LRT tyrimai

2019.06.25 05:30

LRT tyrimas. Valdžios numylėtame sektoriuje – Rusijos oligarchas, ofšorai ir sukčiai

Mindaugas Aušra, Jurgita Čeponytė, LRT Tyrimų skyrius2019.06.25 05:30

Lietuvos valdžiai džiaugiantis besiplečiančiu finansų technologijų sektoriumi, LRT Tyrimų skyrius patikrino, ar jame nėra daugiau atvejų, panašių į „Revolut“, kai paaiškėjo jo savininko ryšiai su Rusijos dujų gigante „Gazprom“. Surinkti duomenys rodo, kad maždaug pusė licenciją gavusių užsienio kapitalo bendrovių yra didesnės rizikos.

Kai kurios įmonės įsipynusios į lengvatinio apmokestinimo zonų tinklus, kitos susijusios su Rusijos oligarchais, trečios – užsienyje neteko licencijų. Be to, specialiosios tarnybos gauna signalų iš užsienio, kad Lietuvos mokėjimų įstaigos atidaro sąskaitas įtartiniems asmenims su neaiškios kilmės pinigais.

Lietuvos valdžios svajonė – Vilnių paversti baltiškuoju Londono Sičiu ir tapti finansų technologijų srityje dirbančių įmonių centru. Dėl to jau kelerius metus iš eilės Lietuvos bankas kartu su „Investuok Lietuvoje“ ir keliomis ministerijomis aktyviai kviečia bendroves steigti Lietuvoje. To rezultatas – kasmet daugėja suinteresuotų įmonių ir kartu auga išduotų licencijų skaičius. Teigiama, kad tai paskatins Lietuvos ekonomikos augimą.

Birželį sėkmingai veikiančiu vadinamuoju „fintech“ sektoriumi metinėje kalboje džiaugėsi ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Skaičiuojama, kad šioje srityje įdarbinta daugiau kaip 2 600 žmonių, vidutinis atlyginimas yra 2,1 karto didesnis nei šalies vidurkis. Kai kurios užsienio kapitalo bendrovės, gavusios licencijas, per trumpą laiką pasiekė ir gerų rezultatų: įdarbino dešimtis specialistų, sukūrė naujus veikiančius produktus.

Kartu įstatymų leidybos pusėje atsiranda vis daugiau iniciatyvų tiek suteikti „fintech“ sektoriui daugiau priemonių laisviau veikti, tiek įvesti saugiklius, kurie užkardytų rizikas. Tačiau parlamentarai pastaruoju metu labiau rūpinasi konkrečios įmonės likimu, o ne ekonomiškai naudingo sektoriaus reguliavimu. Nors apie grėsmes jau ne kartą įspėjo Lietuvos žvalgyba.

LRT Tyrimų skyriui paanalizavus visas įmones, kurios gavo elektroninių pinigų ir mokėjimų įstaigų licencijas, išaiškėjo, kad daugiau kaip pusė užsienio kapitalo bendrovių priklauso rizikos grupėms. Kai kurių bendrovių atstovai kaltinti sukčiavimo schemomis, iš kitų įmonių užsienyje atimtos licencijos, o vienos lietuviškos bendrovės akcijų paketą įsigijo Rusijos pilietis, turintis bendrą verslą su „Putino sąraše“ esančiu oligarchu.

Prakalbo apie ekonominę naudą

Prieš dvejus metus elektroninių pinigų įstaigos licenciją gavusi bendrovė „Neo Finance“ per akcininkus yra susijusi su Rusijos oligarchu Aleksandru Mamutu. Dešimtadalį „Neo Finance“ akcijų valdantis Rusijos pilietis Grigorijus Gurevičius į bendrovės veiklą įsitraukė šiai jau gavus licenciją iš Lietuvos banko.

Vieši Rusijos bendrovių registrai rodo, kad G. Gurevičiaus pagrindinė veikla – informacinių technologijų įmonė „UCS“, Rusijoje veikianti daugiau kaip 20 metų. Ši bendrovė turi ir padalinį Lietuvoje – „UCS Baltic“.

