nurodoma, kad „Glocare“ užsiima kompiuterių programavimo, konsultacine bei informacinių paslaugų veikla. Jos steigėja – įmonė „Krizių tyrimų centras“, kurios akcininkai – LSMU Ekstremalios medicinos katedros darbuotojai, valdantys ir kitas panašia veikla užsiimančias bendroves. Tarp jų yra ir UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“, teikianti programinę įrangą didžiajai daliai Greitosios medicinos pagalbos stočių bei dispečerinių.

Pats „Krizių tyrimų centras“ rengia mokymus medikams bei sėkmingai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. LRT Tyrimų skyrius jau skelbė, kad praėjusį pavasarį SAM nurodymu ministerijai pavaldi įstaiga neskelbiamų derybų budu iš „Krizių tyrimų centro“ įsigijo mokymus medikams kaip teikti pagalbą COVID-19 sergantiems asmenims už daugiau kaip milijoną.

LRT Tyrimų skyriaus turima informacija rodo, kad įtakos „Krizių tyrimų centro“ sėkmei gali turėti ir tai, kad bendrovei, plėtojant veiklą, yra prieinama LSMU įranga, reikalinga mokymams. Įmonės direktorius ir akcininkas Dinas Vaitkaitis tvirtina, kad ne „Krizių tyrimų centras“, bet, atvirkščiai, LSMU naudojasi privačios bendrovės įranga. Tačiau LSMU į LRT Tyrimų skyriaus klausimą atsakė, kad universiteto „turtas trečiųjų asmenų (įskaitant UAB „Krizių tyrimo centras“) nėra naudojamas be teisinio pagrindo“.

2017 m. LSMU kartu su savo darbuotoju Liudu Šlepiku įsteigė chemikalus ir chemijos produktus gaminančią įmonę „SynHet“. Pastaraisiais metais ji gavo beveik 700 tūkst. eurų per skirtingas ES investicijų programas.

„Įsteigti įmonę yra labai lengva, bet tam, kad ji gyvuotų, reikia labai daug kapitalo, infrastruktūros, laboratorinės įrangos. Labai brangių dalykų – kalbame apie milijonus. Be universiteto tai yra neįmanoma. Pritraukti investicijas, kol tu negeneruoji pinigų, labai sunku. Tai universitetas suteikia infrastruktūrą, jie sako: „Tu naudok infrastruktūrą, bet kartu turi vykdyti veiklą, įdarbinti žmones“, – aiškino L. Šlepikas.

Jo teigimu, tai geriausias modelis, nes universitetas suteikia reikalingą bazę, valdymą perduoda privatiems asmenims, o už tai gauna savo procentą. „Bet visi universitetai tai daro, suteikia įrangą, infrastruktūrą įmonėms darbui pradėti“, – aiškino L. Šlepikas.

Prioritetas komercijai

Vienose rankose telkiant Kauno ligonines, po LSMU sparnu atsidūrė ir didžiulis nekilnojamasis turtas. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, LSMU ir valdomų įstaigų žinioje šiuo metu yra maždaug 80 ha apimantys plotai Kauno mieste, daugiau kaip 17 ha teritorijos Kauno rajone, taip pat sklypai su pastatais Palangoje, Druskininkuose ir kitur. Tiesa, sklypai universitetui ir ligoninėms nepriklauso – didžiuma atvejų jie valdomi pagal panaudos teisę.

Nepaisant to, LSMU ir jo valdomos įstaigos šiose teritorijose plėtoja pelningus projektus. Dar 2016 m. rudenį Kulautuvoje, kur jau anksčiau įsikūrė LSMU viršūnės, vietoje ilgus metus veikusios Romainių tuberkuliozės ligoninės duris atvėrė prabangi reabilitacijos ligoninė. Jai įrengti buvo skirta 4,34 mln. eurų iš Valstybės investicijų programos lėšų.

Netrukus iš Kulautuvos iškeldinta ir vaikų tuberkuliozės ligoninė. Mažieji ligoniukai šiuo metu gydomi Kauno centre esančiame Pulmonologijos skyriuje, o buvusios sanatorijos vietoje Kauno savivaldybė jau kuria centrą garbiems senjorams.

Jau ne vienus metus vyksta derybos ir dėl pastatų, anksčiau priklausiusių Kauno raudonojo kryžiaus ligoninei, vėliau tapusiai Klinikinės ligoninės dalimi, pačiame Kauno centre. Čia veikiančias gydymo įstaigas Kauno savivaldybė, kaip nuosavybės valdytoja, siūlosi iškeldinti, už tai žadėdama pastatyti priestatą prie Klinikinės ligoninės.

Pats LSMU taip bent iki šiol puoselėjo ambicingus projektus. Praėjusį rugsėjį, minėdamas įsteigimo 10-metį, o realiai – susijungimo su Veterinarijos akademija pradžią, LSMU paskelbė trijų naujų projektų pradžią. Kaip teigta pranešimuose, pradedamas įgyvendinti Branduolinių tyrimų centro – tai yra jau minėto ciklotrono, finansuojamo SAM bei ŠMSM valdomomis europinėmis lėšomis, projektas, kurio vertė siekia apie 15 mln. eurų. Pradžia duota ir Odontologijos fakulteto, kurio projektas buvo įtrauktas į dabar jau atšauktą DNR planą, įkūrimui. Skelbta ir apie didžiausios šalyje LSMU gyvūnų ligoninės, pritaikytos ne tik praktinei veterinarijos veiklai, bet ir studijoms, statybas.

Kaip LRT nurodė LSMU Komunikacijos skyrius, praėjusių metų kovą Vyriausybės sprendimu šiam projektui buvo skirta 200 tūkst. eurų.

