Nors tarp penkių Lietuvos ligoninių, įpareigotų gydyti pacientus, užsikrėtusius COVID-19, nėra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, joms suteiktos kur kas platesnės galios. Būtent šios klinikos, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pavedimu, iš esmės turėjo koordinuoti kovą su grėsmingu virusu.
Tik tada, kai situacija pradėjo domėtis LRT Tyrimų skyrius, analogiškos funkcijos pavestos ir Vilniaus Santaros klinikoms. Tokie sprendimai siejami su ministro aplinka, iš esmės dominuojama Kauno klinikų atstovų.
Praėjusį savaitgalį Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė, dedanti pastangas aprūpinant Lietuvą būtinomis kovos su koronavirusu priemonėmis, socialiniame tinkle „Facebook“ viešai padėkojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų vadovui Renaldui Jurkevičiui „už pagalbą koordinuojantis“.
Labiausiai specialių apsaugų gydytojams reikia tų ligoninių, kuriose gydomi koronaviruso sukelta infekcija sergantys žmonės. Tačiau LSMU Kauno klinikų nėra tarp penkių pagrindinių ligoninių, paskirtų gydyti COVID-19 sergančius pacientus. Argumentuojama, kad Kauno klinikose nėra struktūrinio infekcinėms ligoms gydyti skirto padalinio.
Tačiau aiškėja, kad Kauno klinikoms dar prieš kelias savaites buvo patikėtos kur kas platesnės funkcijos. LRT Tyrimų skyriaus turimi duomenys rodo, kad LSMU Kauno klinikos inicijavo konsoliduotą apsaugos priemonių Lietuvos ligoninėms, kovojančioms su COVID-19, pirkimą. Taip pat rengė pacientų srautų Lietuvos ligoninėse maršrutus, dirbtinių plaučių ventiliavimo aparatų skaičiavimo metodiką, kitas įvairias metodikas, kaip dirbti gydytojams, ir panašiai. Taigi, iš esmės koordinavo besiklostančios grėsmingos situacijos veiksmus.
Taip veikti Kauno klinikas įgaliojo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jo kovo 16 d. pasirašytu, o kovo 26 d. atnaujintu sprendimu, numatančiu, kaip karantino laikotarpiu turi būti organizuojama sveikatos priežiūros įstaigų veikla, Kauno klinikoms buvo pavesta teikti metodinio vadovavimo paslaugas visoms penkioms ligoninėms, gydančioms COVID-19 sergančius pacientus. Tai yra Vilniaus universiteto Santaros klinikoms ir Vaikų ligoninei, Kauno klinikinei ligoninei, Klaipėdos universitetinei ligoninei, Respublikinėms Panevėžio bei Šiaulių ligoninėms.
Tik tada, kai šiuo sprendimu susidomėjo LRT Tyrimų skyrius, Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad A. Veryga kovo 31 d. dar kartą atnaujino savo sprendimą. Kaip teigiama, nuo šios šalies gydymo įstaigoms koronaviruso epidemijos metu metodiškai vadovaus dvi universitetinės ligoninės – Vilniaus universiteto ligoninė Santaros ir LSMU Kauno klinikos.
„Nes kai buvo priimamas sprendimas, tai buvo įstaiga (LSMU Kauno klinikos – LRT), kuri ir iniciatyvą parodė, ir jau buvo tam tikrus veiksmus atlikusi – ir dėl įrangos stebėsenos, ir jau buvo pasiruošusi įrankius. Tiesiog tuo metu turėjom iniciatyvą, parodytą iš institucijos, kuri tiesiogiai neturi infekcinių ligonių, reiškia, šiek tiek laisvesnės buvo rankos jai. Kadangi turim pareikštą norą ir iš kitos universitetinės ligoninės, tai dabar yra abidvi jos įtrauktos į papildytą sprendimą“, – kovo 31 d. spaudos konferencijoje pranešė A. Veryga.
Ligoninės klauso nurodymų
Vilniaus universiteto Santaros klinikų vadovas Feliksas Jankevičius LRT Tyrimų skyriui teigė, kad ankstesnis sprendimas situacijos metodiniu vadovu paskirti LSMU Kauno klinikas stebino.