G. Gurevičius nėra vienintelis rusiško „UCS“ akcininkas. Kitą pusę valdo viena didžiausių Rusijos žiniasklaidos, technologijų ir elektronikos grupių „Rambler&Co“. Jos vadovas ir savininkas – vienas stambiausių Rusijos oligarchų A. Mamutas. Jis JAV tarnybų buvo įvardintas kaip artimas Kremliaus aplinkai ir įtrauktas į vadinamąjį „Putino sąrašą“.

Pasak Rusijos žiniasklaidos, G. Gurevičius ir A. Mamutas kartu su šios šalies valstybiniu banku „Sberbank“ pernai pradėjo bendrą informacinių technologijų verslą. „Sberbank“ – didžiausias bankas Rusijoje, kurio 51 proc. akcijų valdo centrinis šalies bankas. Jam nuo 2014 m. taikomos Vakarų sankcijos.

LRT kreipėsi į „NeoFinance“ dėl G. Gurevičiaus, tačiau sulaukė atsakymo, kad šiam priklauso šiek tiek mažiau nei 10 proc. akcijų, o smulkiųjų akcininkų bendrovė neanalizuojanti.

Lietuvos banko komentaras: „Toji situacija mums yra žinoma, tačiau šis asmuo neturi kvalifikuotosios akcijų dalies (t. y. 10 procentų bendrovės akcijų), kai pagal galiojančius teisės aktus turi būti vertinamas akcininkas.  Todėl Lietuvos banko ir Vyriausybės kanceliarijos potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo komisijos jis nebuvo vertintas. Jei šis asmuo siektų įsigyti 10 procentų bendrovės akcijų, Lietuvos bankas turėtų vertinti minėtą asmenį.“

Panaši situacija Lietuvoje susidaro ne pirmą kartą. Pernai parlamentaras Arvydas Anušauskas atkreipė dėmesį, kad licenciją Lietuvoje gavusi latvių kilmės bendrovė „Via Payments“ yra susijusi su žlugusiu „Parex“ banku. Tąkart Lietuvos bankas sakė, kad vertins papildomą informaciją. Pasak Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus Vytauto Valvonio, bankas nežinojo, kad į Lietuvą atėjusios bendrovės savininko tėvas vadovavo „Parex“ bankui, nes nėra reikalaujama, kad būtų tikrinami vaikų ir tėvų ryšiai.

Tačiau sąsaja su „Parex“ egzistuoja ne tik per tėvo ryšį. „Via Payments“ valdybos pirmininkas ėjo aukštas pareigas „Parex“ banke, vėliau dirbo latviško „ABLV“ banko atstovu Rusijoje. Šis bankas buvo trečias pagal dydį Latvijoje, bet pernai bankrutavo dėl įtarimų dalyvavus plaunant pinigus. Tiesa, „Via Payments“ patenka į įmonių grupę, kuriai priklausantys  tie patys verslininkai siūlo paskolas, paremtas kriptovaliutomis – priemone, dėl kurios Lietuvos bankas esą laikosi griežtai neigiamos pozicijos.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad Lietuvoje buvo pakeista daugiau kaip 50 teisės aktų, reguliuojančių finansinių paslaugų sritį, tam, kad Lietuvos bankui būtų suteikta ir daugiau galių, ir daugiau atgrasymo priemonių. Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, būtent dėl to šalies centrinis bankas, vertindamas bendrovių atėjimą į Lietuvą, taria paskutinį žodį.

„Lietuvos bankas gali geriausiai įvertinti, kas yra rizikinga, o kas ne, kokią riziką kelia visuomenei ar vartotojams. Visos kompetencijos yra ten. Lietuvos bankas turi nuspręsti, kur brėžti raudoną liniją“, – sako V. Šapoka.