Šis projektas – ne vienintelė pastarojo meto idėja, susijusi su gyvūnų priežiūra. Praėjusį birželį LSMU rektorius R. Žaliūnas bei tuometinis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, taip pat – buvęs LSMU darbuotojas, pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią Laukinių gyvūnų globos centrui įkurti buvo skirta 3,8 mln. eurų Europos Sąjungos paramos lėšų.

Pastaraisiais metais užstrigo tik vienas didesnis LSMU projektas – dar 2018 m. pavasarį plačiai reklamuotas sumanymas steigti Beglobių gyvūnų augintinių centrą. Pagal sutartį, jis turėjo būti steigiamas su LSMU socialiniais partneriais – Beglobių gyvūnų labdaros ir paramos fondu. Šios organizacijos, įkurtos vos keli mėnesiai iki sutarties pasirašymo, vienintelė steigėja ir dalininkė buvo Loreta Skorupskienė, dabartinio LSMU tarybos pirmininko G. Skorupsko žmona.

„Universitetas Beglobių gyvūnų augintinių centre veiklos šiuo metu nevykdo, su Beglobių gyvūnų labdaros ir paramos fondu nebendradarbiauja“, – LRT nurodė universiteto Komunikacijos skyrius.

Tuo metu G. Skorupskas teigė, kad projektas šitas projektas įgyvendintas nedalyvaujant universitetui, privačiomis lėšomis.

„Yra pastatyti didžiuliai globos namai, tai yra grynai labdaringas projektas, ir jame universitetas nedalyvauja. Ir pasakysiu todėl – už tai, kad universitetas... šitas projektas su universitetu taip, kaip mes įsivaizdavome, nebuvo... na, jis paprasčiausiai neįvyko. Taip kad buvo nuspręsta, kad padarysim patys. Be universiteto“, – nurodė jis.

LSMU vadovybėje – esminiai pasikeitimai

LSMU, kurią du dešimtmečius valdė tie patys žmonės, šį rudenį išgyveno lūžio metą. Iš vadovybės pasitraukė net kelis dešimtmečius šiai aukštajai mokyklai vadovavę asmenys. Prie LSMU vairo stojo vienintelis į postą pretendavęs kandidatas - kardiochirurgas Rimantas Benetis. Prieš tai nuo 2016 m. jis vadovavo šios aukštosios mokyklos Senatui.

Prieš R. Benetį Senatui vadovavo ilgametis LSMU rektorius Vilius Grabauskas. Universiteto rektoriumi jis dirbo nuo Nepriklausomybės pradžios iki 2002-ųjų, paskui ėjo kanclerio, Senato pirmininko pareigas.

V. Grabauskas, sovietmečiu, 1978–1986 m., dirbęs Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybėje Ženevoje, akademiniame pasaulyje vadinamas „pilkuoju kardinolu“, lemiančiu LSMU palankius sprendimus. „Per daug garbės, – dar 2019-aisiais apie tai pasiteiravus LRT Tyrimų skyriui, sakė V. Grabauskas. – Aš nesu tas, kaip jūs pavadinot, kardinolas. Aš esu tam tikra prasme perdavėjas to tarptautinio lygmens, koncepcijų, kurias stengiamės Lietuvoje įgyvendinti.“

Pastaruosius ketverius metus V. Grabauskas vadovavo LSMU Tarybai. Jos sprendimu R. Benetis ir buvo išrinktas LSMU rektoriumi. Tada V. Grabauskas iš LSMU pasitraukė. Poste jį pakeitė jau minėtas „Boslita ir ko“ vadovas G. Skorupskas, pats pasisiūlęs būti LSMU tarybos nariu ir patvirtintas Atrankos komisijos.

Prieš keliasdešimt metų G. Skorupskas dirbo chirurgu LSMU valdomose Kauno klinikose. O prieš kelerius metus buvo linksniuojamas byloje, kurioje Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi nustatė, kad „Boslita“ privalės BAB „Ūkio bankui“ grąžinti 14,6 mln. eurų kreditą. Ginčas vyko dėl paskolos, kurią bendrovė „Boslita“ gavo iš Ūkio banko.

„Pasakysiu taip: taip, aš esu pripažintas nukentėjusiuoju, visos paskolos, kurias „Boslita“ buvo paėmusi iš Ūkio banko, yra visiškai grąžintos, teismas yra pasakęs ir padėjęs tašką“, – LRT sakė G. Skorupskas, paklaustas apie LSMU vadovybei keliamus skaidrumo standartus.

Naujojoje LSMU Taryboje, vadovaujamoje G. Skorupsko, dirba ir buvęs rektorius prof. R. Žaliūnas, dabar einantis tik LSMU Kardiologijos klinikos vadovo pareigas. Iki šio lapkričio jis LSMU vadovavo beveik 20 metų – nuo 2002-ųjų. Maksimalų laiką – dvi kadencijas – dirbo kaip Kauno medicinos universiteto rektorius, o po to, šiai aukštajai mokyklai pačiu laiku susijungus su Veterinarijos akademija – kaip LSMU vadovas.

Prieš kelerius metus, R. Žaliūno paskutinei kadencijai artėjant prie pabaigos, buvo pranešta apie naują sumanymą – LSMU bei Lietuvos sporto universiteto (LSU) sujungimą. Šią idėją aktyviai sveikino tuometinė „valstiečių“ Vyriausybė, planavusi taip ir nerealizuotą aukštojo mokslo reformą. Tačiau projektui aktyviai pasipriešino LSU, o paskutinį žodį tarė Konstitucinis Teismas, neigiamai įvertinęs „vedybas per prievartą“.