LRT tyrimai

2019.04.26 05:30

Sveikatos apsaugos ministerija nori gyventojus sveikatinti pagal Dievo planą

Mindaugas Aušra, LRT Tyrimų skyrius2019.04.26 05:30

Valstybei mažinant biudžeto finansuojamų gydytojų rezidentų skaičių, didėja finansavimas gyvensenos medicinos specialistams. Jie šiemet oficialiai įtraukti į sveikatos apsaugos sistemą ir jiems įdarbinti esą skirta 10 mln. eurų, nors nei gydytojai, nei ligoninių vadovai nežino, ką šie specialistai darys. Tokių ekspertų atsiradimu Lietuvoje rūpinosi sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir pagarsėję sveikuoliai parlamentarai Dainius Kepenis bei Algimantas Kirkutis.

LRT Tyrimų skyriaus surinkta informacija rodo, kad Gyvensenos medicinos specialistų studijų programą rengė Septintosios dienos adventistų bažnyčios bendruomenė, specialistų poreikis galėjo būti išpūstas, o gydymo įstaigos nesiruošia jų darbinti.

Nuo šių metų sveikatos apsaugos ministro A. Verygos įsakymu šeimos gydytojo komandoje gali dirbti slaugytojo padėjėjas, gyvensenos medicinos specialistas, socialinis darbuotojas arba kineziterapeutas. Šių papildomų specialistų įdarbinimas nėra privalomas, tačiau gydytojams ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigų vadovams klausimų sukėlė oficialus gyvensenos medicinos specialisto atsiradimas sistemoje: kaip bus finansuojamas jų įdarbinimas ir ką tokie specialistai gali daryti?

Valstybinė ligonių kasa metų pradžioje skelbė, kad papildomiems šeimos gydytojo komandos nariams įdarbinti iš PSDF biudžeto skirta 10 mln. eurų. Iš tiesų tokia suma susidarė pabranginus šeimos gydytojo paslaugas, kurios yra apmokamos iš biudžeto. Tai reiškia, kad poliklinikos dėl to gaus daugiau lėšų. Šie pinigai turėjo būti skirti gydytojų algoms kelti. Tai reiškia, kad poliklinika, norėdama darbinti specialistus, tai turėtų daryti gydytojų algų sąskaita.

Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų vadovai sako, kad naujiems etatams įsteigti papildomų lėšų nepakanka, todėl gyvensenos medicinos specialistų samdyti neketina, nors šie jau trejus metus intensyviai rengiami Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), argumentuojant esą ypač didele tokių specialistų paklausa. Naujoji studijų programa sulaukia išskirtinės biudžeto malonės – beveik visos studijų vietos yra valstybės finansuojamos.

LSMU į Gyvensenos medicinos magistro programą studentus pradėjo kviesti 2017 m., gana sunkiai Studijų kokybės vertinimo centrui įrodęs, kad studijos, leidžiančios gyventojus konsultuoti sveikatinimosi klausimais, yra perspektyvios. 2016 m. programos sukūrimu ir koordinavimu rūpinosi dar tik ministru tapsiantis A. Veryga. Pasak LSMU atstovų, iš esmės studijų programą padėjo parengti Loma Lindos universitetas, pasaulyje žinomas kaip Septintosios dienos adventistų bažnyčios mokslo centras.

Septintosios dienos adventistai – krikščioniška religinė bendruomenė, siekianti pasaulyje įsitvirtinti kaip gyvensenos medicinos lyderė, sveikatos principus aiškindama pagal Dievo planą. Dėl šio judėjimo didelės įtakos sveikatos sektoriui jo politika pradėta vadinti medicininiu evangelizmu. Organizacija yra įsteigusi ne tik tūkstančius švietimo ir sveikatos įstaigų, bet taip pat užsiima apdoroto maisto pramone beveik visuose pasaulio žemynuose, kur gamina sausus pusryčius, riešutų sviestą ir sojų produktus.