„Mūsų neprašė nei komentarų, nei atsiliepimų į tai, mes tik matėme ministerijos oficialų dokumentą. Kokie argumentai buvo paskirti LSMU Kauno klinikas, o ne Vilniaus universiteto klinikas? Nežinau, sprendžia ministerija. Bet toks sprendimas stebino“, – teigė jis.
Pasak F. Jankevičiaus, didžiausią nuostabą kėlė tai, kad LSMU Kauno klinikos neturi infekcinio klinikinio padalinio.
„LSMU turi, bet jų ligoninė Kauno klinikos – neturi. O mes turime ir Vilniaus universitete, ir ligoninėje naują infekcinių ligų padalinį, čia gydoma daugiausia COVID-19 sergančių pacientų, turime ir sunkių atvejų. Kauno klinikos ir į ligoninių, gydančių COVID-19 sergančius ligonius, sąrašą nebuvo įtrauktos todėl, kad tokio struktūrinio padalinio neturi“, – aiškino Santaros klinikų vadovas.
Iki šiol, kaip sakė F. Jankevičius, jiems nebuvo pateikta jokia tokio metodinio vadovavimo schema, jie negavo jokių A. Verygos sprendimą aiškinančių raštų ar priedų, kaip paprastai būna.
„Ir jokio vadovavimo Santaros klinikoms iki šiol nebuvo“, – sakė įstaigos vadovas.
Tuo tarpu kitų koronavirusu užsikrėtusius pacientus gydančių ligoninių patirtis visai kitokia.
„Mūsų ligoninė yra pasirašiusi sutartį su Kauno klinikomis, kad būtų tiesioginė linija bet kada bet kuriuo paros metu, jei tik reikia kokios pagalbos. Tokią sutartį pasirašėme dar iki kovo 16 d., kai mūsų ligoninėje turėjome tą sunkų atvejį. Mūsų pagrindiniai kuratoriai yra Klinikų vadovas R. Jurkevičius, Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai Kęstutis Stašaitis”, – aiškino LRT Panevėžio ligoninės atstovas spaudai Vytautas Riaubiškis.
„Mes esame gydymo įstaigos, kurios klasteriui vadovaujame, tai yra įstaigos, kurios užsiima gydomąja veikla, ir mokslinio potencialo mūsų ligoninėje ir regionų ligoninėse nėra tiek daug. Ir šiandien susiduriame su milžiniškais iššūkiais, tiesiog milžiniškais, ir labai džiaugiamės, kai mobilizuojamas visas sveikatos sistemos potencialas. Žinių, patirties, mokslo. Kiekvieną dieną vyksta nuotolinės konferencijos – visos penkios COVID-19 ligoninės, LSMU Kauno klinikos ir Sveikatos apsaugos ministerija, kuriose sprendžiame kiekvienos dienos aktualius klausimus. Ten yra ir strateginiai klausimai”, – sako Šiaulių respublikinės ligoninės direktorius Remigijus Mažeika.
„Kauno klinikos rengia metodikas mums, kad mes vienodai interpretuotume. Tarkime, dirbtinės plaučių ventiliacijos klausimas, metodiką, kaip skaičiuoti, rengė kauniečiai. Jų žmogiškasis potencialas – neįtikėtinas. Tarkime, tolesni darbai – šios dienos (pirmadienio – LRT) mūsų pasitarimas buvo apie tam tikrų funkcijų delegavimą rajono ligoninėms. Kauno klinikos parengs formatą, metodiką savo – Kauno, regionui – ir mes visi iki pirmadienio pateiksime analogišku formatu. Daug tokių dalykų yra”, – vardija R. Mažeika.
Anot Šiaulių respublikinės ligoninės vadovo, inicijuoti konsoliduotą apsaugos priemonių pirkimą taip pat buvo Kauno klinikų idėja.
Tokia pat yra ir Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovo Vinso Janušonio patirtis.
„Taip, Kauno klinikos jau yra parengusios daug metodikų ir toliau jas ruošia, mums tai labai praverčia, labai reikalinga. Yra metodikos, kaip dirbti gydytojams. Kauno klinikos neturi infekcinio skyriaus, bet universitete turi Infekcinių ligų katedrą su visais pajėgumais, jie turi labai didelius išteklius”, – sake LRT V. Janušonis.
