Einant į priedangą svarbu pasirūpinti ne tik maistu ar vandeniu, bet ir pasiimti iš anksto tokiems atvejams pasiruoštą pirmosios pagalbos rinkinį. Anot paramedikės, slėptuvėje svarbiausia turėti tik būtiniausius, dėl tam tikrų sveikatos problemų individualiai paskirtus vaistus, nes stresas gali paskatinti įvairius negalavimus.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Kaip jautiesi?“ įraše:
Slėptuvėje svarbiausia turėti vaistų nuo skausmo
Paramedikė Rasa Lukošiūtė pažymi, kad pirmosios pagalbos rinkinius reikėtų turėti ne tik automobilyje, bet ir namuose.
„Vairuotojai turi pirmosios pagalbos rinkinius automobiliuose, bet problema ta, kad turbūt mažai žmonių juos buvo atsidarę ir pasižiūrėję, kas viduje, nes nelaimės atveju reiktų greitai susitvarkyti su situacija. Pirmosios pagalbos vaistinėlę svarbu turėti ir namuose, nes turbūt dažnai pritrūksta binto ar pleistro“, – sako ji.
Paramedikė rekomenduoja papildomai įsigyti degimų tvarstį, nes jo pirmosios pagalbos rinkiniuose dažniausiai nėra, taip pat turėti vazelino, kuriuo būtų galima patepti žaizdą ir taip sumažinti infekcijos riziką.
„Jei gerai išvalome žaizdą, išplauname ją vandeniu ir daugiau nieko prie savęs neturime, galime patepti vazelinu, kuris neleidžia bakterijoms patekti į vidų. Jis gali būti laikina pagalbinė priemonė žaizdai prižiūrėti. Aišku, jeigu jau užsikrėtėme, tai užsikrėtėme, nieko nepadarysi, bet vazelinas yra geras dalykas, nes nusibrozdinimų vis tiek pasitaiko“, – pataria R. Lukošiūtė.
Pasak jos, einant į slėptuvę svarbiausia turėti vaistų nuo skausmo bei kitų medikamentų, padedančių suvaldyti individualias sveikatos problemas, pavyzdžiui, pakilusį kraujospūdį. Specialistė taip pat rekomenduoja į priedangą pasiimti tik svarbiausius vaistus.
„Tikrai pasvarstyčiau ir apie vaistus žarnyno sistemai, nes dėl streso gali atsirasti tiek viduriavimas, tiek vidurių užkietėjimas, o tai gali sukelti labai liūdnų pasekmių žmonėms. Klausimas, aišku, kiek priedangoje bus praleista laiko ir ar tikrai reikalingi visi medikamentai“, – pastebi paramedikė.
„Jeigu neturime nuskausminamųjų, pirmosios pagalbos rinkiniuose yra ledo maišeliai, kuriuos sutraiškę galime dėti ant skaudamos vietos – ar tai būtų pilvas, ar koja, ar kita vieta. Šaltis šiek tiek sumažina skausmą, nes sulėtėja kraujotaka ir nerviniai signalai“, – priduria ji.
R. Lukošiūtė akcentuoja, kad ruošiant medikamentinę vaistinėlę oro pavojaus atveju svarbiausia neišmesti informacinių vaistų lapelių.
„Blogiausia, ką žmonės sugalvoja, tai atsikirpti vaistų plokštelės gabaliuką ir išmesti informacinį lapelį. Tada nebežino nei vaisto pavadinimo, nei dozės, nei kam jis skirtas, nei galiojimo laiko, bet vaistą vis tiek įsideda. Ne veltui tos dėžutės yra su lapeliais. Jei dėžutėje nėra vietos, susukame plokštelę lapelyje, surišame guma ir įpakuojame į rinkinį“, – sako paramedikė.
Pirmieji žingsniai suteikiant pagalbą
Jos teigimu, prieš suteikiant pirmąją pagalbą pirmiausia reikėtų įvertinti, kaip kitas žmogus susižeidė ir ar pačiam yra saugu jam padėti.
„Tiek įprastomis sąlygomis, tiek ir esant priedangoje pirmiausia svarbu patikrinti, ar man yra saugu, ar aš nenukentėsiu, nenusiridensiu nuo laiptų, neužkliūsiu už plytos aklai bėgdamas padėti kitam. Tik tai įsivertinęs galiu suteikti žmogui pagalbą“, – pabrėžia R. Lukošiūtė.
Kitas žingsnis, kaip aiškina specialistė, būtų patikrinti, ar žmogus sąmoningas. Tai galima labai paprastai padaryti užduodant klausimą, ar jam reikia pagalbos – jei žmogus sureaguoja, situacija yra valdoma.
„Įprastomis sąlygomis, kai jau įsivertinu, kokia yra situacija, paskambinu 112 ir man dispečeris paaiškina, kaip gaivinti, kaip padėti užspringusiam ar žmogui, ištiktam traukulių. Galiu įjungusi garsiakalbį pasidėti telefoną šalia savęs ir klausytis nurodymų“, – sako gydytoja.
Ji pažymi, kad suteikiant pirmąją pagalbą svarbiausia padėti žmogui išlaikyti sąmonę.