Asmeninis A. Verygos projektas

LSMU Gyvensenos medicinos magistro programa buvo patvirtinta prieš trejus metus. Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė Ramunė Kalėdienė aiškina, kad gyvensenos medicina sujungia visuomenės sveikatą ir mediciną, o studijų programos iniciatyva į Lietuvą atėjo iš JAV.

„Tokių žinių, kaip gydytojai, negauname. Čia gilinamasi į mitybą, fizinį aktyvumą ir psichologinę sveikatą. Mūsų šeimos gydytojai taip apkrauti darbu, kad į jų darbo laiką nenumatyta įtraukti išsamių  konsultacijų žmogui, kaip sveikai maitintis ar kaip sveikai sportuoti“, – komentuoja R. Kalėdienė.

Lietuva – pati pirmoji ES, pradėjusi rengti gyvensenos medicinos specialistus ir oficialiai juos įtraukusi į sveikatos sistemą. Pasak R. Kalėdienės, civilizuotame pasaulyje tai jau vykstanti praktika, tačiau paklausta, kur konkrečiai tokie specialistai dirba su šeimos gydytojais, atsako, kad tik keliose JAV valstijose. „Bet ir ten susiduriama su problemomis įdiegiant šitas gyvensenos medicinos programas į ligų gydymą“, – sako R. Kalėdienė.

Šios studijų programos koordinatorius – tuometis fakulteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas A. Veryga, kartu su R. Kalėdiene vykęs į JAV, į adventistų mokslo įstaigas, domėtis gyvensenos medicinos programomis. Sveikatos apsaugos ministras prieš kelerius metus žiniasklaidai komentavo, kad studijų programą padėjo kurti JAV mokslininkai iš Harvardo, Jeilio ir kitų universitetų. LRT Tyrimų skyriui R. Kalėdienė patvirtino, kad iš esmės programa buvo sukurta remiantis adventistų Loma Lindos universiteto pavyzdžiu.

Prie kūrimo ypač prisidėjo ir kita adventistų švietimo įstaiga – Amerikos gyvensenos medicinos koledžas, kurio atstovai yra minimi kaip studijų programos patariamojo komiteto nariai. Šio komiteto darbe dalyvavo ir dabartinis Seimo narys A. Kirkutis.

Pats A. Veryga adventistų dalyvavimo projekte nesureikšmina. „Aš tikrai negalėčiau už juos pasakyti, kodėl jiems tiek aktuali sveika gyvensena, bet ten yra labai didelė grupė žmonių, kurie yra nerūkantys, nevartojantys alkoholio, tikrai fiziškai aktyvūs ir jie turi labai įdomių mokslinių studijų“, – LRT komentuoja sveikatos apsaugos ministras.

Jo pastangomis gyvensenos medicina atsirado ne tik Lietuvos aukštajame moksle, bet ir sveikatos sistemoje. Tačiau ministras to savo asmeniniu projektu nevadina, esą prie proceso prisidėjo daugiau žmonių.

„Čia nėra slaptų dalykų, kurie netikėtai atsirado. Smagu, kad yra galimybė tokių specialistų turėti ir juos formaliai įtraukti į komandą“, – sako A. Veryga.

LSMU dekanė R. Kalėdienė komentuoja, kad be politikų palaikymo joks pokytis nebūtų įvykęs.

Sveikatos sistemoje atsirado per plauką

Gyvensenos medicinos specialistų įtvirtinimas aukštajame moksle kelia nemažai klausimų. Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) duomenimis, LSMU gyvensenos medicinos studijų aprašą teikė 2016 m. pavasarį du kartus.

„Pirmą kartą, išnagrinėjęs aprašą, SKVC priėmė sprendimą sustabdyti sprendimo dėl programos akreditavimo priėmimo procedūrą iki tol, kol nurodyti trūkumai bus ištaisyti“, – rašoma SKVC atsakyme.

Kaip aiškina Centras, kilo abejonių dėl apraše išdėstyto programos poreikio pagrįstumo: buvo neaišku, kuo gyvensenos medicinos specialistai skirsis nuo universitetuose rengiamų visuomenės sveikatos specialistų, nebuvo pateikta duomenų apie esamą panašių specialistų poreikį darbo rinkoje.