Šiuo metu vienos licencijos išdavimas šalyje trunka apie 5 mėnesius – tai trumpiausias laikas visoje Europos Sąjungoje. „Mes kiekvienu atveju kreipiamės į VSD, STT, FNTT, į Informatikos ir ryšių departamentą, ar akcininkai arba vadovai nėra teisti. Turime informacines sistemas, kur ieškome neigiamos informacijos apie vadovus arba akcininkus, taip pat yra internetas“, – bendrovių patikrinimo procesą aiškina V. Valvonis.

Šalies centrinis bankas tikrina licenciją norinčios gauti įmonės galutinius naudos gavėjus, verslo modelį, kapitalo kilmę, reputaciją, bankroto istorijas, kreipiasi į užsienio žinybas, esą taip pat naudojasi išsamiomis duomenų bazėmis. Kaip aiškina, kad licencijavimo etapą sėkmingai baigia ne visi – iki šiol elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos licencijos išduotos apie 70 procentų paraiškas pateikusių įmonių.

Pagal Lietuvos banko praktiką, kai įmonė turi įtartinų sąsajų arba kelia papildomų klausimų, tokios bendrovės tampa didesnės rizikos ir joms licencijos išduodamos su sąlyga, kad bus griežčiau reguliuojamos. Tačiau kodėl centrinis bankas nusprendžia priimti į šalį didesnės rizikos bendroves?

Pasak V. Valvonio, skaičiuojama, ar bendrovės nauda Lietuvai didelė: „Žiūrim, kokia yra nauda ir kokie yra kaštai.“

Esą jeigu įmonės ar akcininko veikla neatrodo pernelyg rizikinga, o nauda ekonomikai didelė, tokiu atveju licencija vis tiek išduodama.

Finansų ministras sako, kad LRT nustatyti atvejai verti atidesnio dėmesio. „Reputacija yra būtinas reikalavimas, ir kiekvieną atvejį, kuris yra išaiškinamas, reikia vertinti labai rimtai ir pasižiūrėti, ar visi žingsniai buvo atlikti tinkamai“, – teigia V. Šapoka.

Platus ofšorų tinklas

Iš viso Lietuvos bankas yra išdavęs 88 elektroninių pinigų arba mokėjimų įstaigų licencijas. Daugiau kaip pusė jų – užsienio kapitalo, nemažai savininkų iš Jungtinės Karalystės, Kinijos, Izraelio ar Rytų Europos. Tačiau iš tiesų kas trečia įmonė arba tiesiogiai, arba per akcininkus yra susijusi su lengvatinio apmokestinimo zonomis (ofšorais), turinčiais investuotojų, registruotų Bahamose, Vanuatu, Mergelių ar Kaimanų Salose, Kipre ir Maltoje.

Su ofšorais susijusios įmonės išsiskiria tuo, kad, nors oficialiai Lietuvoje įregistruojamos kaip, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės bendrovės, tikrieji savininkai registruoti, pavyzdžiui, Kipre. Pasitaiko atvejų, kai deklaruojama, kad investicijos ateina iš Kinijos, tačiau iš tiesų bendrovė veikia Bermuduose. Dažnu atveju netgi neaišku, kas yra tikrieji savininkai, nes oficialiai įmonių grupės priklauso teisininkams.

Tai parodo ir naujausias pavyzdys. Birželio pradžioje Lietuvos bankas išdavė elektroninių pinigų įstaigos licenciją Sakartvelo gyventojų įkurtai įmonei „Silvergate LT“. Jos savininkas Rati Tchelidze socialiniuose tinkluose prisistato teisininku, o „Panama Papers“ duomenimis, jis tarpininkauja bent 20 įmonių, registruotų Kipre, Bahamose ir Mergelių salose. LRT Tyrimų skyrius „Silvergate LT“ pateikė užklausą, tačiau atsakymo nesulaukė.

