Komentuodamas premjero žmonos įdarbinimą, tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas sako – šiuo atveju sunku įsivaizduoti komunikacijos specialistą, kurio nepažįsta nei kolegos, nei žurnalistai. Pasak jo, minėta situacija kelia klausimų dėl galbūt formalaus įdarbinimo ir, tinklaraštininko žodžiais, atskleidžia Kauno rajono savivaldybėje įsigalėjusią „darbo biržos saviems“ bei nepotizmo sistemą.
Galbūt įdarbinta fiktyviai?
Taip pat skaitykite
Premjero žmona Aistė Sinkevičienė be konkurso tapo socialdemokratų dominuojamos Kauno rajono savivaldybės Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja, kiek anksčiau skelbė LRT Tyrimų skyrius. Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyrius įkurtas jai grįžus iš motinystės atostogų.
A. Sinkevičienė gauna ir antrą atlyginimą – iš rajono savivaldybei pavaldaus Raudondvario dvaro. Ten premjero žmona nuotoliu dirba viešųjų ryšių atstove. Jos kontaktai neskelbiami, apie tokią kolegę kiti darbuotojai sako negirdėję.
LRT Tyrimų skyriaus žurnalistė Jurga Tvaskienė sako nesanti darbo inspektorė, todėl negalinti įvertinti, ar šiuo atveju įdarbinimas buvo fiktyvus. Vis dėlto žurnalistams, anot J. Tvaskienės, nepavyko rasti įrodymų, kad premjero žmona būtų faktiškai dirbusi, pavyzdžiui, Raudondvario dvare.
„Šitas įdarbinimas tikrai labiau panašėja į tai, kad žmogui buvo surasta vieta, surastas postas, surastas papildomas atlygis, kaip buvo surastas toks pat postas ir toks pat atlygis dar beveik dešimčiai su socialdemokratais susijusių žmonių tame pačiame Raudondvario dvare“, – apie atliktą tyrimą pasakojo J. Tvaskienė.
Pasak žurnalistės, socialdemokratai tyrimą bando sumenkinti teigdami, kad žurnalistai rėmėsi tik dvaro direktorės pavaduotojos žodžiais, esą ji nežinojo, kad Raudondvario dvare dirba Aistė Sinkevičienė. Tačiau J. Tvaskienė teigia kalbėjusi ne su vienu žmogumi, kurių reakcija į šią situaciją iš esmės buvo panaši.
„Aš jų klausiau, kaip sekasi dvarui, kai čia dirba premjero žmona. Jie sako: „Kaip tai premjero žmona? Čia dirba mero žmona.“ Jie turėjo omenyje Kauno rajono mero žmoną Makūnienę, kuri tik prieš kelis mėnesius išėjo iš to paties Raudondvario dvaro“, – pažymėjo J. Tvaskienė.
Be mero žmonos, žurnalistės teigimu, dvare dirbo bent trys to paties mero patarėjos, mero atstovo spaudai partnerė, tarybos nario ir dvaro direktorės sūnus bei kiti asmenys.
„Ten labai akivaizdi, tradicinė, negraži, nemaloni nepotizmo schema, kai su partija susiję žmonės dėl giminystės ryšių, dėl santykių su partija yra įdarbinami savivaldybės išlaikomoje viešojoje įstaigoje“, – apibendrino J. Tvaskienė.
Kontaktų rasti iki šiol nepavyko
Reaguodamas į atliktą tyrimą, tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas teigė, kad šioje istorijoje jį labiausiai stebina tai, jog komunikacijos srityje dirbantis žmogus, pagal savo darbo pobūdį turintis būti matomas, šiuo atveju liko nepastebėtas.
„Labai sudėtinga įsivaizduoti aktorių, kuris bijo kamerų ir žiūrovų. Labai sudėtinga įsivaizduoti žurnalistą, kurio niekas nežinotų, ką jis rašo ir ką daro. Jeigu tu dirbi komunikacijoje, neišvengiamai susidursi ir su žurnalistais, ir su vidine komunikacija, tave turi žinoti.
Kai aš girdžiu, kad direktorės pavaduotoja sako: „Aš nežinau tokios darbuotojos“, visiškai akivaizdu, kad žmogus nedirba su komunikacija, kad jis ten visiškai formaliai“, – teigė manantis S. Malinauskas.
Tinklaraštininką taip pat stebina tai, kad iš esmės kalbama apie galbūt tik formaliai dirbantį žmogų, tačiau ši diskusija, S. Malinausko pastebėjimu, staiga paverčiama pasakojimu apie premjero ir jo žmonos puolimą.
„Visiškai akivaizdu, kad Raudondvaryje, Kauno rajono savivaldybėje (aš pats neseniai apie tai išleidau epizodą) yra sena socialdemokratų valdžia. Valerijus Makūnas yra ilgametis meras. Ir, be jokios abejonės, mes ten turime švogerizmą, nepotizmą, darbo biržą, atidarytą saviems“, – kritikos negailėjo S. Malinauskas.
„Delfi“ vyriausioji redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė pridūrė tikrinusi Raudondvario dvaro interneto svetainę, tačiau Aistės Sinkevičienės, kaip atstovės ryšiams su visuomene, kontaktų joje vis dar neradusi.
„Turbūt auditorijai reikėtų paaiškinti, kad atstovo spaudai kontaktai dažnai gali būti vieninteliai kontaktai, nurodyti tinklalapyje. <...> Daug įstaigų, kurios nenori, kad vadovams būtų tiesiogiai skambinama, nurodo atstovo spaudai telefono numerį. Jis tam ir yra įdarbintas, kad bendrautų tiek su visuomene, tiek su žiniasklaida.
