Dzūkijos nacionaliniame parke, Lynežerio kopoje, sparčiai išplito svetimžemis augalas – amerikinis krienėnis, dar vadinamas ugniažole. Nutarta augalus rauti, nes tai potencialiai invazinė rūšis, užgošianti čia atsikuriančias paukščių ir augalų buveines.
Apie trys dešimtys Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojų ir savanorių pasiryžę iš Lynežerio kopos pašalinti potencialiai invazinius augalus.
„Gyvenu Vokietijoje, šiuo metu esu atostogose pas mamą. Atvažiavau padėti, su mama. Mama eina grybauti, aš vietoj grybų renku šiukšles“, – pasakoja savanorė Agnė Kaldara.
Augalų pernai buvo vos vienas kitas, dabar – pilni saugomos kopos šlaitai.
Gelbėti kopą būtina, nes augalai užgoš atsikuriančias viržinių ar smilkpievių buveines. Iškirtus medžius, pernai buvo deginama kopos miško paklotė, siekiant atkurti ir paukščių buveines.
„Esame Alkūnės kampo geomorfologiniame draustinyje ir būtent ši kopa yra parabolinių kontinentinių kopų etalonas. Kontroliuojamas paklotės deginimas yra kaip eksperimentas, pasižiūrėti, kas atsitinka po to deginimo“, – aiškina Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius.
„Atsiranda po gaisro ir kaip piktžolė užima atviras vietas, pažeistas atviras vietas. Kad jis taip greitai išplis – tikrai nesitikėjom. Plinta kaip ir pienė, turi skristukus prie sėklos ir jam labai paprasta“, – paaiškina Dzūkijos nacionalinio parko biologė Jurga Stoškutė.
Pasak nacionalinio parko botanikių, augalas Lietuvoje mažai žinomas, kilęs iš Jungtinių Valstijų, paplitęs ir Europoje, ypač kaimyninėje Lenkijoje. Augalai subrandina milijonus sėklų, nežinoma, kiek jos išlieka daigios.
„Ji gali skristi kažin kur ir, matyt, čia irgi atskrido, gal ir net per Atlantą. <...> Nežinom, kad žmogus ją būtų atsivežęs“, – sako Dzūkijos nacionalinio parko ekologė, botanikė Onutė Grigaitė.
Kaip išnaikinti šiuos invazinius augalus, nežinoma, nes jokie tyrimai Lietuvoje neatlikti. Todėl tenka eksperimentuoti. Manoma, kad sėklos gali žūti pūdant.
„Naudoju tą būdą, kad nubraukau žiedynus, dedu į maišą, bandysiu juos deginti arba tiesiog maiše pūdyti. <...> Kitas būdas – nurauti su visu žiedynu ir tada visą masę pūdyti. Reikia eksperimentuoti“, – teigia Dzūkijos nacionalinio parko ekologė, botanikė O. Grigaitė.
Nors tai vienmečiai augalai, bet pasisėja labai greitai. Todėl visiškai išnaikinti jų greičiausiai nepavyks, sako specialistai.