Kita pernai iš Lietuvos banko licenciją gavusi bendrovė „SatchelPay“ irgi užsiima elektroniniais mokėjimais ir yra įsisukusi į platų lengvatinio apmokestinimo zonose veikiančių įmonių tinklą. „Paradise Papers“ duomenimis, „SatchelPay“ vienintelis akcininkas Thomas Jacksonas, vadinamojo mokesčių rojaus Meno salos pilietis, Maltoje yra tiesiogiai susijęs su keliomis bendrovėmis, šios – su dar trisdešimčia įmonių, registruotų Maltoje. Siekdama sužinoti, kodėl akcininkas dalyvauja tokiame plačiame ofšorų tinkle, LRT kreipėsi į bendrovę, bet joks paaiškinimas nebuvo pateiktas.

Tai, kad beveik kas trečia užsienio kapitalo bendrovė susijusi su ofšorais, pasak V. Valvonio, dar nereiškia didelės grėsmės šalies finansų sektoriui.

„Darbas su užsienio jurisdikcija savaime nereiškia rizikos. Advokatai sako, kad tai yra saugumo sumetimais. Kai yra verslininkas, jis galbūt bijo šantažo, pinigų kaulijimo ir jis daro tokią struktūrą“, – advokatų išaiškinimą pateikia V. Valvonis.

Tačiau tokiam požiūriui prieštarauja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. „Mes pernai informavome bankus, kad būtų ypač atidūs su įmonėmis, kurios registruotos ofšoruose, kadangi tai padidina anonimiškumo riziką“, – sako FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.

Anot jo, lengvatinio apmokestinimo zonose įmonės steigiamos tam, kad būtų mažinama mokestinė našta. Tačiau esą dažni atvejai, kai tokios įmonės naudojamos siekiant nuslėpti tikruosius savininkus ir iniciatorius, o tai jau gali būti susiję ir su terorizmu, ir su pinigų plovimu. „Tose šalyse dažniausiai užtenka nominalaus vadovo. Nebūtina registruose pateikti informacijos apie realius savininkus“, – teigia M. Petrauskas.

Tuo labiau, kad Lietuvoje pradeda kurtis ir kita ydinga praktika. FNTT neseniai kreipėsi į šalies finansų įstaigas įspėdama, kad Lietuvoje sąskaitos atidaromos neigiamą reputaciją turinčioms įmonėms arba žmonėms ir jie disponuoja neaiškios kilmės pinigais.

„Gauname informacijos iš aplinkinių valstybių, kad kai kurios įmonės arba asmenys, kuriems buvo neatidarytos sąskaitos – bankinės ar elektroninių pinigų institucijų – kad jie Lietuvoje tokią galimybę gavo“, – sako M. Petrauskas.

Anot jo, gali būti, kad dalies elektroninių pinigų įstaigų vykdoma rizikos politika yra silpna ir vykdoma netinkamai. LRT žiniomis, tarp bendrovių, atidariusių sąskaitas įtartiniems asmenims, yra ir žinomų pavadinimų.

Tuo metu finansų ministras Vilius Šapoka mano, kad Lietuva neturi susikurti lengvatinio apmokestinimo zonų reputacijos. „Tikrai negalima aukoti priežiūros standartų. Čia galiu pasakyti vienareikšmiškai. Lietuvoje nėra jokių ketinimų daryti finansinių centrų, kurie būdingi ofšorinėms šalims, ten, kur nėra nei rimtos priežiūros, nei rimtai žiūrima į reguliavimą, tai nėra mūsų kelias“, – sako finansų ministras.

Daugiau įtartinų atvejų

Lietuvai plačiau atvėrus vartus finansų technologijų bendrovėms, tarnybos sulaukia ir daugiau kreipimųsi. FNTT teigia, kad pernai gautų pranešimų, susijusių su finansiniais nusikaltimais mokėjimų srityje, buvo dukart daugiau nei 2017 m. ir keturis kartus daugiau nei 2016 m.

„Didėja gana drastiškai, vos ne geometrine progresija. Daugėja ne tik pranešimų, bet ir paklausimų iš užsienio valstybių, nes atsiranda pas mus daugiau žaidėjų, daugiau klientų“, – teigia M. Petrauskas.