Po mėnesio, 2016 m. balandį, LSMU pateikė atlikto tyrimo rezultatus, kurių pagrindu SKVC nusprendė programą akredituoti 3 studijų metams. Tačiau tyrimas – nereprezentatyvus. LSMU atsiųstame atsakyme komentuoja, kad 2015 m. apklausti visuomenės sveikatos biurų ir pirminių sveikatos priežiūros centrų vadovai, o  iš viso gauti 24 atsakymai.

„Absoliuti dauguma atsakiusių vadovų (91 proc.) pritarė, kad yra poreikis rengti visuomenės sveikatos specialistus, kurių pagrindinė veiklos kryptis būtų darbas ne su bendruomene, bet su asmeniu“, – rašoma atsakyme.

Iš viso Lietuvoje yra apie 50 visuomenės sveikatos biurų, o pirminės sveikatos priežiūros įstaigų – apie 500. Tai reiškia, kad LSMU remiasi tik 4 proc. visos rinkos. Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas, Vilniaus Centro poliklinikos vadovas Kęstutis Štaras mano, kad apklausa neatitinka tikrovės, o jos rezultatai skiriasi nuo poliklinikų vadovų nuomonės.

„Gydytojų vadovų sąjungai priklauso tikrai nemažai pirminės sveikatos priežiūros centrų vadovų, ir mes keičiamės nuomonėmis. Jie sako, kad šiandien tokiems specialistams dar nesame pasiruošę“, – teigia K. Štaras.

SKVC, paklaustas, ar pateiktos medžiagos pakako, atsakė, kad tuo metu centras įvertino tik tai, ar programa formaliai atitinka teisės aktų reikalavimus. „Pažymime, kad išsamus programos vertinimas bus atliekamas pasitelkus ekspertų grupes, kai švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtins naują studijų krypčių vertinimo tvarką ir atitinkamai SKVC bus pasitvirtinęs vertinimo metodiką“, – rašoma atsakyme.

Tuo metu R. Kalėdienė sako, kad apklausa viso labo buvo orientacinė. „Tiesiog mums reikėjo matyti, ar mes turime vilties ar neturime tokius specialistus įtraukti į Lietuvos sistemą. Aišku, tai nebuvo visos Lietuvos apklausa. Tai tiesiog buvo toks bandomasis pažiūrėjimas, kaip tai bus priimta“, – LRT Tyrimų skyriui komentavo LSMU dekanė.

Specialistams atvertas valstybės biudžetas

Šiais metais paskelbta, kad bus mažinamas valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros vietų skaičius. 2018 m. finansuotos 381 mediko rezidentūros studijos, 2019-aisiais, planuojama, – 345 rezidentų, t. y. už valstybės pinigus šiemet rezidentūroje studijuos 36 medikais mažiau.

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga mano, kad iš tiesų reikia mažinti gydytojų rezidentų skaičių, nes, esą, universitetai viršijo valstybės užsakymą. „Gydytojų Lietuvoje mes santykinai turime labai daug. Vis dar mažai slaugytojų ir kitų specialistų, kurie kitose šalyse ir sprendžia dalį problemų“, – komentuoja A. Veryga.

Anot jo, nedideles problemas turėtų spręsti gydytojo komandos nariai, todėl reikia didinti specialistų skaičių. Ministras negali pasakyti, kiek reikės gyvensenos medicinos specialistų, bet, pasak jo, „jų iš tikrųjų reikės labai daug“. 2016 m. LSMU, Studijų kokybės vertinimo centrui pateikęs rinkos analizę, informavo, kad gyvensenos medicinos ekspertų Lietuvoje turėtų būti apie 300.

