Vyriausybė trečiadienį pritarė Energetikos ministerijos siūlymui 423 mln. eurų preliminarios vertės elektros jungčių su Latvija stiprinimo projektą pripažinti valstybei svarbiu.
Jį įgyvendinant numatoma pastatyti naujas elektros perdavimo linijas ir rekonstruoti jau veikiančias bei susijusias vidaus linijas vidurio, šiaurės ir vakarų Lietuvoje, sujungti rytinę ir vakarinę sistemos dalis, taip pat, be kita ko, sudarant sąlygas tolesnei atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai.
Numatoma nutiesti 330 kV linijas Darbėnai–Varduva–Mūša, Panevėžys–Mūša, Varduva–Broceni, pastatyti 330 kV Varduvos transformatorių pastotę, šuntinius reaktorius Darbėnų ir Mūšos skirstyklose, rekonstruoti 330 kV linijas Darbėnai–Grobinė, Panevėžys–Jonava, Panevėžys–Aizkrauklė, Lietuvos elektrinė–Jonava, Šiauliai–Mūša ir Mūša–Viskali, taip pat įrengti galios srauto ribojimo priemones.
Valstybei svarbaus projekto statusas leis greičiau parengti teritorijų planavimo dokumentus ir įgyvendinti projektus.
Dalis šių projektų laikomi Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projektu, kurį dar 2024 metų gegužę Seimas pripažino ypatingos valstybinės svarbos projektu, o įgyvendinant energetikos sistemos sinchronizavimo su Europos tinklais projektą daliai jų taip pat buvo suteiktas toks statusas.
Projektas būtų įgyvendinamas elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ ir (arba) Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) lėšomis.
Po praėjusią savaitę vykusio vyriausybinės komisijos energetikos sistemos vystymo komisijos posėdžio premjerė Inga Ruginienė sakė, jog svarbiausios šalies energetikos plėtros kryptys – kritinės infrastruktūros apsauga ir tarpvalstybinių jungčių plėtra: sausumos jungtis su Lenkija „Harmony Link“, jungčių su Latvija stiprinimas ir bendros Lietuvos–Latvijos jungties su Vokietija projektas.
Pasak „Litgrid“, įgyvendinant projektus Lietuvos ir Latvijos pjūvio pralaidumas padidės nuo 1250 iki 2250 megavatų (MW), o tai leis papildomai perduoti apie 4 tūkst. GWh elektros per metus, prijungti prie tinklo apie 1,1 tūkst. MW vėjo, 800 MW saulės ir apie 2,4 tūkst. MW jūros vėjo elektrinių galios.
„Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius yra sakęs, kad per artimiausią dešimtmetį planuojama gerokai išplėsti elektros linijų pralaidumus su Latvija, o elektra tarp šalių galės judėti be apribojimų.
Vyriausybė dega žalią šviesą žemės paėmimui „Harmony Link“ jungčiai
Lietuvai ketinant tiesti komercinę sausumos elektros jungtį su Lenkija „Harmony Link“, Vyriausybė trečiadienį uždegė žalią šviesą jos statyboms bei žemės paėmimui.
Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos pateiktam jungties vystymo planui, kurį patvirtinus ministerija pradės statyboms reikalingų sklypų paėmimą visuomenės poreikiams, taip pat įsipareigos jungtį nutiesti iki 2031-ųjų metų.
„Nors tai techninio pobūdžio, atrodo, sprendimas, bet jis yra labai svarbus, nes patvirtinus infrastruktūros vystymo planą pereinama į kitą etapą, užbaigiamas teritorijų planavimas ir pereinama į projekto įgyvendinimą“, – posėdyje teigė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Ministerijos teigimu, Vyriausybės sprendimu užbaigtas jungties teritorijų planavimas – nustatyta optimali perdavimo linijos trasa ir numatytos tinklo plėtrai reikalingos teritorijos.
„Anksčiau įvertinus poveikį aplinkai ir dabar pabaigus teritorijų planavimą pereinama prie kito svarbaus etapo – jungties inžinerinio projektavimo ir vėliau statybos darbų“, – pranešime teigė ministerija.
Kaip teigiama projekte, „Harmony Link“ užtikrins patikimesnį elektros sistemos veikimą, padės Lietuvos tinklams dar labiau integruotis į ES energijos vidaus rinką. Jungtis taip pat svarbi siekiant efektyviau išnaudoti elektros gamybą iš saulės ir vėjo.
Be kita ko, anot ministerijos, nutiesus „Harmony Link“ bus visiškai užbaigta Baltijos šalių sinchronizavimo su Vakarų Europos tinklais programa.
Kaip rašė BNS, perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kartu su Lenkijos operatore PSE „Harmony Link“ statybą ketina pradėti 2027 metų antrąjį ketvirtį, o ji bus įjungta 2030 metais – tuomet elektros prekybos apimtys tarp šalių sieks iki 1,2 tūkst. megavatų (MW) importo ir eksporto kryptimis.
„Harmony Link“ bus tiesiama Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybėse. Ją sudarys naujos dvigrandės 220 kV kintamosios srovės linijos tarp Elko (Lenkija) ir Gižų pastotės, taip pat naujos Norki ir Vygrių pastotės bei 220 kV linijos Ostrolenka–Elkas rekonstrukcija Lenkijoje.
„Harmony Link“ sausumos jungties projektui suteiktas ypatingos valstybinės svarbos projekto statusas.
