Rusijai be atvangos bombarduojant Kyjivą, miesto administracija nurodė peržiūrėti saugumo protokolus. Pakartotinės atakos ekonomiką, viešąjį transportą trikdo tuo metu, kai Ukrainoje prasideda mokslo metai. Dėl atakų sustabdytos Dniepro upę kertančios metro linijos.
Vaizdas, per puspenktų metų tapęs įprastu – šimtai pavargusių veidų, nekantriai laukiančių žinios, kad oro ataka baigėsi ir galima grįžti namo. Bet tą padaryti, pasirodo, pastarosiomis dienomis gali būti ne taip paprasta.
„Laukiame jau valandą. O vakar dėl oro pavojaus signalo negalėjome grįžti namo, naktį teko praleisti močiutės namuose“, – pasakoja Moksleivių mama Juljana Olinyk.
Pasikartojantys bepiločių ir raketų smūgiai sostinės administraciją pastūmėjo iš naujo peržiūrėti saugumo protokolus, ypač susijusius su viešuoju transportu. Dvi iš trijų besidriekiančių metro linijų – jungiančių Dniepro upės skiriamą rytinę ir vakarinę miesto puses – uždarytos.
„Jau galvoju, kad gal reikėtų pasiimti miegmaišius ir miegoti metro stotyje netoli mokyklos. Nežinau... Praėję metai mokykloje buvo sunkūs, o dabar, jei nuoširdžiai, jau nebežinau, ką daryti. Tiesiog nežinau“, – pripažįsta J. Olinyk.
Sumaištis užklumpa kaip tik tuo metu, kai tūkstančiai moksleivių prasidedant mokslo metams ruošiasi grįžti į mokyklas.
„Reikia grįžti į dešinįjį krantą, ruoštis mokslams – išvalyti klases, atsinešti daiktus, kad iki rugsėjo pirmosios viskas, ko nereikia, būtų patraukta. Vakar visą dieną sugaišome ruošdamiesi, pirkome uniformą ir visa kita, galiausiai nepavyko viso to pasiimti dėl oro pavojaus sirenos“, – sako moksleivio mama.
Siekdama mažinti sumaištį ir riziką keliaujantiems, Kyjivo valdžia svarsto grįžti prie nuotolinio mokymo, kai vis daugiau žmonių svarsto, kad, trūkstant išteklių rusų laidomoms raketoms numušinėti, gyvenimas sostinėje – ypač su vaikais – vis sunkiau pakeliamas. Pareigūnai sako – toks ir yra priešo tikslas: trikdyti, paralyžiuoti ne tik ekonomiką, bet ir viešąjį gyvenimą.
Antai sostinės pašonėje, po praėjusios savaitės atakos, kai sprogo pilnas sprogmenų ir minų sandėlis, vietos bendruomenės dar neatsigauna.
„Kodėl čia nesiimta atsargumo priemonių? Kodėl? Ką jie sau galvojo – institucijos, gynybos ministerija? Kodėl vietoje, kur sandėliuojamas maistas, leista laikyti amuniciją?“ – klausia ukrainietė.
Netoli esanti gyvenvietė pirmadienį palaidojo bendruomenės lyderį, kuris, kaip pasakoja vietiniai, po pirmojo smūgio buvo vienas pirmųjų išvažiavusių padėti.
„Bendruomenė prarado savo širdį. Ne tik bendruomenės lyderį, bet ir labai protingą, kūrybingą žmogų, visad norėjusį išmokti daugiau“, – teigia Bendruomenės vadovo pavaduotoja Chrystyna Sidakova.
Dėl tragedijos, pražudžiusios beveik 40 žmonių ir sugriovusios dešimtis pastatų, prezidentas kaltina ne tik Rusiją, bet ir neatsakingą pareigūnų elgesį. Sprogmenų sandėliavimą prie pat civilinių objektų vadina nusikaltimu ir dėl to nurodė pradėti tyrimą.