Ir nors esą visos tarnybos bendradarbiauja prižiūrimos finansų technologijų sektoriaus, į Lietuvą vis dėlto prasprūsta prastos reputacijos asmenų.

Prieš dvejus metus licenciją gavusios elektroninių mokėjimų bendrovės „Transacitve Systems“ buvęs „Transactive Systems“ valdybos pirmininkas Scottas Roixas JAV buvo įsivėlęs į telemedicinos schemas ir jam grėsė penkeri metai kalėjimo. Kaip praneša JAV Teisingumo departamentas, S. Roixas prisipažino kaltas dėl nusikaltimo apgavus dešimtis tūkstančių gyventojų ir šimtus daktarų, siekiant išvilioti pinigų iš privačių sveikatos priežiūros programų. S. Roixas taip pat prisipažino sukčiavęs dar ir apgaulingai reklamuodamas maisto papildus, kremus ir hormonines tabletes.

LRT kreipėsi į „Transactive Systems“ dėl S. Roixo. Įmonė neigė, kad toks žmogus kada nors dalyvavo jos valdyme, tačiau LRT turimi Registrų centro išrašai ir dokumentai rodo, kad tai yra netiesa. Pateikus įrodymus bendrovei, jos atstovai galiausiai pripažino, kad „Transactive Systems“ iš tiesų buvo susijusi su S. Roixu ir paaiškino, kad išaiškėjus šio nusikaltimams iš jo akcijos buvo išpirktos, todėl jis įmonės veikloje nebedalyvauja. 

Lietuvos banko komentaras: „Šis asmuo nėra bendrovės akcininkas, todėl pagal galiojančius teisės aktus jam nėra taikomi priežiūriniai reikalavimai. Į vertinamų akcininkų sąrašą patenka visi akcininkai juridiniai asmenys ir jų vadovai, taip pat akcininkai fiziniai asmenys – vertinami visi subjektai, pradedant turinčiais 10 proc. ir daugiau pareiškėjo akcijų dalį, baigiant galutiniu naudos gavėju fiziniu asmeniu. Toks vertinimas šiuo atveju buvo atliktas.“

Klausimų kelia ir dar vienos elektroninių pinigų įstaigos, licenciją gavusios 2017 m. kovą, veikla. Tai „deVere E-Money“, kurios atėjimu į Lietuvą ypač džiaugėsi „Investuok Lietuvoje“. Beveik visose pagrindinėse pasaulio sostinėse biurus turinti „deVere Group“, kuriai per jos pagrindinį akcininką Nigelį Jamesą Greeną priklauso lietuviškoji atšaka, net keliose valstybėse susilaukė institucijų dėmesio. Pavyzdžiui, Honkongo tarnybos dėl įvairiausių pažeidimų iš bendrovės atėmė licenciją ir skyrė beveik 300 tūkst. eurų baudą.

Pernai bendrovės padalinys nubaustas JAV 8 mln. dolerių už tai, kad konsultuodamas gyventojus dėl pensijų fondų, neatskleidė savo tikrų finansinių paskatų, siekdamas slapta iš žmonių uždirbti. 2013 m. „deVere“ licencija buvo panaikinta Belgijoje. Tos šalies tarnybos sakė, kad bendrovės investicijų konsultantai buvo linkę pradingti.

Taip pat „deVere“ pradėjo dirbti beveik su visomis žinomomis kriptovaliutomis, siūlydama virtualius pinigus pirkti, keisti ir parduoti. Nors Lietuvos bankas laikosi pozicijos, kad bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su minėtomis valiutomis. LRT Tyrimų skyrius, siekdamas suteikti galimybę „deVere E-Money“ paaiškinti situaciją, pateikė įmonei klausimus, bet jokios reakcijos nesulaukė.

