Be jokios abejonės Europos Sąjunga (ES) nori išgirsti, kaip Jungtinė Karalystė ketina panaudoti tuos tris mėnesius, kuriems atidėjo išstojimą iš sąjungos, bet nepriklausomai nuo dramų, Jungtinė Karalystė išlieka mūsų partnere, LRT RADIJUI trečiadienio popietę sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Į Europos Vadovų Taryboje (EVT) dėl „Brexito“ dalyvaujanti šalies vadovė įsitikinusi – jeigu premjerė Theresa May kreiptųsi į ES nares, jos būtų linkusios padėti kalbėtis su Jungtinės Karalystės parlamentu.
– „Brexito“ data turėjo būti kovo 29-oji, bet atidėjimo momentas vis realesnis. ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnieras paragino Londoną pateikti aiškų planą ir nesitikėti pratęsimo, kaip savaime suprantamo dalyko. Kaip jums atrodo, ar EVT bus pritarta tam pratęsimui, ar ne?
– Laikas išties labai skuba ir mus visus skubina apsispręsti, ypač Jungtinę Karalystę. Tai, kad ten yra politinis chaosas ir nėra daugumos jokiam sprendimui ir jokiam variantui, labai apsunkina visų mūsų Europos šalių gebėjimą ir norą, galimybes padėti Jungtinei Karalystei.
Bet kokiu atveju mes, vadovai, tikrai esame pasirengę bet kuriam Jungtinės Karalystės sprendimui ir tikrai mėginsime priimti palankiausią sprendimą, kokį tik galėsime priimti per šį susitikimą ketvirtadienį ir penktadienį.
Yra didelė tikimybė, kad laikotarpis bus nedidelis, kokie trys mėnesiai, kad pratęsimas įvyktų. Esu įsitikinusi, kad po tam tikrų diskusijų vis vien mes, ES šalys narės, būsime linkę padėti premjerei kalbėti su Jungtinės Karalystės parlamentu. Tai reiškia, kad mes tikrai pritarsime, jeigu toks formalus prašymas iš premjerės pusės įvyktų.
Bet aš suprantu ir kai kurių šalių pasisakymus, ir vyriausiojo derybininko pasisakymą. Be jokios abejonės, mes norėtume išgirsti planą, kas toliau, kaip tie trys mėnesiai bus panaudoti. Visa tai svarbu, bet noriu pasakyti, kad nepriklausomai nuo dramos, kokia vyks, galutinė pozicija ir mūsų nuomonė Jungtinės Karalystės atžvilgiu išlieka ta pati – mes laikome šią šalį savo partnere, artima partnere, ekonomine partnere. Kaip beišsispręstų šie klausimai, stengsimės išlaikyti kuo geriausius ir kuo artimiausius santykius su Jungtine Karalyste.
– Šiek tiek pakalbėkime apie Lietuvą. Europos Komisija (EK) pavasarį pateikė Lietuvai rekomendacijų. Pavyzdžiui, ten buvo sakoma, kad reikia mažinti pajamų nelygybę, skurdą, gerinti švietimo sistemą, įskaitant ir mokymąsi visą gyvenimą. Tik kelias rekomendacijas įvardijau. Kaip Lietuvai jas sekasi įgyvendinti?
– Išties kasmet vasario pabaigoje EK skelbia detalias valstybių ekonomines ir socialines raidos apžvalgas. Tai tradicinė EK darbo dalis ir datos. Šioje taryboje kalbėsime daugiau bendromis temomis, kaip sekasi ES, o gegužę bus jau tvirtinamos atskirų šalių rekomendacijos.
Dabar preliminariai žinome EK pastabas. Jos, tiesą sakant, truputį kartojasi, nes ne viską galima greitai ištaisyti, ypač, kai kalbama apie tai, kad atlyginimai auga, ekonomika auga, mažėja nedarbas, infliacijos lygis... tai visi geri rodikliai, bet net esant tokiems geriems ekonominiams rodikliams mes ir EK fiksuoja, kad skurdo problema, (didelio skurdo, apie 30 proc.), pajamų nelygybė, pensijų nepakankamumas išlieka kaip viena iš didesnių Lietuvos problemų. Taip pat ir švietimo sistemos kokybė ir efektyvumas. [...]
Pastabos kartojasi iš metų į metus. Kai kur mums geriau sekasi, kai kur – prasčiau. Kai kurie klausimai, kaip skurdo, pajamų nelygybė, pensijos, išties priklauso nuo ekonomikos vystymosi, bet tai, kad ekonomikos augimas nemažina skirtumų, o tik horizontaliai vienodai maždaug didina atlyginimus, bet nemažina skurdo pajamų nelygybės ir atotrūkio tarp regionų, čia yra problema. Tai reiškia, būtina ekonominę politiką šiek tiek koreguoti ir galvoti būtent, kaip atspindėti, išspręsti šias problemas, kurios jau minimos ne pirmą kartą.
– Dar viena tema, apie kurią bus kalbama, tai ES ir Kinijos santykiai. Ko čia tikėtis?
– Išties šiais klausimais jau diskutuojama apie metus. Matome Kinijos interesą visame pasaulyje, taip pat ir Europoje. EVT kalbėsime apie pasirengimą ES ir Kinijos viršūnių susitikimui, kuris bus balandžio mėnesį. Taip pat kalbėsime apie globalios prekybos ir ekonominių ryšių su Kinija stiprinimą.
Be jokios abejonės, Kinija – viena iš pagrindinių ekonominių partnerių Europai, bet yra niuansų. Pavyzdžiui, Europos ekonominių ir saugumo interesų apsauga. Čia kartais matome įvairių interpretacijų ir problemų. Reikia vieningos ES pozicijos santykiuose su Kinija.
Tai turime grįsti tais pačiais principais kaip ir su kitomis trečiomis šalimis, ypač kai kalbame apie viešuosius pirkimus, kad būtų vienodos sąlygos tiek Kinijoje, tiek Europoje, kad santykiai būtų lygiaverčiai, nediskriminaciniai. Kalbėti turime apie sąžiningą konkurenciją tarp Europos ir Kinijos, kad būtų užtikrintas abipusiškumo principas ir vienodos sąlygos.
Antra problema, kuri pradėjo kelti tam tikrų nerimo ženklų, tai strateginių sektorių ir europinės infrastruktūros apsauga. Kartais matome rizikingų, nesaugių investicijų iš trečiųjų šalių (nebūtinai vien iš Kinijos). Todėl tai turi būti reglamentuota.
Balandį įsigalios jau nauja ES direktyva ir reglamentas dėl investicijų patikros, ką būtina daryti visose šalyse. Lietuva jau pradėjusi tai po truputį daryti.
Taip pat Europoje vyksta diskusija dėl 5G ryšio tinklų saugumo. Mes šią savaitę pavesime EK parengti bendras gaires dėl būtent rizikų vertinimo 5G ryšio tinklo saugumui užtikrinti. Taigi yra tų klausimų, bet nepriklausomai nuo tų problemų, kurias keliame ir apie kurias kalbėsime, Kinija išlieka svarbi tarptautinio bendradarbiavimo partnerė, prekybos partnerė, ypač dabar, kai yra tam tikrų globalių prekybinių įtampų.
Todėl svarbu gilinti ir didinti tą bendradarbiavimą, bet tuo pačiu ir apsaugoti europinius interesus ir mūsų verslą.
Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.