Todėl LSMU šiuo metu vykdo A. Verygos viziją. Kitais metais turėtų pasirodyti jau trečioji gyvensenos medicinos specialistų laida. Iš viso į darbo rinką LSMU bus išleidusi daugiau kaip 40 studentų. Neįprasta tai, kad šios magistro studijos beveik 90 proc. yra finansuojamos valstybės. Pirmais metais iš 7 vietų finansuotos 6, antraisiais metais finansuota 15 vietų, šiemet nemokamai studijuoti galimybę gavo 20 studentų iš 26. Pusantrų metų studijų kaina siekia 6 300 eurų, o tai reiškia, kad tokiems specialistams parengti valstybė jau išleido daugiau kaip 250 tūkst. eurų.

Kad tiek neįprastai daug yra nemokamų studijų,  R. Kalėdienė aiškina, kad tai atitinka valstybės poreikį. „Aš kaip dekanė pasižiūriu į visą programų spektrą, ir paprastai duodam toms programoms, kurios turi didžiausią perspektyvą“, – sako LSMU dekanė. Bet kur konkrečiai pagal šią specialybę įsidarbino absolventai, pasakyti negali.

Vilniaus Centro poliklinikos vadovas sveikatos sektoriaus situaciją mato šiek tiek kitaip. Anot jo, šiuo metu trūksta šeimos gydytojų, ypač periferijoje. „Manyčiau, kad tos lėšos, kurios skiriamos ruošti gyvensenos specialistams, galėtų būti skiriama paruošti daugiau daktarų“, – sako K. Štaras.

Nepaisant abejonių, gyvensenos medicina valdžios koridoriuose įgauna vis daugiau dėmesio. Pernai Nacionalinės sveikatos taryba, kuriai priklauso ir R. Kalėdienė, savo veiklos ataskaitoje Vyriausybei rekomendavo plėtoti gyvensenos medicinos specialistų integraciją į sveikatos sektorių, inicijuoti  gyvensenos  medicinos  specialistų  finansavimo mechanizmą, sukurti  nuolatinę  gyvensenos  medicinos  integracijos  į sveikatos  apsaugos  sistemą  darbo  grupę  prie  Sveikatos  apsaugos  ministerijos ir t. t.

Įdarbinimo galimybių nėra

LSMU viešai skelbia, kad gyvensenos medicinos absolventai – itin laukiami specialistai asmens sveikatos sektoriuje, tačiau kol kas tik keli įsidarbino pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.

Kelis tokius ekspertus kol kas įdarbino pernai atidaryta vienintelė Lietuvoje privati gyvensenos medicinos klinika Kaune. Jos vadovė yra LSMU programos absolventė, Gyvensenos medicinos asociacijos direktorė. Klinikos atidaryme pernai dalyvavo pareiškimais sveikatos temomis pagarsėjęs parlamentaras Dainius Kepenis.

Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius sveikina norą konsultuoti žmones sveikos gyvensenos klausimais, bet gydytojas iki šiol nežino, ką gyvensenos medicinos specialistai gali veikti. V. Kasiulevičius keistų dalykų įžvelgia ir viešojoje erdvėje.

„Seimo Sveikos gyvensenos komisija, kuri labai daug kalba apie tokių specialistų rengimo poreikį, kartais skelbia žinias, kurios labai kertasi su medicinos mokslo įrodymais, pavyzdžiui, prieš skiepus nusistatymas tam tikras yra“, – sako V. Kasiulevičius.

Kitas klausimas – tokių specialistų finansavimas. Valstybė ligonių kasa informuoja, kad nuo šių metų papildomiems specialistams įdarbinti skirta 10 mln. eurų. Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas K. Štaras priklauso ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybai. Jis sako, kad apie atskirą finansavimą jam neteko girdėti.

Pasirodo, kad minėti 10 mln. eurų nuguls visose poliklinikose, nesvarbu, bus įdarbinti specialistai ar ne. Papildomų milijonų priedas paskaičiuotas tiesiog dėl padidinto šeimos gydytojų paslaugos įkainio. V. Kasiulevičius sako apie minėtą pakėlimą žinantis, tačiau, anot jo, tai valstybės įsipareigojimai didinti   atlyginimus, kad šeimos gydytojais subūtų išsaugomi regionuose.

