Dėl Rusijos invazijos Ukrainoje į rytines NATO šalis vis įskrendant dronams, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad griežtas Lietuvos perspėjimas trečiosioms šalims nenaudoti jos oro erdvės karinėms operacijoms susijęs su įtarimais, jog taip gali būti padaryta tyčia.
„Tikimybė incidentų, susijusių su kariniais veiksmais, vykdomais prieš Ukrainą, ir taip pat Ukrainos veiksmais, vykdomais prieš Rusijos taikinius, išaugo. Ir to pavyzdį mes turime tiek incidentų su dronais Lietuvos teritorijoje, tiek Latvijos teritorijoje, Estijos, Suomijos, beje, atkreipsiu dėmesį, kad statistiškai daugiausia tokių incidentų yra Rumunijos teritorijoje. Dvigubai daugiau negu visose kitose valstybėse kartu sudėjus“, – BNS ketvirtadienį kalbėjo diplomatijos vadovas.
„Tai rodo, kad kariniai veiksmai tiesiogiai gali ir per mūsų sieną persikelti. Gali būti ir tokių operacijų, kurios įtraukia ir kaimyninių valstybių oro erdvę“, – pridūrė jis.
K. Budrys tiesiogiai neįvardino, ar ši pozicija skirta Ukrainai, pastaruoju metu suaktyvinusiai dronų atakas Rusijos teritorijoje.
„Pozicija, kurią išsakome, nebūtinai turi turėti konkretų vardą, pavardę kaip adresatą, bet kaip Lietuvos pozicija, ji tiesiog užfiksuota ir ji yra žinoma“, – sakė ministras.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda BNS perduotame komentare trečiadienį griežtai perspėjo „kariaujančias šalis Europoje“ nenaudoti Lietuvos teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams.
Pasak jo, tai būtų grubus suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimas.
BNS skelbė, kad Rusija kaltina Baltijos šalis oro erdvės suteikimu ukrainietiškų dronų antskrydžiams prieš Rusijos energetikos ir karinę infrastruktūrą.
Šie kaltinimai reiškiami ukrainiečiams išplėtus dronų atakų geografiją gilyn į Rusijos teritoriją, o Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje fiksavus įvairius su Ukrainos dronais susijusius incidentus.
Baltijos šalių ir kiti NATO pareigūnai teigia, kad ukrainietiški dronai į Baltijos šalis pateko po to, kai Rusija juos nukreipė nuo kurso elektroninės kovos priemonėmis.