Man šiandien dar nepavyko rasti ponios Sinkevičienės telefono numerio. Tai atrodo kaip tikrai prasta bebriška užtvanka, kur susiduria daug žmonių ir gauna pajamas“, – stebėjosi R. Lukaitytė-Vnarauskienė. Ji taip pat pridūrė negirdėjusi apie, pavyzdžiui, šiuo klausimu pradėtą Darbo inspekcijos tyrimą.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad žmogus turi teisę siekti profesinės karjeros, o Aistės Sinkevičienės darbą reikėtų vertinti pagal jo rezultatus. Reaguodamas į tai, BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis sako, kad prezidentas iš dalies teisus, tačiau, jo manymu, socialdemokratų veiklą nuo pat kadencijos pradžios šalies vadovas vertina pernelyg švelniai.
„Yra akivaizdžiai susisaistęs su šia politine jėga ir nevertina jos taip kritiškai, kaip vertintų kitus arba praėjusioje kadencijoje Lietuvą valdžiusius konservatorius.
Bet man atrodo, kad klausimai dėl galimai fiktyvaus įdarbinimo kolegų iš LRT iškelti gerai. Mano žiniomis, premjero aplinka deda nemažai pastangų bendradarbiaudama su žurnalistais ir siuntinėdama įvairaus pobūdžio popierius, bandydama įrodyti, kad Sinkevičienė dirba abiejose pozicijose“, – sakė S. Jakučionis.
J. Tvaskienė patikino minėtų dokumentų nesulaukusi. „Pats premjeras mane yra užblokavęs prieš kelerius metus, taigi aš teoriškai net negaliu pažiūrėti į jo puslapį.
Bet mane stebina jų argumentai. Mūsų tyrime neparašyta, kad Sinkevičienė dirba blogai arba kad ponia Sinkevičienė yra prasta mama, nes dirba. Mūsų tyrimas rodo, kad tai yra darbo vieta, kurioje galbūt galėjo atsirasti dar geriau dirbantis žmogus. Bet dėl to, kad ten įdarbinti savi, geriau dirbantis žmogus ten neatsirado“, – akcentavo J. Tvaskienė.
S. Malinauskas pabrėžė, kad žmogus turi teisę dirbti, tačiau einant aukštas politines pareigas gali kilti interesų konflikto rizika, todėl, jo manymu, reikėtų stengtis jos išvengti.
„Rasti būdų, kaip tai padaryti“, – dėstė tinklaraštininkas.
Anot S. Jakučionio, nepotizmo atvejų mastas apskritai rodo sisteminę problemą, kurią spręsti turėtų būti suinteresuoti visi.
„Tai yra viršpartinio lygio problema, ne Sinkevičiaus, ne socdemų problema“, – tikino jis.
Premjero daktaro disertacijos skandalas
Viešojoje erdvėje diskusijų kilo ir dėl naujojo premjero M. Sinkevičiaus doktorantūros disertacijos.
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas sako pats patikrinęs disertaciją plagiato tikrinimo sistemoje ir joje aptikęs, jo vertinimu, akivaizdžių problemų.
„Paimti tekstai, kurie deklaruojami kaip paties autoriaus, nors iš tiesų paimti iš kitų. Vienas tokių pavyzdžių, kuris man atrodė labai problemiškas, yra būtent tyrimo problemos formulavimas“, – kaip pavyzdį pateikė A. Lašas, teigdamas, kad tyrimo problema iš principo taip pat buvo nukopijuota iš kito tyrimo.
„Tų pavyzdžių yra ir daugiau. <...> Jeigu aš, kaip, tarkime, disertacijos komiteto narys, žiūrėčiau į tokius pavyzdžius prieš gynimą, juos reikėtų taisyti, tu neprileistum tokio žmogaus prie disertacijos, nes akademiniame pasaulyje tai yra intelektinė vagystė“, – pabrėžė A. Lašas.
Kolegai pritarė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis, teigdamas, kad šią situaciją vertina itin neigiamai.
„Jeigu universitete, pavyzdžiui, pirmo arba antro kurso studentas parašo tokį darbą ir yra pagaunamas, jis yra siunčiamas į Etikos komisiją. Ta Etikos komisija gali nuspręsti arba duoti papeikimą, arba pašalinti jį iš universiteto“, – atkreipė dėmesį M. Jastramskis.
Vilniaus universiteto Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas pastebėjo, kad, vos pasirodžius vadinamosioms necituotoms citatoms, tapo akivaizdu, jog premjeras buvo, L. Kontrimo manymu, prigautas.
Jo teigimu, M. Sinkevičius galėjo pripažinti klaidą ir pažadėti ją ištaisyti, tačiau klausimų kyla ir aukštajai mokyklai.
„Universitetas daro gynimo tarybą ir žmogus ne vieną kartą iki tol, kol tu ateini ginti savo darbo, kas pusę metų tave, kaip sakoma, katedrose „drožia“, – stebėjosi L. Kontrimas.
Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili apibendrino, kad tai – didelio masto problema, kurią galima vadinti galbūt akademine vagyste.
Mokslininkės manymu, šis atvejis atskleidžia gilesnes Lietuvos švietimo sistemos problemas ir galėtų tapti lūžio tašku, paskatinančiu jas spręsti.
„Mano lūkestis būtų, kad šis klausimas, šis skandalas, nesvarbu, kuo jis baigsis, būtų tas momentas, tas lūžio taškas, kai Lietuvoje truputėlį praskleisime, pakrapštysime tą sopulį“, – kalbėjo politologė.
Visos diskusijos klausykitės laidos „LRT Forumas“ įraše.