„Turbūt ne kartą filmuose esame matę, kai kalbina žmogų, kad jis neužmigtų. Dažnai žmonėms įdomu, kodėl taip yra, bet jeigu mes leistume žmogui prarasti sąmonę, dar labiau nukristų jo kraujospūdis, sulėtėtų širdies ritmas ir tada jau gali būti, kad žmogaus ir nebepažadintume“, – akcentuoja R. Lukošiūtė.
Panikos priepuolius gali padėti įveikti dėmesio nukreipimas
Pasak jos, priedangoje labiausiai tikėtina, kad tektų padėti žmogui, kuriam prasidėjo panikos priepuolis. Paramedikė pabrėžia, kad tokiu atveju galima duoti žmogui jo paties raminamųjų vaistų, tačiau siūlyti savų nereikėtų. Vietoj to geriau bandyti nukreipti jo dėmesį ir mintis – užmegzti pokalbį arba pavesti atlikti paprastą užduotį.
„Galima nukreipti dėmesį kažkokiais pojūčiais, kvapais, duoti atsigerti vandens, kalbėtis su žmogumi. Labai dažnai padeda pokalbis. Aš tiesiog galiu pasakoti apie savo gyvenimą, nuotykius ir taip po truputį žmogaus smegenys nurims, supratusios, kad joms nėra didelio pavojaus“, – teigia paramedikė.
Anot jos, taip pat ypač svarbu užtikrinti, kad žmogus galėtų laisvai kvėpuoti.
„Prasidėjus panikos priepuoliui, svarbiausia pradėti giliai ir ramiai kvėpuoti. Dažnai pas mus būna pilvai užspausti diržais ar per siaurais džinsais. Tai reikia atlaisvinti tą diržą ar sagutę ir leisti pilvui ramiai judėti, nes jeigu jis bus užspaustas, gali būti dar didesnė panika. O jeigu žmogui sunku kvėpuoti, jį reikia pasodinti, nes sėdimoje pozicijoje kvėpuoti daug lengviau“, – sako R. Lukošiūtė.
Pagalbos suteikimas sąmonę praradusiam žmogui
Ji taip pat dalijasi patarimais, kaip suprasti, kad žmogus prarado sąmonę, bei kaip suteikti jam pagalbą.
„Pirmiausia reikia įsitikinti, ar žmogus be sąmonės – papurtyti jį už pečių lyg bandytum pažadinti draugą trečią nakties, nes dega namas. Jeigu įtariu, kad žmogus susižalojo stuburą, tada plekšnoju per pečius. Jeigu jis į mane nesureaguoja, tikrinu, ar kvėpuoja. Jei kvėpuoja, man ramu – svarbu yra tolygus, normalus kvėpavimas.
Bet jeigu akivaizdžiai nematau kvėpavimo, pirmiausia pasitikrinu, ar burnoje nėra nieko įstrigę. Jei ne, galiu padėti ranką ant krūtinės ląstos ir priglausti ausį žmogui prie burnos – tada girdžiu, jaučiu arba matau, kad vyksta kvėpavimas. Per 10 sekundžių žmogus turi įkvėpti nors du kartus. Jei per 10 sekundžių įvyko du įkvėpimai, traktuojame, kad žmogus yra be sąmonės“, – aiškina paramedikė.
R. Lukošiūtės teigimu, tokiu atveju žmogų reikia paguldyti ant šono ir užtikrinti saugią padėtį, kad jis neapsiverstų ant veido, o tada palikti jį ramybėje ir kas kelias minutes tikrinti, ar viskas gerai. Kita vertus, jeigu žmogus nekvėpuoja, vos įkvepia arba mėlsta, būtina pradėti gaivinimą.
„Svarbiausia, kad žmogus gulėtų ant kieto pagrindo. Tada pasižiūriu, ar ant krūtinės nėra papuošalų, kurie trukdytų daryti paspaudimus, ir tvirtai įstatau plaštakos pagrindą krūtinkaulio centre. Tai didelis plokščias kaulas, dažniausiai tikrai visi jį randa. Tada suneriu pirštus, iki galo ištiesiu alkūnes, nes paspaudimai vyksta iš nugaros, ir stipriai bei drąsiai pradedu spaudinėti“, – apie tai, kaip taisyklingai gaivinti žmogų, pasakoja specialistė.
Pasak jos, gaivinant reikia atlikti 30 krūtinės paspaudimų, kurių gylis turi būti 5–6 cm, ir 2 įpūtimus. Tiesa, jei po ranka nėra gaivinimo kaukės, o žmogus nėra artimasis, įpūtimų daryti nebūtina – užtenka atlikti paspaudimus.
„Iš esmės gaivinimas yra gyvybės palaikymo funkcija, kol atvyks specializuota pagalba, kuri galės iš tiesų atgaivinti žmogų. Pagrindinis tikslas yra daryti krūtinės paspaudimus, kad nesustotų kraujotaka. Jei atlikdamas paspaudimus pamečiau skaičių ir neturiu galimybių daryti įpūtimų, tada be sustojimo spaudinėju ritmiškai, stipriai, greitai ir be gailesčio“, – pažymi R. Lukošiūtė.
Parengė Vaida Račkauskaitė