Kauno klinikos pirmadienį pažadėjo atsakyti į klausimus, bet atsakymo nesulaukėme iki šiol.
Premjeras nekomentuoja A. Verygos veiksmų
Kaip matyti iš A. Verygos pasirašytų dokumentų, iki kovo 16 d. sprendimai dėl kovos su koronavirusu koordinavimo buvo visai kiti. Kovo 4 d. pasirašytas sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo koronaviruso infekcijos metu tvarkos numatė, kad pagrindinės įstaigos, kurios teikia paslaugas koronaviruso paveiktiems pacientams, yra penkių pagrindinių ligoninių, t. y. VU ligoninės Santaros klinikų, Kauno klinikinės ligoninės, Klaipėdos universitetinės ligoninės, Respublikinės Šiaulių ligoninės ir Respublikinės Panevėžio ligoninės, infekcinių ligų skyriai, kurie orientuosis į pacientų, kuriems įtariamas ar diagnozuotas koronavirusas, diagnostiką ir gydymą.
„Šios gydymo įstaigos, išskyrus Kauno klinikinę ligoninę, bus ir paslaugas organizuojančios – jos taip pat teiks metodinę informaciją ir konsultacijas kitoms jų veikimo regione esančioms gydymo įstaigoms, organizuos iš valstybės rezervo gautų asmens apsaugos ir medicinos priemonių paskirstymą joms, valdys pacientų srautus, vykdys kitas funkcijas, susijusias su infekcijos valdymu. Kaune paslaugas organizuojanti asmens sveikatos priežiūros įstaiga bus LSMU ligoninė Kauno klinikos“, – skelbta tuo metu platintame SAM pranešime spaudai.
Jau minėtame ministro įsakyme taip pat buvo numatyta, kad LSMU Kauno klinikos koordinuos paslaugų teikimą Kauno, Marijampolės bei Tauragės apskrityse. Kitos apskritys buvo paliktos anksčiau išvardytų gydymo įstaigų koordinavimo zonoje.
Kaip LRT Tyrimų skyriui nurodė SAM, LSMU Kauno klinikos nebuvo įtrauktos į sąrašą ligoninių, parengtų priimti, tirti ir gydyti pacientus, užsikrėtusius COVID-19, dėl to, kad ši funkcija pavesta Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų klinikai, kuri specializuojasi šioje srityje.
O praplėsti metodines rekomendacijas teikiančių įstaigų sąrašą, įtraukiant ne tik Kauno klinikas, bet ir Santaros klinikas, esą buvo nutarta atsižvelgus į dabartinę situaciją. SAM teigia, kad siekiant kaip galima greičiau stabdyti viruso plitimą, būtina pasitelkti kuo daugiau geriausių mūsų šalies specialistų.
„Pagal galiojančius teisės aktus, už metodikų parengimą nei Kauno klinikoms, nei Santaros klinikoms nemokama“, – nurodoma SAM atsakyme.
Premjeras Saulius Skvernelis šios situacijos nekomentuoja. „Dėl komentarų, susijusių su operacijų vadovo sprendimais, prašome kreiptis į operacijų vadovą arba SAM. Premjeras komentarų neteiks“, – LRT nurodė premjero patarėjas Tomas Beržinskas.
Dar praėjusią savaitę premjeras S. Skvernelis griežtai reagavo į A. Verygos žinioje esančios situacijos valdymą. Po to, kai buvo paskelbtas žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės „Facebooko“ įrašas, kad su koronaviruso infekcija sergančiais pacientais dirbančioje Kauno klinikinėje ligoninėje gali būti ne vieną kartą naudojami vienkartiniai medikų kostiumai, S. Skvernelis pareikalavo atleisti šios gydymo įstaigos vadovą Albiną Naudžiūną.
„Laukiu išsamių Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės ir atsakingų asmenų paaiškinimų. Labai tikiuosi, kad tai nėra ir ministerijos neveiklumo rezultatas, nes, jei taip, – atitinkami sprendimai tikrai bus priimti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ praėjusį penktadienį paskelbė Vyriausybės vadovas.
