Rusija paskelbė, kad ketina kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą dėl įvairių tariamai su žmogaus teisėmis susijusių pažeidimų Baltijos valstybėse. Vis tik kai kurie jos teiginiai prasilenkia su tikrove.
Ataskaitoje, kurią kartu išplatino Rusijos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos, tvirtinama, kad iš viso Latvijoje ir Estijoje gyvena daugiau nei ketvirtis milijono vadinamųjų nepiliečių – daugiausia rusų tautybės asmenų, kurie po sovietinės okupacijos negavo pilietybės. Iš tiesų šis skaičius mažesnis.
Kaip tvirtina Maskva ir Minskas, Latvijoje gyvena 209 tūkst., o Estijoje – 62 tūkst. gyventojų, neturinčių pilietybės. Vis tik tikrasis skaičius, remiantis oficialia šių šalių statistika, yra atitinkamai 159 tūkst. ir 58 tūkst. gyventojų, neturinčių pilietybės – greičiausiai ataskaitą rengę pareigūnai panaudojo seną statistiką, kuri rodo didesnį tokių asmenų skaičių.
Šie skaičiai sparčiai mažėja dėl gyventojų kaitos ir dėl to, kad dešimtys tūkstančių rusakalbių priėmė Latvijos ir Estijos pilietybę. Pavyzdžiui, 1995 m. beveik trečdalis Latvijos gyventojų neturėjo pilietybės, o šiandien toks yra kas dešimtas.
Lietuvoje tokių gyventojų nėra, nes čia po Nepriklausomybės atgavimo pilietybę gavo visi buvę sovietinės Lietuvos gyventojai, tuo metu Latvijoje ir Estijoje – tik tie, kurie patys ar jų tėvai ir seneliai gyveno čia tarpukariu.
Tuo metu Rusija akcentuoja nelygybę, nevienodas galimybes balsuoti ir kitus žmogaus teisių pažeidimus. Tai skelbiama bendroje ataskaitoje, kurioje Baltijos valstybėms skiriama po beveik šimtą puslapių. Lietuva daugiausiai kritikos sulaukė dėl istorijos ir tariamo palaikymo nacių nusikaltimams, taip pat tvirtinama, kad čia klesti skurdas, gyventojams trūksta maisto, mažėja gimstamumas. Tvirtinama, kad Lietuva vykdo „rusofobinę politiką“, o ją yra apėmusi „militaristinė beprotybė“ dėl Rusijos karinės grėsmės.
Netikslus rusakalbių skaičius nėra vienintelis iškraipytas faktas minėtoje ataskaitoje – čia taip pat tvirtinama, kad viename Latvijos darželyje auklėtinė turėjo daryti atsitūpimus dėl to, kad kalbėjo rusiškai. Šis teiginys, prieš kelerius metus iškilęs Latvijos spaudoje, nepasitvirtino, kai juo pasidomėjo žurnalistai.
Šios Rusijos ataskaitos tema komentarą paskelbusi Eugenija Kovaliova, Atviros Lietuvos fondo partnerysčių vadovė, sako, kad rusakalbių padėtis Baltijos valstybėse tampa įrankiu ir taikiniu. Panašiai selektyviai atsirenkami faktai ir apie Raudonosios armijos karių kapines, kurių Lietuva, Rusijos tvirtinimu, negerbia.
„Taip pat buvo Ukrainos atveju, kalbant apie Rytų Ukrainą. Vienas iš naratyvų buvo, kad Rusija gina rusakalbių pažeidžiamas teises. Tai, kad Estijoje ir Latvijoje yra žmonių, neturinčių pilietybės, tam tikra pilkoji zona, bet vis tiek ieškoma bet kokio preteksto įrodyti teiginį, kad pažeidžiamos rusakalbių teisės ir laisvės“, – sako ji.
Paklausta, ar Rusija ilgai galės išnaudoti esą skriaudžiamų rusakalbių užsienyje temą, kai visuomenės Baltijos valstybėse smarkiai pasikeitė nuo dešimtojo dešimtmečio, E. Kovaliova akcentavo, kad rusakalbių bendruomenė yra nevienoda, o vien dėl gimtosios kalbos asmens negalima vadinti palankiu Rusijai.
„Nepamirškime, kad yra ir ne rusakalbių, kurie skaito, pritaria tiems teiginiams, propagandai, kurią skleidžia Rusija. Kalbos vardiklis nėra vienintelis kriterijus, kuris nurodo, kad asmuo yra lojalus arba nelojalus Lietuvai, turime nemažai ir lietuvių, kurie net ir viešai propaguoja Rusijos teiginius“, – pastebi pašnekovė.
Skelbdamos informaciją apie pilietybės neturinčius asmenis, Rusija ir Baltarusija padidino jų skaičių. Iš tiesų šiuo metu Latvijoje gyvena 159 tūkst., Estijoje – 58 tūkst. gyventojų be pilietybės.
