Fizinių ir technologijos mokslų centras, kuriam vadovauja Ramūnas Skaudžius, įsivėlė į konfliktą su mokslininku Eivydu Andriukoniu dėl svarbaus išrasto būdo, kaip gaminti nitroceliuliozę iš kanapių pluošto. Nitroceliuliozė yra pagrindinė cheminė medžiaga gaminant paraką, vadinasi, ir šaudmenis, todėl šis išradimas gali būti pritaikytas gynybos pramonėje.
Fizinių ir technologijos mokslų centras ir mokslininkas nesutaria dėl išradimo intelektinės nuosavybės, todėl buvo ištraukti visi ginklai: mokslininkas buvo atleistas iš darbo, bet Darbo ginčų komisija nusprendė, kad atleidimas buvo neteisėtas.
Taip pat Fizinių ir technologijos mokslų centras kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl komercinės paslapties grąžinimo, naudojimo uždraudimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Pats mokslininkas E. Andriukonis yra vienas pagrindinių išradimo autorių. Remiantis jo versija, išdėstyta Darbo ginčų komisijai, konfliktas kilo nepasidalijus būsimos atžalinės bendrovės akcijų. Atžalinė įmonė yra nauja įmonė, kurios vienas iš steigėjų yra mokslo ar studijų institucija ir kurios tikslas yra panaudoti išradimus komerciniams tikslams.
Pats E. Andriukonis nuo komentarų šia tema susilaikė. Fizinių ir technologijos mokslų centras tvirtina, kad inicijavo teisminį procesą dėl centrui priklausančios komercinės paslapties, susijusios su nitroceliulioze ir jos gamybos technologijomis, pasisavinimo.
-STRAIPSNIS TRUMPAI
- Mokslininkas E. Andriukonis su kolegomis išvystė technologiją, kaip iš kanapių pluošto gaminti nitroceliuliozę, kuri ypač svarbi gaminant šaudmenis.
- Europoje nitroceliuliozės trūksta, vadinasi, šaudmenų gamyba yra lėtesnė nei galėtų būti. Tai apsunkina paramą Ukrainai, stabdo Europos gynybos pramonės apsukas.
- Mokslininkas su kolegomis turi įkūręs įmonę „Rubedo Circular“ ir kartu dirbo Fizinių ir technologijos mokslų centre. Technologija buvo kuriama jo iniciatyva panaudojant centro infrastruktūrą mainais į būsimos atžalinės bendrovės akcijas.
- Derybos dėl akcijų paskirstymo ir intelektinės nuosavybės žlugo. Šiuo metu ginčas vyksta teisme.
- Fizinių ir technologijos mokslų centras mokslininką atleido, bet darbo ginčų komisija atleidimą pripažino neteisėtu ir priteisė kompensacijas.
Nebus nitroceliuliozės – nebus 155 mm šaudmenų
Nitroceliuliozė – pramoninė medžiaga, kuri gali būti gaminama iš įvairių augalinės kilmės celiuliozės šaltinių, daugiausia iš medvilnės pūkų, kurie yra tarsi medvilnės pramonės atlieka. Nitroceliuliozė yra esminis ingredientas gaminant paraką, vadinasi, ir šaudmenis.
Europos Sąjunga yra deklaravusi siekį nuo 2027 metų gebėti pagaminti apie 1 milijoną 155 mm šaudmenų per metus. Bet trūkstant nitroceliuliozės, šie siekiai kol kas prie tikslo neartėja.
Europa medvilnės pūkus importuodavo iš Azijos, daugiausia iš Kinijos, o didieji Europos šaudmenų gamintojai, tokie kaip Švedijos „Saab“ ir Vokietijos „Rheinmetall“, yra perspėję dėl šios pavojingos priklausomybės. Kaip žinoma, Kinija padeda Rusijai jos kare prieš Ukrainą.
Tai apsunkina paramą Ukrainai, stabdo Europos gynybos pramonės apsukas, neleidžia NATO sukaupti adekvataus šaudmenų kiekio tam atvejui, jeigu Rusija ryžtųsi pulti NATO šalis.
Nitroceliuliozė dar gali būti gaminama iš medienos pjuvenų dulkių ir kanapių pluošto. Medienos pjuvenų dulkėse celiuliozės koncentracija sudaro 40–50 proc., kanapių pluošte – apie 70 proc.