Netrukus sureagavęs A. Veryga taip pat socialiniuose tinkluose pranešė nušalinęs A. Naudžiūną nuo pareigų. Bet vėliau sveikatos apsaugos ministro tonas pasikeitė – jis informavo, kad situaciją skubos tvarka įvertins atsakingi SAM, kuri yra Kauno klinikinės ligoninės dalininkė, teisininkai. Tarnybinis tyrimas atliekamas kartu su kitos dalininkės – LSMU – atstovais. Kokie jo rezultatai, iki šiol nepranešama.
Darbo grupė – svarbiausia, bet žinių neturi
Tačiau dar prieš tai, didėjant pasipiktinimui dėl ekstremaliosios situacijos veiksmų koordinavimo – menko galbūt užsikrėtusiųjų testavimo ir apsaugos priemonių stygiaus, – premjeras S. Skvernelis paskelbė apie sudaromą naują darbo grupę. Kovo 26 d. sudarytai grupei pasiūlymams dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo svarstyti ir teikti vadovauja premjero patarėjas sveikatos apsaugos klausimais Jonas Kairys.
Būtent šiai darbo grupei pavesta svarstyti ir teikti siūlymus dėl koronaviruso infekcijos prevencijos, diagnostikos, gydymo ir epidemijos valdymo klausimų sprendimo. Informacija turi keliauti tiesiai premjerui ir tą pačią dieną suformuotam Vyriausybės COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komitetui, irgi vadovaujamam S. Skvernelio.
J. Kairys LRT teigė, kad jo vadovaujama darbo grupė suburta operatyviau kovos su virusu veiksmams koordinuoti. „Yra valstybės lygio ekstremalios situacijos valdymo schema, kur vadovauja premjeras, ir toje schemoje yra ta mūsų medicinos darbo grupė numatyta. Visus sprendimus dabar ir Sveikatos apsaugos ministerija derina su mumis“, – tikino jis.
Tačiau darbo grupės vadovas sakė nežinantis apie kovo 16 d. A. Verygos duotą pavedimą LSMU Kauno klinikoms „metodiškai vadovauti“ kitų gydymo įstaigų darbui. „Tikrai nežinau (apie tokį sprendimą)“, – sakė jis.
R. Kairys LRT pasakojo, kad darbo grupės reglamentas leidžia darbui pasitelkti ekspertus – tam jau parengtas visas sąrašas, kuriame yra ir užsienio, ir Lietuvos mokslininkų, taip pat ir iš LSMU.
Tačiau LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, su LSMU siejamų žmonių yra ir J. Kairio vadovaujamoje darbo grupėje. Jo pavaduotojo pareigas grupėje einanti SAM Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja Raimonda Janonienė neoficialiai vadinama „Kauno žmogumi“ ministerijoje. Ši buvusi prezidento Valdo Adamkaus patarėja prieš daugiau nei dešimtmetį griežtai kritikavo glaudų interesų susipynimą sveikatos apsaugos sistemoje.
„Labiau įsigilinus į tai, kokius savo rankose svertus turi Kauno medicinos universiteto ir Kauno klinikų žmonės, darosi aišku, kas valdo Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą ir jai skiriamus milijardus litų“, – viešai kalbėjo tuometinė prezidento patarėja.
Šiuo metu R. Janonienė – ne tik SAM valdininkė, bet ir LSMU doktorantė, bent anksčiau šios aukštosios mokyklos studentams dėsčiusi sveikatos informacijos valdymą. LRT Tyrimų skyriaus šaltinių teigimu, jos įsidarbinimas SAM, kur dabar eina atsakingas pareigas, tiesiogiai sietinas su LSMU.
„LSMU esu akademines atostogas paėmusi. Lietuva yra tokia maža, tu nori nenori būsi siejamas. Mano dukra studijuoja Vilniaus universitete mediciną. Tai su kuo esu labiau susijusi – su Kaunu ar su Vilniumi? Aš esu pats sau žmogus. Esu ministerijoje Strateginio planavimo ir valdymo skyriuje, kuris man užkrito – tai yra mano sritis, nuo ko aš pradėjau, tai buvo sveikatos technologijų vertinimas, kur aš įgijau įdirbį projektuose, kai dar dirbau Higienos institute. Labai daug domėjausi, ir kai pradėjau dirbti tokį darbą, susijusį su sveikatos technologijų vertinimu, man pasiūlė aplikuoti ir į universitetą, studijuoti doktorantūroje. Kodėl gi ne? Žmonės, kai sukasi siaurame rate, siauroje specializacijoje, tai tu niekur nesidėsi – esame vienas šalia kito. Man pikta kartais, kai žmonės taip lengvai klijuoja klišes“, – teigė ji LRT Tyrimų skyriui.
