Avariją Gudžiūnų geležinkelio stotyje patyrusio traukinio mašinistas išskirtinai LRT RADIJUI atskleidė avarijos detales. Pašnekovas patvirtino, kad perspėjimo sistema buvo išjungta, todėl jis teigia negalėjęs pastebėti nugriuvusių vagonų.
Pokalbio klausykite garso įraše:
„Aš stebėjau, kaip sudirbo stabdžių atsukimo magistralė, ir mums pagal instrukciją reikia, jeigu krenta oras, mašinisto kraną statyti į trečią padėtį ir sustoti. Tai visi tie veiksmai buvo padaryti, sustojau. Po to koordinatorius pasakė: „3080 Simonavičius sustojo, kontrolė pametė iešmus.“ Sakau: „Aš jau stoviu, eisim žiūrėti, kas ten yra.“ Nuėjau žiūrėti ir išsižiojau“, – apie avariją pasakoja kelis dešimtmečius traukinio mašinistu dirbantis Vidmantas Simonavičius.
Jo teigimu, vagonai ne atsikabino, o nukrito ant iešmų.
„Vagonai ne atsikabino, o ant iešmų nukrito. Jie su manim kartu važiavo ir ant iešmų nukrito Gudžiūnų stotyje. Vagonai visą laiką prisikabinę buvo. Nežinau, ar aširatis buvo nukritęs, ar nupjovė kakliuką to vagono rato, bet jie krito ant iešmų“, – LRT RADIJUI sako avariją Gudžiūnų geležinkelio stotyje patyrusio traukinio mašinistas.
Pasak jo, perspėjimo sistema buvo išjungta. „Net nežinojau, kad ji yra išjungta. Ten vagono gedimas paprasčiausias. Ratai užsiblokavo, pradėjo guolis byrėti ir nukrito“, – teigia V. Simonavičius.
Jis pabrėžia, kad tokios avarijos yra itin retos, tačiau dažniausiai perspėjimo sistemos užfiksuoja pavojų.
„Įjungti įrenginiai užfiksuoja ir pirmą, ir antrą pavojų. Kai yra antras pavojus, turi sustoti iš karto. Jei būčiau Gudžiūnų stotį pravažiavęs, už 5 kilometrų yra kitas RAKP (riedmenų automatinės kontrolės priemonės – LRT.lt), fiksuojantis vagonų kaitimą ir visa kita“, – aiškina traukinio mašinistas.
Anot jo, sistemai neįspėjus apie pavojų, pastebėti nugriuvusių vagonų esą buvo neįmanoma.
„Už Gudžiūnų perspėjimo sistema veikė, tik Linkaičiuose neveikė, kai išvažiavau iš Radviliškio. Ji buvo išjungta. O už Gudžiūnų veikė, būtų užfiksavę tikrai. Ir vagonas buvo ten 49-as, koks kilometras. Žmogiškai neįmanoma pastebėti, prietema tokia, kaip ten pamatysi“, – sako V. Simonavičius.
Jis teigia savo kaltės šioje situacijoje neįžvelgiantis. „Nė vieno procento. Buvo kaip eilinė darbinė kelionė – viskas padaryta pagal taisykles“, – pažymi traukinio mašinistas.
V. Simonavičiaus teigimu, perspėjimo sistema turėtų veikti ir fiksuoti tokius pavojus visuose geležinkelio ruožuose.
„Perspėjimo sistema yra gal 60 kilometrų. Tiksliai nežinau, kas kiek kilometrų yra, bet ji įrengta visuose ruožuose“, – sako jis.
LRT.lt primena, kad likus savaitei iki incidento Gudžiūnų geležinkelio stotyje, kur nuo bėgių nuriedėjo vagonai su skalda, ruože buvo išjungta vagonų aširačių kontrolės sistema (riedmenų automatinės kontrolės sistema, RAKS). Tai LRT RADIJUI antradienį atskleidė „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas.
Pasak jo, apie sistemos išjungimą pranešė pats gamintojas – Austrijos įmonė. Jei būtų veikusi sistema, aširačių perkaitimas būtų pastebėtas greičiau.
Taip pat skaitykite
„Ruožas buvo pakankamai ilgas, kad užkaistų sistema ir užsiblokuotų. Vienoje atkarpoje sistema jau buvo atjungta ir pervežta į kitą vietą. Tai yra austrų kompanija. Sena sistema, bet buvo iki šiol palaikoma ir prižiūrima. Tiesiog jos modernizacijai poreikis yra daugybę metų. Mes prašėme investicinių lėšų atnaujinti tą sistemą, bet tol, kol negavome jų, prižiūrėjome savo jėgomis su gamintojų atstovu, bet dabar detalių jie nebepalaiko“, – LRT RADIJUI sakė V. Žalimas.
Anot jo, šios pasenusios riedmenų kontrolės sistemos dalys yra skirtingose Lietuvos vietose, o kadangi RAKS tiekėja Austrijos bendrovė „Voestalpine Railway Systems“ pranešė jos nebepalaikanti, sistemos įrenginiai gali būti pervežami iš mažiau intensyvių į svarbesnius geležinkelio ruožus.
