Pagal sudarytas sutartis pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimai gynybos srityje viršijo 100 mln. eurų, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Tai ministerija paskelbė rugsėjo 1-ąją įsigaliojus Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pakeitimams, kurie mažina perteklines procedūras ir suteikia KAM pagrindinę atsakomybę už pramoninio bendradarbiavimo įgyvendinimą.
Pramoninis bendradarbiavimas įsigyjant ginkluotę – tai susitarimai, pagal kuriuos gynybos įrangos tiekėjas į pirkimą įtraukia vietos pramonę, pavyzdžiui, perduoda dalį gamybos, technologijų ar techninės priežiūros darbų.
Pagal naują tvarką, dėl pramoninio bendradarbiavimo būtų sprendžiama vykdant pirkimus, kurių vertė yra didesnė nei 20 mln. eurų. Iki šiol ši riba siekė 5 mln. eurų.
„Tokiu būdu mechanizmas bus orientuojamas į strategiškai svarbius gynybos įsigijimus, kurie gali sukurti reikšmingą ir ilgalaikę vertę Lietuvos pramonei ir nacionaliniam saugumui“, – teigia KAM.
Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas įsigaliojo užpernai liepą, per šį laiką krašto apsaugos institucijos sudarė penkias pramoninio bendradarbiavimo sutartis.
Pasak KAM, jos numato konkrečias investicijas ir naujus pajėgumus Lietuvoje – nuo haubicų remonto pajėgumų kūrimo ir investicijų į gamybos įrangą iki technologijų perdavimo šaudmenų ir sprogiųjų medžiagų kokybės vertinimo srityje, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir specialiosios technikos įrengimo darbų.
„Perkopta 100 mln. eurų riba rodo, kad pramoninis bendradarbiavimas Lietuvoje jau tampa konkrečiu instrumentu, kuris duoda realią naudą mūsų gynybos pramonei. Kalbame ne apie formalius įsipareigojimus, o apie Lietuvoje kuriamus pajėgumus, investicijas, technologijų perdavimą ir inovacijas“, – pranešime cituojamas ministras Robertas Kaunas.
„Dabar turime užtikrinti, kad šis mechanizmas veiktų dar greičiau ir efektyviau. Todėl nuo rugsėjo 1 dienos įsigalioję pakeitimai mažina perteklinę biurokratiją, sutelkia kompetencijas ir aiškiai nustato atsakomybę už visą pramoninio bendradarbiavimo procesą“, – pridūrė jis.
Ministerijos teigimu, praktika rodo, kad pramoninio bendradarbiavimo taikymas mažesnės vertės pirkimuose gali prailginti karinės įrangos įsigijimo procesus ir neproporcingai didinti galutinę komercinių pasiūlymų kainą.
„Todėl pakeitimais siekiama koncentruoti pastangas ten, kur pramoninis bendradarbiavimas gali duoti didžiausią rezultatą“, – tikina KAM.
Įsigaliojus įstatymo pakeitimams, anot ministerijos, taip pat atsisakoma „perteklinių procedūrų, kurios praktikoje nesukuria papildomos vertės, tačiau apsunkina derybų ir sutarčių sudarymo procesą“.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir toliau teiks išvadą dėl pramoninio bendradarbiavimo pagrįstumo, tačiau nebedalyvaus pačiame sutarties sudarymo procese. Be to, nebereikės ir Užsienio reikalų ministerijos dalyvavimo vertinant pramoninio bendradarbiavimo taikymo pagrįstumą.
Siekiant mažinti tiekėjų vertinamą riziką ir galimą jos įtaką kainai, tikslinamos ir pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimų apskaičiavimo sąlygos. 30 proc. įsipareigojimai būtų skaičiuojami nuo faktiškai įsigyjamų kiekių, o ne nuo maksimalios galimos sutarties vertės. Pasak ministerijos, tai mažintų neapibrėžtumą tiekėjams ir riziką, kad dėl galimų įsipareigojimų jų siūloma kaina būtų didesnė.
„Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pakeitimais siekiama, kad pramoninis bendradarbiavimas būtų ne papildoma biurokratinė procedūra, o realus instrumentas, padedantis Lietuvoje kurti gynybos pajėgumus, pritraukti investicijas, diegti naujas technologijas ir stiprinti šalies gynybos bei saugumo pramonę“, – dėsto KAM.
Kaip rašė BNS, reaguodama į Valstybės kontrolės auditą, kuriame vertinti 2021–2025 metų krašto apsaugos sistemos ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimai, KAM rugpjūčio pabaigoje paskelbė, kad rudenį Vyriausybei ketina pateikti įstatymų projektus, kurie leistų greičiau įsigyti ginkluotę ir karinę įrangą.
