Kandidatas į premjerus Mindaugas Sinkevičius teigia, jog laikinajam užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui kritikos neturi, tačiau pažymi, jog formuodamas ministrų kabinetą turi pasitikėti savo komanda: „Į komandą gi nekvieti žmonių, kurie galvoja, kad gali veikti prieš tave arba už tavo nugaros, arba veikti savarankiškai, bet ne komandiškai", – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ sako jis.
– Kalbėdamas Seime jūs įvardijote labai daug problemų iš įvairių sričių, tačiau tas pačias problemas vardino ir Gintautas Paluckas, ir Inga Ruginienė. Ar sakytumėte, kad per dvejus socialdemokratų kadencijos metus nebuvo pradėta spręsti problemų?
– Manau, kad buvo pradėta, tik gal kartais, žinot, norisi čia ir dabar. Pasistūmėta buvo. Kodėl aš taip teigiu? Aš ne tiesiog samprotauju ir ne tiesiog giriu buvusius kolegas, bet rengiama Vyriausybės programa ir vis tiek žiūrima, kas buvo padaryta per Ingos Ruginienės Vyriausybės programą, ir, kas yra džiugu, yra išbrauktinų ir atliktų darbų. Tai reiškia, kad mes tikrai pasistūmėjome ir nebuvo taip, kad situacija tokia, kokia buvo prieš metus ar du, tokią perėmiau ir šiuo metu.
– Kinija yra viena tų temų, kuri buvo jau seniai. Buvo ir G. Palucko vyriausybės programoje. Kodėl per šiuos dvejus metus, jūsų manymu, nebuvo normalizuoti tie santykiai ir kodėl dabar ši tema yra tokia aktuali, kad ministrui Kęstučiui Budriui netgi, galima sakyti, toks ultimatumas yra keliamas?
– Na, aš manyčiau, kad ne visai gal taip. Buvo atlikti tikrai namų darbai ir rezultatas tų namų darbų yra žinomas ir Ekscelencijai prezidentui, ir turbūt Užsienio reikalų komiteto nariams, turbūt ir Vyriausybei. Aš tų namų darbų turinio prasme nebuvau matęs ir, matyt, man dar kol kas nepriklauso. Bet namų darbai yra atlikti ir yra parengti, man atrodo, keli scenarijai, kaip mes, kaip valstybė, turėtume ir galėtume elgtis. Klausimas, ar bus norima kažkaip elgtis, ar vis tik bus norima išlaikyti nepakitusią situaciją.
Tai manau, kad per šiuos likusius metus, per vasarą ir rudenį, mes turbūt turėsime vienokius ar kitokius ir galbūt jau baigtinius atsakymus šia tema. Ir aš nežinau, kodėl ta tema eskaluojama kažkaip gal net opozicijos lūpomis ir pasisakymais. Aš manau, kad daug jautresnė tema yra JAV karių rotacijos tema, kuri irgi neturi atsakymų šiai dienai ir tas man netgi labiau kelia nerimą.
– Vis dėlto, ar tarp jūsų ir ministro K. Budrio yra perbėgusi kažkokia juoda katė, kaip sako kai kurie politikai, ar galbūt irgi, kaip yra svarstymų, jūs matote jį kaip galimą oponentą prezidento rinkimuose, nes apie jo kandidatūrą, nors jis pats to nepatvirtina, yra garsiai kalbama?
– Ne, nei katė, nei šuo nei perbėgo, nei praėjo. Aš manau, kad jūs suprasite logiką, jog ministras pirmininkas, formuodamas savo komandą, savo, kabinetą, turi pasitikėti tais žmonėmis, kuriuos kviečia į komandą, pasitikėti jų kompetencija ir jaustis komfortiškai. Na, žinote, į komandą gi nekvieti žmonių, kurie galvoja, kad gali veikti prieš tave arba už tavo nugaros, arba veikti savarankiškai, bet ne komandiškai. Tai čia tokie turbūt baziniai dalykai, kurie galioja visai ministrų kabineto sudėčiai.
O ketinimai kandidatuoti į prezidentus, K. Budrys nei patvirtino, nei paneigė tokių teiginių. Matome, kad jis aktyvus ir galimai gali to siekti ir panašu, kad jeigu sieks, tai klausimas bus tada toks: ar ministro darbas, jeigu toks sprendimas būtų paviešintas, yra tiesiog platforma aukštesniems politiniams siekiams, <...> kaip dėmesį generuojantis postas, ar vis tik bus sąžiningai dirbama valstybės interesų labui, o reklamavimas ar kažkoks savęs eskalavimas tam netrukdys ir tikrai nekenks?