Pasak R. Janonienės, įspūdis, jog LSMU ir jo valdomos Kauno klinikos daro didelę įtaką SAM vadovybės sprendimams, yra klaidingas.
„Aišku, aš negaliu atsakyti už viską, kas vyksta, aš galiu šnekėti tik už tas veiklas, kur pati dalyvauju. Ten, kur aš dalyvauju – aprūpinimo grupėje. Yra daugybė klausimų, susijusių tiek su įrangos pirkimu, tiek su pagalbinių priemonių pirkimu, šioje grupėje mes turime daugybę konsultantų tiek iš Kauno, tiek iš Santaros klinikų. Imame vedančius ekspertus iš visų sričių ir ištisai komunikuojame kiek įmanomai atstovaujant ne tiek gydymo įstaigų interesams, bet visiems žmonėms, kurie nori ir gali, ir supranta, kaip padėti. <...> Ir tikrai viena kuri nors įstaiga neprimeta savo nuomonės. Bet tai mano atžvilgiu. Bet aš tikrai neprisiimu atsakomybės už tai, kas vyksta kitose srityse“, – sakė SAM atstovė.
Ji taip pat pridūrė, kad SAM „yra žmonių tiesiog per mažai, lyginant su tuo, kokia yra užgriuvusi našta visų sprendimų ir darbų“.
Kas drąsiai varsto A. Verygos duris
LRT Tyrimų skyriaus šaltinių teigimu, dar iki užklumpant koronavirusui, SAM vadovybėje susiklostė įdomi situacija. Nors nuo A. Verygos vadovavimo SAM pradžios šios institucijos vadovybės sprendimai pradėti sieti su LSMU ir Kauno klinikų interesais, bet įtakingiausiu žmogumi ministerijoje šiuo metu vadinama SAM patarėja Rasa Kiūdytė, anksčiau priklausiusi Socialdemokratų partijai.
Ilgametė Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) darbuotoja po pastarųjų Seimo rinkimų įsidarbino Vyriausybės aparate – tačiau ten esą nerado bendros kalbos su Vyriausybės kanceliarijai vadovavusia Milda Dargužaite. Ir tada, kaip teigiama, premjero S. Skvernelio paliepimu, įtakingos moterys buvo išskirtos. R. Kiūdytei teko NMA direktoriaus patarėjo pareigos, o 2018 m. rudenį ji buvo paskirta SAM vyriausiąja patarėja pervedimo būdu. Praėjusiais metais ji darbavosi ir S. Skvernelio, siekusio prezidento posto, rinkimų štabe.
R. Kiūdytė iki šiol SAM vadinama S. Skvernelio aplinkos žmogumi. Nepaisant to, teigiama, kad ji drąsiai varsto ir ministro A. Verygos kabineto duris.
„Jūs kalbate su žmogumi, kuris nedalyvauja diskusijose. Jūs skambinate žmogui, kuris atsakingas už teisinius dalykus, o tai yra ne tas žmogus, kuris dalyvauja diskusijose ir priima sprendimą, ar viena, ar kita klinika vadovauja metodiškai“, – LRT teigė R. Kiūdytė, klausiama apie galimas įtakas SAM.
Ministerijos vyriausioji patarėja tvirtino negalinti pakomentuoti, kaip SAM gimė A. Verygos potvarkis dėl kovos su koronaviruso svertų perdavimo LSMU Kauno klinikoms. „Negaliu pakomentuoti, kaip ten atsitiko, bet tai buvo pati pradžia, tuo metu galbūt užteko vienos klinikos. O šiuo metu yra, sakykim, vis dėlto tam tikra situacija, dėl kurios reikėjo priimti sprendimą, ir buvo priimtas sprendimas, kad reikia, jog vadovautų abi universitetinės ligoninės“, – kalbėjo ji.
Ji taip pat neigė egzistuojant konfliktą tarp ekstremalią situaciją koordinuojančio sveikatos apsaugos ministro ir premjero S. Skvernelio.