Šiuo atveju ginčas dėl intelektinės nuosavybės vyksta mokslininkui E. Andriukoniui su kolegomis atradus technologiją gaminti nitroceliuliozę iš kanapių pluošto. Tai galėtų padėti gaminti šaudmenis iš alternatyvaus šaltinio, mažinant priklausomybę nuo Azijos šalių.
Derybos žlugo
Į Darbo ginčų komisiją kreipėsi mokslininkas E. Andriukonis, kuris Fizinių ir technologijos mokslų centre dirbo nuo 2015 metų ir netikėtai buvo atleistas 2026-ųjų gegužę. Jis teigė, kad atleidimas yra komercinio ginčo dėl intelektinės nuosavybės tarp Fizinių ir technologijos mokslų centro bei UAB „Rubedo Circular“ tęsinys panaudojus darbo teisės priemones.
„Rubedo Circular“ yra bendrovė, kurią lygiomis dalimis valdo E. Andriukonis, Gytis Miliauskas, Lukas Miliauskas ir Dainius Tautvaišas.
E. Andriukonis nurodė, kad 2025 metų pabaigoje, komandiruotės Lenkijoje metu, su kitais „Rubedo Circular“ steigėjais sugeneravo idėją ir technologinę koncepciją nitroceliuliozės gamybai panaudoti kanapių pluoštą.
Apie šią idėją jis užsiminė centro direktoriaus patarėjui Dariui Petrylai ir kitiems centre dirbusiems atstovams. Esą susitarta, kad technologinius bandymus atliks „Rubedo Circular“, o Fizinių ir technologijos mokslų centras mainais už galimybę įgyti būsimos atžalinės bendrovės akcijų suteiks laboratorijos patalpas, reagentus, traukos spintą.
Nitroceliuliozės gamybos panaudojant kanapių pluoštą idėjos vystymas, kaip akcentuojama E. Andriukonio paaiškinime, nebuvo jo darbo pareigų dalis Fizinių ir technologijos mokslų centre.
Kai buvo pasiektas esminis technologinis progresas, buvo surengtas antras oficialus susitikimas su centro vadovybe, pristatytas pirmasis veikiantis technologijos prototipas, jame dalyvavo ne tik E. Andriukonis, bet ir kiti „Rubedo Circular“ akcininkai.
Apytiksliai 2026 metų kovą prasidėjo derybos dėl atžalinės bendrovės akcijų pasiskirstymo. Darbo ginčų komisijos sprendime akcijų pasiskirstymas nenurodomas, bet, portalo LRT.lt žiniomis, Fizinių ir technologijos mokslų centrui norėta numatyti 10 proc. akcijų ir siūlyta intelektinę nuosavybę numatyti startuolio komandai. Centras su tuo nesutiko, todėl derybos žlugo.
E. Andriukonis motyvavo, kad būtent po to prasidėjo spaudimas: „Rubedo Circular“ atsiųsta pretenzija su reikalavimu perduoti visą intelektinę projekto nuosavybę, visiems centro darbuotojams išsiųstas reikalavimas pasirašyti konfidencialumo susitarimus, paslėptus darbo sutarties priede dėl darbo užmokesčio didinimo, suformuota vidinio tyrimo komisija darbo pareigų pažeidimo tyrimui ir tuo pat metu centras viešai pradėjo ieškoti tokių pačių kompetencijų darbuotojo, kaip ir E. Andriukonis.
Centras: intelektinė nuosavybė turi priklausyti mokslo įstaigai
Fizinių ir technologijos mokslų centras su mokslininko argumentais nesutiko ir teigė, kad E. Andriukonis projektą „Alternatyvus nitroceliuliozės gamybos būdas naudojant kanapių pluoštą“ vykdė kaip centro darbuotojas, naudojosi laboratorijomis, įranga, reagentais ir kitais valstybės finansuojamais ištekliais, prie projekto dirbo kiti centro mokslininkai.
Centras kaltina mokslininką, kad esą jis nepranešė apie sukurtą intelektinės nuosavybės objektą, nesilaikė procedūrų, neužtikrino komercinių paslapčių apsaugos ir sudarė prielaidas tretiesiems asmenims disponuoti komercinę paslaptį sudarančia informacija. Tie tretieji asmenys – tai „Rubedo Circular“ atstovai.
Centro tvirtinimu, atžalinės įmonės įkūrimas buvo svarstomas kaip galimas technologijos komercializavimo instrumentas. Pats centras norėjo likti technologijos ir nuosavybės teisių turėtoju, o tretieji asmenys iš „Rubedo Circular“ esą dalyvavo tik kaip turintys verslo vystymo ir komercializavimo patirties.