Lietuvos banko komentaras: „Licencijos išdavimo metu buvo įvertinta visa informacija, tiek pateikta pareiškėjo, tiek surinkta iš teisėsaugos ir kitų šaltinių. Jūsų minima JAV bauda buvo paskirta daugiau nei praėjus metams nuo licencijos išdavimo, ir pagal galiojančius teisės aktus informaciją apie tai pareiškėjas  turėjo  pateikti Lietuvos bankui, tačiau to nepadarė. Lietuvos bankas išsiaiškins šią situaciją su bendrove ir priims atitinkamus sprendimus.“

Tarnybos kovoja dėl didesnių resursų

Valstybės saugumo departamentas pernai pranešė, kad į „fintech“ sektorių taikosi užsienio įmonės, neatitinkančios nacionalinio saugumo interesų. Naujausioje ataskaitoje dėstoma, kad prieštaringos reputacijos užsieniečiai siekia nuslėpti tikruosius naudos gavėjus per lengvatines apmokestinimo zonas naudodami sudėtingas ir neskaidrias verslo schemas.

Ir nors žvalgyba įspėja apie grėsmes, speciali Vyriausybės komisija, turinti lemiamą žodį vertindama, ar investuotojai atitinka nacionalinio saugumo reikalavimus, dėl nė vieno LRT Tyrimų skyriaus išaiškinto atvejo neigiamos išvados nepateikė.

Tiesa, dar viena platforma, per kurią institucijos turi užkardyti grėsmes finansų technologijų sektoriuje, tai 9 institucijų pasirašytas memorandumas dėl keitimosi informacija valdant rizikas „fintech“ srityje. Esą taip siekiama Lietuvą paversti rizikų valdymo kompetencijų centru.

Tačiau kelioms įstaigoms LRT pateikta informacija buvo naujiena. Gali būti, kad svajojamo bendradarbiavimo trūksta, nes kai kurios finansų technologijų sritį prižiūrinčios tarnybos bando išsikovoti didesnį finansavimą.

Viena jų – FNTT, taip pat prisidėjusi prie memorandumo, nors anksčiau kartu su parlamentaru Stasiu Jakeliūnu priešinosi galimybei pagal vairuotojo pažymėjimą nustatyti asmens tapatybę. Apie tai, kad reikia daugiau pinigų, tarnyba prakalbo kaip tik tuo metu, kai prasidėjo svarstymai minėtos srities bendrovėms suteikti didesnes galimybes.

FNTT metinis biudžetas siekia apie 8,6 mln. eurų, tačiau, pasak M. Petrausko, pinigų plovimo atvejus ir kitus nusikaltimus, susijusius su mokėjimais, tiria 10 darbuotojų. Vasarį FNTT kreipėsi į Vidaus reikalų ir Finansų ministerijas prašydama lėšų papildomiems 8 žmonėms įdarbinti nuo šių metų liepos, tačiau kol kas norimo finansavimo negavo.

„Skaičiuojam, kad vienam tyrėjui metams reikia apie 70 tūkst. eurų. Tai, jeigu prašom 8 tyrėjų, galutinė suma – pusė milijono. Jeigu mes negalvosime ir lauksime, kada kas sugrius, tai mes turėsime naują „Snorą“, naują „Ūkio banką“ ir naujas kredito unijas“, – sako M. Petrauskas.

Esą pinigų papildomiems darbuotojams prireikė ne tik dėl besiplečiančio „fintech“ sektoriaus, bet ir Vyriausybėje atsiradus iniciatyvų steigti „e-rezidento“ ir virtualios buveinės paslaugas bei leisti kliento tapatybę nustatyti pagal vairuotojo pažymėjimą.  Pasak Finansų ministro V. Šapokos, toks FNNT reikalavimas – pagrįstas, nes priežiūrą būtina stiprinti, o VRM į tai turėtų atsižvelgti.

Jau anksčiau grupė parlamentarų buvo išreiškusi nerimą dėl atidesnės pinigų plovimo prevencijos. Tuo metu tiek socialdemokratų, tiek konservatorių atstovai teigė, kad finansų technologijų priežiūra turi būti ypač stiprinama, nes kol kas tarnybų resursai priežiūrai išlieka tokie patys.