„Jeigu kalbėsime apie dalies tų pinigų skyrimą būtent sveikos gyvensenos specialistams, tai turėtume galvoti, kad tam reikalingos papildomos lėšos, bet kol kas apie tokias atskiras papildomas lėšas nesu girdėjęs“, – sako Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas.

Tuo metu K. Štaras tikina, kad tokių specialistų įdarbinimas ne tik atimtų dalį algos iš šeimos gydytojų ir slaugytojų, bet šiuo metu būtų ir sunkiai įgyvendinamas infrastruktūros požiūriu.

„Infrastruktūriškai nežinau, kur turėtų atsirasti specialistas. Gydytojai ir slaugytojai turi atskirus kabinetus, tai reikėtų ieškoti patalpų, kur galėtume įrengti kabinetą specialistams. Tai ir vėl susiję su lėšomis. Reikia iš anksto ruoštis, o ne iš pradžių parengti specialistus, o tik vėliau ieškoti, kaip juos integruoti. Šiuo metu nematau vietos gyvensenos medicinos specialistui“, – komentuoja K. Štaras.

Pažadai kol kas neištesėti

Sveikatos apsaugos ministras aiškina, kad jau ne pirmą kartą valstybė skiria daugiau lėšų pirminei sveikatos priežiūrai, o šeimos gydytojai yra laisvi apsispręsti priimti papildomų komandos narių ar ne, galbūt, kaip sako ministras, jų ir nereikės. Anot jo, gyvensenos medicinos specialistai dar tik turės įrodyti, kad jų konsultacijos veikia.

„Tai nebus paprasta padaryti. Tikriausiai jiems vėl teks eiti į šeimos gydytojų konferencijas, eiti ir kalbėti, rodyti rezultatus, kad jais patikėtų“, – sako A. Veryga. Bet specialistai jau intensyviai rengiami ir įstatymais įtvirtinami sveikatos sektoriuje.

Paklaustas, ar ne per anksti jie oficialiai įtraukti į šalies gyventojų gydymą, neišdiskutavus su daktarais ir pirminės sveikatos priežiūros centrų vadovais, ministras mano, kad neverta laukti, kol iš tiesų jų poreikis bus pajaustas.

Tačiau A. Veryga pripažįsta, kad kol kas šeimos gydytojams pažadai nėra išpildyti. „Tikiuosi, kad niekas nesutrukdys įgyvendinti labai seną pažadą, kuris buvo šeimoms gydytojams duotas, kad pirminei priežiūrai bus skirta 20 proc. nuo sveikatos sistemos finansavimo, dabar to rodiklio dar nesam pasiekę“, – sako A. Veryga.

Gali likti neišpildytas ir kitas ministro duotas pažadas. A. Veryga 2018-ųjų gruodį teigė, kad 2019 m. visų medikų atlyginimams didinti numatyti 195 mln. eurų. Bet, analizuojant šių metų PSDF biudžetą, tokių skaičių nėra. Šiemet asmens sveikatos priežiūrai numatyta skirti 198 mln. eurų daugiau. Būtent iš šių lėšų planuojama medikams kelti algas.

Iš šių milijonų, paskirstyto biudžeto duomenimis, 116,2 mln. eurų bus skirta pernai gegužę prisiimtiems  įsipareigojimams tęsti, t. y. užtikrinama, kad ir šiemet gydytojams algos bus tiek pat pakeltos, kaip 2018 m. Naujoms algoms,  kurių kėlimas numatytas  šį rudenį, skirta 40 mln. eurų.

Tiesa, gali atsitikti ir taip, kad ir minėti 40 mln. eurų sunkiai atsiras. Ligonių kasa LRT Tyrimų skyriui raštu atsakė, kad dėl darbo užmokesčio pakėlimo šiais metais galutinis sprendimas bus priimtas artėjant rudeniui, atsižvelgiant į PSDF biudžeto surinkimą ir šių metų biudžeto lėšų naudojimą.