Įstaiga aiškino, kad diskusijų metu niekada nebuvo aptarta, jog intelektinės nuosavybės turėtojų taptų privati įmonė „Rubedo Circular“, esą mokslininko E. Andriukonio pranešimas apie tai buvo netikėtas, jis savavališkai perdavė visus duomenis trečiajam asmeniui.
Tuomet Fizinių ir technologijos mokslų centras teigia pateikęs pretenziją, pareikalauta grąžinti visą su projektu susijusią informaciją bei nusprendė nebetęsti projekto su trečiaisiais asmenimis. Į pretenzija, kaip sako centras, atsakyta neigiamai, todėl pradėtas vidinis tyrimas, mokslininkas nušalintas nuo pareigų, paskui konstatuotas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, ir mokslininkas buvo atleistas.
Kova persikėlė į teismus
Darbo ginčų komisija atleidimą pripažino neteisėtu, nes centras nuo pat pradžių žinojo, kad pagrindinis projekto mokslininkas dirba įmonėje „Rubedo Circular“, toleravo tai, suteikė įėjimo kortelę į laboratoriją kitam šios įmonės atstovui, o interesų konflikto klausimas iškeltas tik kilus ginčui dėl teisių į intelektinę nuosavybę.
Komisija nurodė mokslininkui išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, taip pat kompensaciją, kurios dydis atitinka vidutinį darbuotojo darbo užmokestį dvejus metus.
Centras pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui prieš „Rubedo Circular“, G. Miliauską, E. Andriukonį ir D. Tautvaišą dėl komercinės paslapties savininko teisių gynimo, susijusio su projektu, kuriuo siekta vystyti nitroceliuliozės gamybos būdą naudojant kanapių pluoštą.
Be to, paprašyta pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – su tuo teismas sutiko. Iki teismo sprendimo šioje byloje teismas įpareigojo mokslininkus nutraukti visos konfidencialios ir komercinę paslaptį sudarančios informacijos, susijusios su projektu „Alternatyvus nitroceliuliozės gamybos būdas naudojant kanapių pluoštą“, naudojimą ir atskleidimą.
Taip pat uždrausta gaminti, siūlyti, pateikti rinkai ar naudoti su šia komercinę paslaptį sudarančia informacija susijusias prekes, jas importuoti, eksportuoti ar saugoti.
Laikinąsias apsaugos priemones E. Andriukonis ir kolegos apskundė, bet kol Kauno apygardos teismas skundą išnagrinės, lieka galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo ribojimai.
Patvirtino, kad ginčijasi teisme
„Galime patvirtinti, kad šiuo metu tarp Fizinių ir technologijos mokslų centro ir trečiųjų asmenų, kurių tapatybės neatskleidžiame dėl taikomų teisės aktų, vyksta Fizinių ir technologijos mokslų centro inicijuotas teisminis procesas dėl Fizinių ir technologijos mokslų centrui priklausančios komercinės paslapties, susijusios su nitroceliulioze ir jos gamybos technologijomis, pasisavinimo“, – nurodė centras.
Pasak centro, vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektą, naudojantis Fizinių ir technologijos mokslų centro darbuotojų intelektiniu darbu, infrastruktūra, laboratorijomis, įranga, sukauptomis žiniomis ir kitais Fizinių ir technologijos mokslų centro ištekliais, buvo sukurtas technologiškai vertingas sprendimas, sudarantis komercinę paslaptį.
Todėl, sako centras, buvo pradėtas teisminis procesas dėl pažeistų Fizinių ir technologijos mokslų centro teisių gynimo prieš trečiuosius asmenis dėl centro komercinės paslapties neteisėto pasisavinimo.
„Fizinių ir technologijos mokslų centras minėtame teisminiame procese atsakovams yra pareiškęs reikalavimus dėl Fizinių ir technologijos mokslų centro komercinę paslaptį sudarančios informacijos grąžinimo, jos kopijų sunaikinimo ir draudimo šią informaciją naudoti, atskleisti ar ja remtis kuriant ir teikiant rinkai produktus“, – sako centras.
Jo teigimu, reikalavimams užtikrinti teismo nutartimi yra pritaikytos ir galioja laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis yra uždrausta tretiesiems asmenims naudotis komercine paslaptimi.
