Lietuvos krovininio kelių transporto paslaugų eksportas pernai pasiekė rekordinius 6,1 mlrd. eurų. Tačiau Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) rinkos analizėje teigiama, kad darbo migracijos ribojimai gali tapti rizikos veiksniu eksporto augimui ir biudžeto įplaukoms.
Lietuvos banko duomenimis, krovininio kelių transporto paslaugų eksportas praėjusiais metais išaugo 6,6 proc. Taip pat sektorius 2025 m. sudarė 23,8 proc. viso šalies paslaugų eksporto ir sukūrė 4,7 mlrd. eurų balanso perviršį – 46,5 proc. viso paslaugų balanso pertekliaus.
„Transporto sektorius yra viena svarbiausių paslaugų eksporto grandžių, o jo pajėgumą tiesiogiai lemia žmogiškųjų resursų prieinamumas“, – pranešime cituojamas TTLA vadovas Povilas Drižas.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu transporto ir saugojimo sektoriuje dirba beveik pusė visų trečiųjų šalių piliečių – 80,5 tūkst. darbuotojų. Per metus jų skaičius šiame sektoriuje išaugo 7,2 proc.
Tuo metu apdraustų sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų skaičius, „Sodros“ duomenimis, nuo 45,3 tūkst. 2014 m. išaugo iki 91,8 tūkst. 2025 m. Aljanso darbo rinkos raidos scenarijų vertinimu, esant dabartinėms tendencijoms, vairuotojų skaičius 2027 m. galėtų priartėti prie 100 tūkst.
Vis dėlto laisvų darbo vietų skaičius sektoriuje, anot TTLA, auga dar sparčiau – nuo 1,4 tūkst. vienetų 2014 m. iki 7,68 tūkst. vienetų pernai.
„Sektoriaus darbuotojų poreikis jau ne vienerius metus viršija vidaus darbo pasiūlą. Tai ne trumpalaikis svyravimas – tai struktūrinė problema, kurią galima spręsti tik užtikrinant prognozuojamą ir stabilią migracijos sistemą“, – teigė P. Drižas.
Aljanso modelinio vertinimo duomenimis, iš vairuotojų darbo pajamų mokesčių (GPM, PSD, VSD ir darbdavio įmokų) valstybė kasmet gauna apie 800 mln. eurų. Darbo sąnaudos krovininio kelių transporto sektoriuje 2016–2024 m. augo vidutiniškai 20,5 proc. per metus.
ELTA primena, kad 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojus sugriežtintiems reikalavimams įmonėms, kviečiančioms įdarbinti užsieniečius, leista dirbti tik leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turintiems užsieniečiams. Darbdaviai, kurie nesilaiko įstatyme numatytų reikalavimų, šešis mėnesius negali teikti tarpininkavimo raštų užsieniečiams.