– O tai jūs pasitikite K. Budriu, nes pradėjote atsakymą, kad premjeras turi pasitikėti visais ministrais?
– Aš K. Budriui nesu išsakęs kažkokios kritikos. Taip, mes esame ne kartą susitikę ir bendravę ir dabar jau esame susitarę, kada kitą savaitę susitiksime. Aš tikrai turėsiu jam klausimų ir manau, kad tie klausimai ir atsakymai į juos galutinai pasakys ar mes galime kartu dirbti, ar mes galvosime apie kažkokį kitą galimą scenarijų.
– Koks jūsų pagrindinis klausimas K. Budriui?
– Aš klausiau ir apie JAV karių situaciją, ir apie mūsų programoje būsimas pozicijas <...> užsienio politikos tematikoje, kalbėsime turbūt ir apie tą patį Kinijos ir Taivano failą. Kalbėsime apie mūsų pirmininkavimo pozicijas, nes pirmininkavimas gi visai ant nosies. Tai daug temų paliesime, ir kadrinių temų turbūt, jo komandos kadrinių temų, nes jis kaip ministras nėra partinis asmuo, bet deleguotas socialdemokratų. Paklausiu, gal jis pageidautų jungtis prie socialdemokratų.
Tai tų temų, matyt, bus. Mes tiesiog ramiai, tvarkingai pasikalbėsime ir tada nuspręsime. Galų gale, žinot, kartais adresuojami klausimai lyg ir man dėl K. Budrio, bet gal pats K. Budrys nepageidautų su manimi dirbti. Jis dirbo kitose vyriausybėse, gal ir aš jam pats, kaip ministras pirmininkas, nepriimtinas. Mes gi to irgi nežinome.
– Jau trečia socialdemokratų vyriausybė ir I. Ruginienės vyriausybei keičiant Gintauto Palucko vyriausybę, buvo didelė ministrų kaita. Ir dabar jūs sakėte, kad keisis 6–7 ministrai ir keičiasi nemažai ir socialdemokratų ministrų. Kodėl taip yra? Ar žmonių trūksta? Kompetencijų trūksta?
– Aš manau, kad žmonių didžiausia partija Lietuvoje turi pakankamai ir kompetetingų žmonių. Tiesiog aš manau, kad <...> tie pakeitimai nėra keičiamų žmonių nuvertinimas. Sakykime, Jūratė Zailskienė, kaip socialinės apsaugos ir darbo ministrė, puikiai susitvarkė su darbu ir tikrai galėtų jį tęsti, bet reikia spręsti klausimą dėl buvusios premjerės, kuri pageidautų grįžti į buvusią ministeriją.
Tai čia nėra taip, kad mes nuvertiname vieną žmogų, o kažkaip prieš pastatome kitą asmenį. Žinoma, kad pažiūrime, kaip sekėsi ir kitose srityse ir jeigu mes, kaip partija ir kaip komanda, matome, kad turėdami daug, [kalbant – LRT.lt] žaidimo terminais, atsarginių žaidėjų, kurie gali pagyvinti žaidimą aikštėje ir būti labiau naudingi ir atnešti daugiau naudos komandai, tai kodėl to nedaryti?
– Prezidentas sakė, kad mato vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus atsakomybę dėl Registrų centro nutekintų duomenų. Ar jūs ją matote?
– Na, aš linkęs, žinokit, tais vertinimais apie atsakomybę kalbėti tada, kai turiu tyrimų rezultatus, kai vyksta ir tyrimas – ne politinis, o teisėsaugos atliekamas tyrimas. Ir aš manau, kad bus pasakyta, kokios spragos padarytos, kokie nepadaryti darbai, kokie galbūt sprendimai neužkardė tos situacijos ir gal bus tikrai pasakyta, kad štai konkretūs asmenys, štai konkretus departamentas, štai konkreti ministerija nesiėmė atsakomybės arba nevykdė, tarkime, Valstybės kontrolės ir audito išvadų, gal buvo signalų ir praeityje ir jie buvo ignoruojami.
Tai kai tą turėsiu ir tai bus ne pasvarstymai, o tyrimo rezultatai, bus galima atlikti ir politinius vertinimus. Dabar a priori sakyti, kad atsakomybė krenta vidaus reikalų ministrui, aš taip drąsiai neteigčiau, nes tiesiog per mažai informacijos disponuojama.
– Labai Jums ačiū už pokalbį.
