Galutiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m., kaip ir 2024-aisiais, į Lietuvą sugrįžo beveik dvigubai daugiau Lietuvos piliečių, nei išvyko: per metus grįžo 19 310 Lietuvos piliečiai, o išvyko – 9 940. Tai jau šešti metai iš eilės, kai į Lietuvą grįžta daugiau piliečių, nei iš jos išvyksta, rašoma Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime žiniasklaidai.
Nors daugiausia grįžusiųjų, kaip ir ankstesniais metais, apsigyveno Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų ir rajonų savivaldybėse, vertinant sugrįžusiųjų skaičių, tenkantį vienam savivaldybės gyventojui, ryškėja kita tendencija – pagal šį rodiklį pirmauja mažosios Lietuvos savivaldybės.
Didžiausias sugrįžusių Lietuvos piliečių skaičius, tenkantis vienam gyventojui, 2025 m. fiksuotas Visagino, Palangos, Akmenės, Pagėgių ir Joniškio rajono savivaldybėse. Tai rodo, kad grįžtantieji vis dažniau renkasi ne tik didmiesčius, bet ir mažesnius miestus ir savivaldybes, kuriose randa galimybių kurti gyvenimą, dirbti ir auginti šeimas.
„Matome, kad grįžimas į Lietuvą vis labiau pasiskirsto po visą šalį. Žmonės renkasi ne tik didžiuosius miestus, bet ir mažesnes savivaldybes, kuriose yra sudarytos visos sąlygos naujai įsikurti sugrįžus iš užsienio. Tai rodo stiprėjančius regionus ir nuoseklių savivaldybių pastangų dirbant su diaspora rezultatus – grįžimas į Lietuvą šiandien nebėra susijęs tik su didmiesčiais“, – teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Ministras taip pat atkreipia dėmesį, kad savivaldybių vaidmuo skatinant grįžimą į Lietuvą nuosekliai stiprėja. Šių metų birželio 4–6 d. pirmą kartą rengiamame Lietuvos savivaldybių garbės ambasadorių suvažiavime savivaldos, valstybės institucijų ir diasporos atstovai aptars ir spręs, kaip dar labiau stiprinti ryšius su užsienyje gyvenančiais lietuviais ir skatinti jų sugrįžimą ar įsitraukimą į Lietuvos regionų gyvenimą.
2025 m. duomenys rodo, kad dažniausiai į Lietuvą grįžta 25–34 metų amžiaus Lietuvos piliečiai. 2025 m. į Lietuvą sugrįžo 5 059 šios amžiaus grupės asmenys, sudarę daugiau nei ketvirtadalį visų grįžusių Lietuvos piliečių. Sugrįžtantys šios, kaip ir visų amžiaus grupių žmonės, Lietuvą praturtina savo tarptautine patirtimi ir kompetencijomis, kurios reikšmingai prisideda prie šalies augimo, stiprina darbo rinką ir kuria ilgalaikę vertę šalies ekonomikai bei visuomenei.
Užsienio reikalų ministerijoje, kuri koordinuoja Lietuvos diasporos politikos įgyvendinimą, nuo 2024 m. veikia konsultacijų centras „Grįžtu LT“. Grįžtantiems, atvykstantiems ar apie sugrįžimą į Lietuvą svarstantiems diasporos atstovams teikiama aktuali informacija interneto svetainėje www.griztu.lt, telefonu, elektroniniu paštu ir internetinio pokalbio būdu. Konsultacijų centro paskyras taip pat galima rasti socialiniuose tinkluose.