„Kol kas darbo užmokestį planuojama pakelti rudenį, galbūt rugsėjo mėnesį. Šiuo metu tam reikalingi apie 40 mln. eurų yra rezervuoti 2019 m. biudžeto išlaidų plane, tačiau, jei pritrūktų, būtų svarstoma galimybė paimti ir iš rezervo“, – rašoma VLK atsakyme.

Dubliuoja gydytojų darbą

Tiek sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, tiek LSMU dekanė R. Kalėdienė aiškina, kad gyvensenos medicinos specialistai turės kur kas daugiau kompetencijos sveikatinimosi srityje, nei šiuo metu gali pasiūlyti gydytojai, nors Lietuvoje veikia ir apie 50 visuomenės sveikatos biurų. Bet gyvensenos medicinos šalininkai įsitikinę, kad biurai negali patenkinti privačių konsultacijų poreikio, o šeimos gydytojai neturi gilių žinių apie sveiką gyvenimą.

Tačiau V. Kasiulevičius ir K. Štaras nesutinka, kad gydytojų išsilavinimas neleidžia gyventojų šviesti, kaip sveikai gyventi.  V. Kasiulevičius mano, kad Lietuvoje ir taip rengiama nemažai specialistų, konsultuojančių žmones gyvensenos klausimais.

„Pavyzdžiui, slaugytojai, gydytojai dietologai, kurie tik neseniai atsirado gydymo įstaigų struktūrose. Vis naujų programų ir vis naujų specialistų rengimas savaime nesprendžia problemos“, – mano V. Kasiulevičius. Jis pabrėžia, kad ir šeimos gydytojas yra mokytas sveikos gyvensenos temomis.

A. Veryga skaičiuoja, kad, jeigu gyvensenos specialistai išlaikys pacientus sveikus, šie mažiau vaikščios pas gydytoją, esą jiems „reikės mažiau manipuliacijų“, todėl šeimos daktaras, neva, patirs mažiau išlaidų, o pinigus už žmogų vis tiek gaus. „Profilaktika labai atsiperka“, – komentuoja A. Veryga.

Tačiau tikrinti žmones profilaktiškai ir šviesti visuomenę apie sveiką gyvenseną turi Visuomenės sveikatos biurai, esantys beveik kiekvienoje savivaldybėje. Buvo planuojama šiemet visuomenės sveikatos biurams skirti 23 mln. eurų, tai 13 mln. eurų daugiau nei pernai. „Visuomenės sveikatos biurai neatlieka savo funkcijų“, – sako K. Štaras.

Anot Centro poliklinikos vadovo, reikėtų rengti ir įdarbinti ne naujus specialistus, o mažinti šeimos gydytojų apylinkes, kad mažėtų daktarų krūvis, kad jie ir slaugytojai pacientams galėtų skirti daugiau laiko. K. Štaras teigia, kad kitose šalyse šeimos gydytojas paciento konsultacijai gali skirti valandą ir daugiau.

Oficiali gyventojų mityba – vegetariška dieta?

Kitas klausimas, kurį kelią Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas V. Kasiulevičius, – ko konkrečiai mokomi gyvensenos medicinos specialistai. „Ar tie žmonės iš tikrųjų bus išmokyti universitetų dvasia taip, kaip ir rengiami gydytojai? Ar jie gaudys tas žinias, kurias norėtų jiems įdiegti kai kurie politikai, ideologai, su sveika gyvensena mažai bendro turinčių krypčių“, – klausia V. Kasiulevičius.

Anot jo, kiek teko matyti gyvensenos medicinos konferencijų programas, ten iš esmės atstovaujama vienintelei krypčiai – veganizmui. „Tai nėra visiškai tas pats, kas ir sveika mityba“, – sako gydytojas.

