Pastabas Venecijos komisijai dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimų teikė Seimo pirmininkas Juozas Olekas, trečiadienį pranešė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
Seimo Kultūros komiteto nariai, šiuo metu svarstantys projektą ir pritarę įvairiems projektą keičiantiems pasiūlymams, atsakymų į Venecijos komisijos raštą nematė.
„Dar kartelį pasikartosiu, kad buvo teikta būtent mums informacija, kuria pasidalinau, o Seimo pirmininkas tikrai gavo ir buvo paruošti tie atsakymai“, – trečiadienį per Kultūros komiteto posėdį teigė K. Vilkauskas, kelių posėdžio dalyvių paklaustas, kas vis dėlto rengė atsakymus Venecijos komisijai Seimo vardu.
BNS rašė, kad praėjusią savaitę Seimas gavo Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) raštą apie jų parengtas išvadas LRT įstatymo pakeitimams dėl nacionalinio transliuotojo valdysenos.
Komisija prašė iki pirmadienio Seimą pateikti savo pastabas į jų preliminarias išvadas.
Keli Kultūros komiteto nariai ir svečiai klausė, kas rengė ir pateikė šias pastabas.
„Kodėl aš, kaip išvadų rengėja, (nieko nežinau – BNS)? Galbūt jūs manęs nevertinate ar galvojate, kad esu nežinau kas ir kaip, bet jeigu iki pirmadienio 10 valandos reikėjo pateikti atsakymą, vadinasi, tą atsakymą bent jau komiteto nariai turėjo žinoti, girdėti“, – teigė demokratė Rima Baškienė.
„Iš tikrųjų, pirmininke, na, iš penkto karto pagaliau išgirdote ir bent jau sužinojome, kad Seimo pirmininkas šituos atsakymus kažkaip parengė, pateikė Venecijos komisijai. Juk prieš pradedant darbotvarkę šito klausiau ir jūs kažkaip ignoruojate mano klausimą ir neatsakote. Iš tikrųjų būtų buvę įdomu pamatyti tuos atsakymus į pastabas Venecijos komisijos tiems, kurie galime juos pamatyti. Bet dabar mes net nežinome, kas ten atsakyta ir ar tikrai teisingai atsakyta, ar tai yra Seimo pirmininko ar kažkieno interpretacija. Svarbūs dalykai yra ignoruojami“, – kalbėjo konservatorė Daiva Ulbinaitė.
Praėjusią savaitę K. Vilkauskui pažadėjus, kad Kultūros komitetas siūlymus LRT įstatymui baigs svarstyti tik sulaukęs Venecijos komisijos išvadų, trečiadienį valdančiųjų balsais nutarta pratęsti procesą be oficialių išvadų. Opozicijos atstovai ragino jų vis dėlto sulaukti.
LRT įstatymo pakeitimais Venecijos komisija susidomėjo praėjusių metų pabaigoje, kai Seimas ėmėsi lengvinti nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo procedūrą. Dalis žurnalistų bendruomenės, kultūros atstovų, visuomeninių organizacijų tame įžvelgė grėsmę laisvam žodžiui. Dėl to prie Seimo surengti daugiatūkstantiniai mitingai.
Žlugus šiam bandymui, Seime sudaryta darbo grupė parengė naują LRT įstatymo projektą. Šiai darbo grupei vadovavo parlamento vadovas socialdemokratas Juozas Olekas.
Šis projektas taip pat sulaukė dalies žurnalistų organizacijų, nacionalinio transliuotojo administracijos kritikos.
Venecijos komisija šiuo metu vertina pateikimo stadiją Seime praėjusį projekto variantą, dar prieš jį koreguojant Kultūros komitete.
Komisija rekomenduoja, kad pataisos būtų taikomos tik po jų įsigaliojimo paskirtiems transliuotojo vadovams.
Po korekcijų išliko parlamentinės darbo grupės suformuluotas siūlymas, kad LRT vadovui atleisti nepasibaigus kadencijai būtų reikalingi du trečdaliai balsų transliuotojo taryboje – tiek pat, kiek yra dabar. Šį siūlymą Venecijos komisija pasveikino.
Vis dėlto siūloma koreguoti generalinio direktoriaus atleidimo pagrindus ir leisti tarybai apsispręsti, ar dėl to balsuoti slaptame, ar atvirame balsavime. Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatytas tik atviras balsavimas.
LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė yra sakiusi, kad ir šis pataisų variantas yra skirtas asmeniškai jai atleisti.
Šiuo metu svarstomame projekte LRT valdysenos pokyčių įsigaliojimas numatomas vėlesniais metais, tačiau generalinio direktoriaus atleidimo tvarka įsigaliotų iš karto po įstatymo priėmimo.
Venecijos komisija atkreipė dėmesį, kad pataisų svarstymo procesas „neatitinka gerų teisėkūros standartų“.
Komisija rekomenduoja atlikti išsamią pakeitimų analizę, poveikio vertinimą, konsultuotis su LRT ir kitomis suinteresuotomis šalimis.
Siūloma užtikrinti, kad kitų žiniasklaidos priemonių dalyvavimo LRT transliacijose ir kitame turinyje ribojimas būtų taikomas tik išimtinėmis aplinkybėmis, pagrįstomis aiškiais ir objektyviais kriterijais, laikantis LRT veiklą reglamentuojančių principų.
Komisija taip pat skatina įstatyme aiškiai apibrėžti LRT tarybos, valdybos ir tarybos biuro vaidmenis, užtikrinant priežiūros ir valdymo atskyrimą, kurio reikalaujama pagal Europos standartus.
Politikams rekomenduoja pataisose nurodyti aiškias apsaugos priemones nuo bet kokio kišimosi į redakcinę nepriklausomybę pagal europinius standartus.
Kultūros komitetas jau yra apsisprendęs dėl pakoreguoto nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimo, naujo valdymo organo – valdybos – įsteigimo, taip pat palaikė LRT tarybos narių skaičiaus didinimą nuo 12 iki 15, bet nepritarė LRT įstatymo pakeitimus rengusios darbo grupės sumanymui, kad savo narį į tarybą deleguotų Trišalė taryba, vietoj jos bus siūloma šią teisę sudaryti Nacionalinei nevyriausybinių organizacijų koalicijai.
Sutarta trumpinti tarybos narių kadenciją nuo šešerių iki ketverių metų, nustatyti konkrečius kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus kandidatams į tarybos narius, įpareigoti atsakingas institucijas ir organizacijas surengti jų atranką.
Komitetas taip pat pritarė LRT tarybos biuro įsteigimui.
Kultūros komiteto nariai bendru sutarimu atmetė darbo grupės norą apriboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant LRT turinį. Jie siūlo palikti galioti dabartinę įstatymo nuostatą, nes, kaip paaiškino LRT administracijos atstovai, ji yra techninio pobūdžio, skirta užkirsti kelią, kad nacionaliniam transliuotojui skirtais dažniais naudotųsi kitos stotys.
