Teisingumo ministerijai aukštesnės instancijos teismui apskundus sprendimą įregistruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę, premjerė Inga Ruginienė įsitikinusi – nepaisant ginčų, pokyčiai šalies teisėkūroje šiuo klausimu yra neišvengiami ir partnerystė bus įteisinta.
„Ir tarp mūsų čia, viduje, Vyriausybės ginčų buvo, kuriai institucijai priskirti patį partnerystės įregistravimą. Tai net neabejoju, kad pasitikrinus šiuos momentus teismas tikrai nurodys, kad turime judėti link naujos tvarkos“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė Vyriausybės vadovė.
„Matyt, tie pasitikrinimai užsibaigs tame pačiame taške. Tai aš bent jau manau, kad pokyčiai neišvengiami“, – akcentavo I. Ruginienė.
Premjerė mano, kad yra galimybių įteisinti partnerystę pagal Konstitucinio teismo sprendimą.
„Aš nuosekliai laikausi savo pozicijos, kad Konstitucinio Teismo sprendimą reikia vykdyti. Ir tikrai nematau didelės bėdos, jeigu mes sutvarkytume teisėkūrą taip, kaip tą mums nurodė Konstitucinis Teismas“, – kalbėjo premjerė.
Balandžio mėnesį Konstitucinis teismas (KT) konstatavo – tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė Civilinio kodekso (CK) straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.
Šiuo metu CK įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.
Ruginienė: šeimos ir gimstamumo tyrimas reikalingas tam, kad identifikuotų svarbiausias detales
Praėjusią savaitę paaiškėjus, jog pradedamas vykdyti tarptautinis gimstamumo ir šeimos tyrimas, premjerė tikina, jog juo siekiama išsiaiškinti, kokios priemonės galėtų būti efektyviausios, sprendžiant vis gilėjančią demografinę krizę.
„Kodėl reikia tyrimo? Mes labai daug spekuliuojame. Vieni sako, kad iš tikrųjų reikia didinti vaiko pinigus (…), kiti sako, kad reikia kitokių dalykų – reikia būsto prieinamumo, treti sako, kad reikia tiesiog peržiūrėti vertybinę sistemą, švietimo programas, daugiau kalbėti apie tai, kokia šeima yra svarbi (…). Tyrimas tam ir reikalingas, kad iš tikrųjų identifikuotų tas detales, kur turėtų būti kreipiamas didžiausias dėmesys“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė ministrė pirmininkė.
„Matant katastrofiškus gimstamumo rodiklius (…), mes nesėdime sudėję rankų. Dėl to priemonių spektras yra labai didelis. Mes suprantame, kad šiandien besivystančiai šeimai svarbiausias dalykas yra saugumas, įvairiomis prasmėmis. Tai yra saugumas ne tik gynybine prasme, bet lygiai taip pat ir socialinis saugumas. Tai reiškia, kad mes turime užtikrinti nuolatinį pajamų didėjimą, mes turime užtikrinti būtiniausias paslaugas, turime užtikrinti ir pagarbą šeimai su vaikais. Tai yra didžiulis spektras“, – akcentavo ji.
Kaip skelbta, praėjusią savaitę Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) pristatė Lietuvoje pradedamą vykdyti gimstamumo ir šeimos tyrimą.
Tyrimo metu bus renkami išsamūs duomenys apie šeimos kūrimą, vaikų susilaukimą ir auginimą, partnerystes, kartų santykius, lyčių vaidmenis, darbo ir šeimos derinimą bei kitas kasdienio gyvenimo sritis. Tikimasi, kad šie duomenys padės atsakyti, kodėl žmonės vis vėliau kuria šeimas ir kas lemia tokius jų sprendimus.
ELTA primena, kad Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostat atlikta gimstamumo prognozė iki 2035 m. rodo, kad Lietuvoje gimstamumo kreivė visą laiką tik žemės.
Premjerė: siūlysime ne tik vaiko priežiūros atostogų pervadinimą, bet kompleksines priemones
Ministrė pirmininkė sako, kad Vyriausybė siūlys ne tik pervadinti vaiko priežiūros atostogas, bet pateiks kompleksines priemones, kaip keisti šį periodą.
„Mūsų mamos tikrai nesijaučia, kad jos išeina atostogų ir svarbiausia mintis buvo atkreipti dėmesį, kad vaiko priežiūra – tai nėra atostogos, tai – didžiulis darbas, pakankamai sudėtingas laikotarpis kiekvienai moteriai. Reikalinga ne tik pagalba, bet ir lygiavertis pasidalinimas pareigų. Tik kuomet abu tėvai lygiaverčiai prisideda prie vaiko auginimo, tada gali tikėtis, kad procesas tikrai vyks sklandžiai ir moteriai nebus užkrautos visos pareigos ir rūpesčiai“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė Vyriausybės vadovė.
„Tikrai turime pavadinimų pasiūlymų, tačiau šitas keitimas reikalauja daugybės teisėkūros procesų, teisės aktų pakeitimų ir mes rengiame ne tik su pavadinimo pakeitimu susijusius pokyčius, bet yra rengiami ir kiti pokyčiai. Tai norime tą padaryti kompleksu ir jeigu einama per teisėkūros procesą, tai norisi eiti su kompleksinėmis priemonėmis, ne vien tiktai su pavadinimu“, – kalbėjo ji.
Kaip skelbė BNS, pernai lapkritį Vyriausybė paskelbė konkursą dėl vaiko priežiūros atostogų pervadinimo, skelbta, kad geriausio pasiūlymo autoriui atiteks padėkos prizas.
Premjerė neatskleidė, kokie pavadinimų variantai konkurse buvo pateikti ir teigė, kad nugalėtoją vėliau paskelbs socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Darbo kodekse minėtas periodas šiuo metu vadinamas „atostogomis vaikui prižiūrėti“.
Numatyta, kad motinai, tėvui, seneliams arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat vaiko globėjui suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki jam sukanka treji metai.
Tuo metu balandį pranešta, kad Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) Lietuvoje drauge su partneriais pradės vykdyti gimstamumo ir šeimos tyrimą.
Tyrimo duomenų rinkimo darbai prasidės šių metų liepą. Antroji tyrimo banga vyks 2029 metais ir, anot tyrėjų, sudarys sąlygas nuosekliai analizuoti demografinių procesų kaitą.
„Mes labai daug spekuliuojame, vieni sako, kad reikia didinti vaiko pinigus, (...) kiti sako, kad reikia kitokių dalykų, reikia būsto prieinamumo, treti sako, kad reikia tiesiog vertybinę sistemą peržiūrėti, švietimo programas ir daugiau kalbėti apie tai, kokia šeima yra svarbi. Tai tam tyrimas ir reikalingas, kad iš tikrųjų identifikuotų tas detales, kur didžiausias dėmesys turėtų būti kreipiamas“, – dėstė I. Ruginienė.
Skelbiama, kad tyrimo metu bus renkami išsamūs duomenys apie šeimos kūrimą, vaikų susilaukimą ir auginimą, partnerystes, kartų santykius, lyčių vaidmenis, darbo ir šeimos derinimą bei kitas kasdienio gyvenimo sritis.
Šie duomenys padės atsakyti į klausimus, kodėl žmonės vis vėliau kuria šeimas, kokie veiksniai lemia jų sprendimus.
Tyrimo metu bus ne tik renkami duomenys, bet ir atliekamos reguliarios ir giluminės analizės, teikiamos rekomendacijos.
Nurodoma, kad tyrimo rezultatai bus naudojami formuojant valstybės šeimos ir demografinę politiką.