„Aš nežinau, apie kokius jūs konfliktus kalbate. Ne, tikrai negirdėjome apie konfliktus, nes, žinokit, neturime laiko dabar net skaityt spaudos. Tikrai nekomentuosiu šitų dalykų. Aš manau, kad, kadangi mūsų ministras yra Vyriausybės narys, tai betarpiškai jie dirba kartu. Ir ministras, ir premjeras, jie bendrauja nuolat kiekvieną dieną, ir aš manau, kad jie tikrai kalba apie visas problemas, iškylančias šito viruso akivaizdoje. Nesvarbu, ar tai susiję su įstaigos vadovais, ar su valdymu, ar su sprendimų priėmimu. Aš manau, kad vyksta betarpiškas darbas. Tai mano asmeninė nuomonė ir mano komentaras. Daugiau komentuoti aš nesiruošiu, nes nesu tas žmogus, kuris dalyvauja šiose diskusijose“, – tvirtino R. Kiūdytė.
Aplinkoje – Kauno žmonės
Dar vienu žmogumi, kuris tiesiogiai dalija nurodymus gydymo įstaigų vadovams, LRT Tyrimų skyriaus šaltiniai vadina dabartinį sveikatos apsaugos ministro patarėją Igorį Baikovskį, Kauno medicinos universiteto (dabar LSMU) absolventą. Iki 2018 m. vidurio jis ėjo ministerijos projektų ir procesų valdymo patarėjo pareigas, o tuo pačiu buvo ir LSMU Kauno klinikų Stebėtojų tarybos narys. LRT kalbintas vienas iš Lietuvos ligoninių vadovų neoficialiai dalijosi įspūdžiais, kas vyksta ligoninių vadovų susitikimuose šiuo metu, kai kyla įtampa dėl koronavirusu užsikrėtusių medikų ir gydymo įstaigų paralyžiaus – I. Baikovskis yra tas žmogus, kuris perduoda ministro pavedimus ligoninių vadovams ir kuriam reikia atsiskaityti, kas padaryta.
„Buvo susitikimas su ligoninių vadovais šiomis dienomis, kvietė mus į nuotolinę konferenciją, vadovavo I. Baikovskis. Ir buvo sudėlioti tik politiniai klausimai. Kiek įėjimų į ligoninę mes pasiskirstę ir panašiai – jiems nereikėjo nieko daugiau, tik informacijos, kad viskas gerai. I. Baikovskis vaidina prie A. Verygos labai rimtą vaidmenį – ministras užsiima viešaisiais ryšiais, o jis siunčia ligoninėms nurodymus, ką daryti”, – pasakojo LRT vienas ligoninių vadovų, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų viešinama.
Su LSMU siejama ir šiuo metu SAM kanclerio funkcijas laikinai vykdanti ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė. Jos biografijoje nurodoma, kad 2017 m., pradėdama laikinai eiti SAM kanclerio pareigas, O. Vitkūnienė buvo LSMU Slaugos fakulteto Slaugos ir rūpybos katedros doktorantė.
Šiuo metu ministro A. Verygos komandoje – ir jau antra tiesiai iš LSMU Kauno klinikų paskirta viceministrė, Lina Jaruševičienė, darbą pradėjusi 2018 m. pradžioje. Iki to laiko ji ėjo Kauno klinikų direktoriaus visuomenės sveikatai, mokslui ir švietimui pareigas.
SAM L. Jaruševičienė kuruoja sveikatos priežiūros sritį, Europos Sąjungos investicijų projektus. Pagal pareigines prievoles būtent už šiuos klausimus atsakingas viceministras vadovauja ir SAM ministro įsakymu sudaromai Koordinavimo komisijai, sprendžiančiai, ar pritarti naujos brangios įrangos, skiriamos sveikatos įstaigomis, įsigijimui. Pradėjusi eiti SAM viceministro pareigas, L. Jaruševičienė dirbo ir LSMU Šeimos medicinos klinikos profesore. Tam ji teigė tuo metu gavusi sveikatos apsaugos ministro leidimą.
Prieš L. Jaruševičienę SAM viceministre, kuruojančia tas pačias sritis, dirbo taip pat „išeivė“ iš LSMU Kauno klinikų Gintarė Šakalytė. Pasitraukusi iš pareigų SAM, ji grįžo į Kauno klinikas, kur jai buvo patikėtos Inovacijų vertinimo ir diegimo tarnybos vadovo pareigos.