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga 2016 m. žiniasklaidai minėjo, kad gyvensenos medicinos studijų programą padėjo parengti JAV mokslininkai W. Willettas, C. Campbellas, D. Katzas ir D. Ornishas – visi jie pasisako ir propaguoja vegetarišką dietą. LSMU gyvensenos medicinos programoje siūlo ir „eCornell certificate program“, kuri parengta C. Campbello.

Verta priminti, kad pati programa kurta pagal adventistų Loma Linos universiteto pavyzdį, kur augalinė mityba taip pat laikoma esmine. LSMU dekanė R. Kalėdienė sako, kad programoje pristatomos visos šiuolaikinės sveikos mitybos rekomendacijos. „Jokiu būdu nesame vegetarystės ar veganystės propaguotojai“, – pabrėžia R. Kalėdienė.

Tačiau dekanė pripažįsta, kad Amerikos gyvensenos medicinos koledžas, kuriame lankėsi kartu su A. Veryga ir kuris konsultavo LSMU, propaguoja tik augalinę mitybą kaip sveikos gyvensenos pagrindą.

Gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė aiškina, kad mokslas iš esmės pagrindė, jog vegetariška dieta teigiamai veikia lėtinių ligų prevenciją. Tai gali būti sveikas ir subalansuotas maistas, bet tai nėra besąlygiškai sveika mityba. Gydytoja pabrėžia, kad kol kas nėra oficialių dokumentų, kuriuose būtų teigiama, kad vegetarinė dieta yra rekomenduojama kaip etaloninė.

„Šioje dietoje trūksta gyvulinės kilmės produktų ir su jais gaunamų maistinių medžiagų. Žmogus, valgydamas gyvulinės kilmės produktus, gauna visaverčių baltymų, geležies, vitamino B12. Jeigu kas nors sakys, kad vitamino B12 gaunama iš jūros dumblių, turėkite omeny, kad jis yra neaktyvus ir nerekomenduotinas kaip alternatyva“, – sako E. Cikanavičiūtė.

Holistinė sveikata pagal Dievo planą

Septintosios dienos adventistų bažnyčia – tai iš JAV kilusi krikščioniška religinė organizacija, Lietuvoje oficialiai pripažinta 2008 m., o jos narių šalyje yra apie 1 000. Vienas judėjimo skiriamųjų bruožų – užuot šventę sekmadienį, švenčia šeštadienį, teigdami, kad ši diena yra šabas, kurį įsako švęsti ketvirtasis Dievo įsakymas bei Naujasis Testamentas.

Adventistai žmogaus kūną suvokia kaip Šventosios Dvasios šventyklą. Todėl labai daug dėmesio skiriama sveikam gyvenimo būdui. Nevartojami svaigalai, narkotikai, kai kurie maisto produktai, taip pat tabakas. Reikalaujama, kad Bažnyčios nariai rengtųsi kukliai ir tvarkingai, sportuotų.

Šios Bažnyčios pastorius Gintaras Niekis aiškina, kad adventistams svarbus holistinis sveikatos supratimas, o bendruomenės požiūriu sveikata stovi ant penkių kolonų: fizinės, protinės, emocinės, socialinės ir dvasinės sveikatos. 

„Labai svarbu suprasti pradinį Dievo planą. Mokslas patvirtina, kad Biblijos Pradžios knyga yra teisi, kas susiję su gyvensena, mityba, su moralinėmis vertybėmis, tai suteikia sveikatą“, – aiškina pastorius G. Niekis.

Remiantis adventistais, holistinei sveikatai  reikšmingą įtaką daro mityba. „Pradžioje Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą. Jis davė jam ir maisto. Ir tas maistas buvo grynas augalinis visavertis natūralus, įvairus maistas. Ir čia mes atrandame, kad tai buvo viena iš amžinojo gyvenimo sąlygų“, – sako G. Niekis.

Mėsa nėra išbraukiama iš šios religinės šakos gyvenimo, tačiau jai taikoma itin daug apribojimų, todėl iš esmės didžioji dalis adventistų yra vegetarai arba veganai, nes, esą, geriausia dieta – Dievo sukurtas mitybos planas.