Tačiau pirmiausia LSMU įtaka SAM ir dabartiniam jos vadovui A. Verygai, iki politinių pareigų taip pat dirbusiam šioje mokslo įstaigoje, siejama su LSMU rektoriumi Remigijumi Žaliūnu. Dar pernai apklausiamas koncerno „MG Baltic“ byloje rektorius R. Žaliūnas sakė turintis plačias politines pažintis. „Politikus aš pažįstu daug geriau nei bet kuris verslininkų. Aš esu seniausias Lietuvos universitetų rektorius ir pažįstu visus politikus, todėl man jokių tarpininkų bendraujant su jais nereikia“, – sakė jis.
Būtent R. Žaliūnas neretai pavadinamas sveikatos apsaugos sistemos pilkuoju kardinolu, esą palaikančiu ryšius tiek su įtakingais politikais, tiek su verslininkais. Būtent R. Žaliūną vienu iš trijų savo asmeninių gydytoju skirti buvo numatęs išrinktasis prezidentas G. Nausėda – apie tai buvo pranešta dar iki inauguracijos. Rinktis šį specialistą ketinta net ir po to, kai turima informacija su G. Nausėda pasidalijo Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žydrūnas Bartkus.
Tačiau aiškėja, kad oficialiai prezidento gydytoju rektorius R. Žaliūnas netapo. „Nekomentuojame, ko nebuvo. Mano atsakymas yra tame, kad R. Žaliūnas nėra paskirtas (prezidento asmeniniu gydytoju – LRT)“, – tokį atsakymą perdavė šalies vadovo atstovas Antanas Bubnelis.
Jis taip pat nurodė, kad prezidento šeimos sveikata rūpinasi ilgametė jo šeimos gydytoja. „Prezidentas yra pasirinkęs du gydytojus, tačiau jų paslaugomis jis dėl puikios sveikatos nesinaudoja. Ir, nesant tokios būtinybės, jie nėra oficialiai paskirti prezidento gydytojais“, – nurodoma atsakyme.
Kokie ryšiai sieja dabartinį sveikatos apsaugos ministrą A. Verygą ir LSMU rektorių, rodo ir jų bendradarbiavimas Seimo rinkimų metu. Štai dar 2016 m. vasarą, kai A. Veryga, kaip ir kiti LVŽS sąrašo Kaune vienmandatininkai Ramūnas Karbauskis, Mindaugas Puidokas, Audronė Jankuvienė susitiko su Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovais, šiame pokalbyje dalyvavo ir R. Žaliūnas su komanda. O 2017 m. gruodį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) konstatavo, kad A. Veryga pažeidė įstatymą, kai, nepaisydamas „atšalimo“ laikotarpio, skyrė finansavimą LSMU, kuriame anksčiau dirbo, – daugiau nei 32 tūkst. eurų universiteto projektui apie alkoholio žalą.
Po to ministras A. Veryga paskelbė, kad nebepasirašys jokių įsakymų ar kitų dokumentų, galinčių sukelti bent menkiausių abejonių dėl jo santykių su buvusiomis darbovietėmis. Tačiau jau šių metų sausį VTEK ir vėl konstatavo, kad A. Veryga supainiojo interesus. Mat 2017 m. jis priėmė keturis įsakymus, susijusius su jo sutuoktinės darboviete – LSMU Kauno klinikomis. Šiais įsakymais sudaryta galimybė ir skirtas finansavimas Kauno klinikoms atnaujinti onkologinių pacientų gydymui skirtą įrangą – įsigyti naują linijinį greitintuvą, skelbta VTEK pranešime.
LSMU Kauno klinikoms pastaraisiais metais šypsosi sėkmė. SAM vadovu tapus A. Verygai, šiai įstaigai buvo leista vykdyti itin brangias kaulų čiulpų transplantacijas. Klinikos už 7 mln. eurų įsigijo ir neurochirurginėms operacijoms skirtą gama peilį. Pernai LRT Tyrimų skyrius paskelbė apie dar vieną planuotą itin brangų Kauno klinikų pirkinį – 15 mln. eurų galintį kainuoti ciklotroną. Tiesa, šis pirkimas dar neįvyko.