Lietuvos adventistų bendruomenė neprisidėjo prie gyvensenos medicinos įsigalėjimo Lietuvoje, tačiau su LSMU bendradarbiauja, viešina universiteto renginius ir sveikina švietimo įstaigą pradėjus mokyti specialistus sveikatinimosi nuostatų. O su dabartiniu sveikatos apsaugos ministru A. Veryga adventistams teko susidurti prieš dešimtmetį.

Pasak G. Niekio, Adventistų bažnyčia kreipėsi į A. Verygą konsultacijų, kaip Lietuvoje įdiegti programą metantiems rūkyti. „Dėkojame jam už pagalbą. Jis konsultavo, patarinėjo mums ir mes gavome apmokymus grupei žmonių, kad jie galėtų vesti mokymus“, – prisimena G. Niekis.

Adventistų pasaulinė strategija

Holistiniai sveikatos principai Adventistų bažnyčiai leido formuoti sveikos gyvensenos ir mitybos politiką. Organizacija yra įvardijama kaip viena įtakingiausių pasaulyje sveikatos srityje. Septintosios dienos adventistų bažnyčia oficialiai skelbia, kad jos esminė strategija – įsitvirtinti kaip gyvensenos medicinos lyderei. Būtent šioje organizacijoje kilo gyvensenos medicinos judėjimas, paremtas bibliniu sveikatos aiškinimu.

Šiuo metu Adventistų bažnyčiai priklauso apie 20 milijonų žmonių, ji jungia daugiau kaip 7,5 tūkst. mokyklų, koledžų ir universitetų. Adventistams taip pat priklauso ir platus ligoninių, klinikų ir gyvensenos centrų tinklas. Didžiausias ir svarbiausias Bažnyčios sveikatos mokslų centras – Loma Lindos universitetas. Pasak pastoriaus G. Niekio, šis universitetas atrado, kad gyvensenos medicina veikia. Tuo metu Bažnyčios atstovas Johnas Kelly inicijavo, kad būtų įkurtas  Amerikos gyvensenos medicinos koledžas.

„Institucija buvo įkurta tam, kad suvienytų šios srities pasaulio ekspertus, padėtų žmogui būti sveikesniam ir susigrąžinti sveikatą“, – aiškina pastorius. Paklaustas, ar šio koledžo nariai priklauso organizacijai, G. Niekis sako, kad gali būti, jog didžioji dalis valdymo organo – adventistai.

Pasaulyje žinoma kaip viena greičiausiai augančių religinių bendruomenių Adventistų bažnyčia taip pat užsiima ir maisto pramone. Būtent judėjimo atstovas gydytojas J. H. Kellogas išrado sausus pusryčius ir žemės riešutų sviestą, norėdamas įprastus amerikiečių pusryčius pakeisti esą sveikesniu maistu. Iš šio gydytojo kilo minėto maisto pramonė, Lietuvos gyventojams gerai pažįstamas ir vienas adventistų produktas – „Kellog`s“ pusryčiai.

Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad adventistų siekis pakeisti žmonių pusryčius lengvai virškinamais kukurūzų dribsniais nėra ypač sveikas, todėl tokį maistą reikėtų vartoti ribotai. Aiškinama, kad perdirbti dribsniai padidina cukraus kiekį kraujyje, todėl sotumas jaučiamas tik trumpą laiką. Į kritiką, kad toks maistas turi  nemažai cukraus, pastorius G. Niekis atsako, kad adventistai nerekomenduoja vartoti šio produkto.

Skaičiuojama, kad vien JAV Septintosios dienos adventistų bažnyčia valdo daugiau kaip 100 perdirbto maisto produktų bendrovių, taip pat įmones Pietų Amerikoje, Azijoje ir Australijoje. Bažnyčios kritikai teigia, kad adventistai per keliasdešimt metų, naudodamiesi savo mokslo, medicinos ir maisto centrais, padarė tokią didelę įtaką gydytojams ir sveikuoliams, kad jų skleidžiama žinia pradėta vadinti medicininiu evangelizmu.