Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymui netaikyti viešųjų pirkimų procedūrų iš JAV gamintojo įsigyjant bandomąją perimančiųjų dronų partiją be kovinio užtaiso.
„Lietuvos oro gynyba yra vienas iš mūsų kertinių prioritetų ir svarbiausių uždavinių užtikrinti galimybę detektuoti, galimybę matyti ir, be abejo, galimybę reaguoti, jeigu kažkokios grėsmės atsiranda. (...) Šis įsigijimas yra būtent apie tai“, – posėdžio metu sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
„Mes norime įsigyti veikiančią, aiškią, Ukrainoje išbandytą interceptorių sistemą „Merops“, kuri leidžia nedideliais kaštais efektyviai kovoti su bepilotėmis oro sistemomis: „Shahed“, „Gerbera“ ir įvairiais analogais“, – teigė politikas.
Ministras teikime Vyriausybei nurodė, kad Gynybos resursų agentūra nori iš JAV gamintojo „Perennial Autonomy“ įsigyti „Merops AS-3 Surveyor“ sistemos kompleksą (AS3/MEROPS) su 48 perimančiaisiais bepiločiais orlaiviais be kovinio užtaiso – 24 vienetus su šiluminiu ieškikliu ir treniravimosi parašiutu bei 24 vienetus su radijo bangų ieškikliu ir treniravimosi parašiutu.
Kartu būtų perkamos mokymų bei radarų integravimo paslaugos.
„Taip siekiama užtikrinti esminius (gyvybinius) Lietuvos nacionalinio saugumo interesus ir stiprinti Lietuvos gynybinę galią“, – teigia KAM.
Jeigu ši išimtis nebūtų taikoma, dėl minėto įsigijimo reikėtų skelbti konkursą. Tokiu būdu, anot ministerijos, galimai būtų atrinktas tiekėjas, pateikęs ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, tačiau nebūtų apsaugoti siūlymo pagrindime nurodyti esminiai šalies nacionalinio saugumo interesai ir uždaviniai.
KAM pabrėžė, kad AS3/MEROPS išbandytas Ukrainoje realiomis karo sąlygomis ir šiuo metu sėkmingai naudojamas karo lauke.
„Savo akimis man teko galimybė pamatyti, kaip šitas interceptorius veikia Ukrainoje. Jis tikrai yra vienas efektyviausių šiai dienai rinkoje, Ukrainoje naudojamas ir vienas moderniausių“, – sakė R. Kaunas.
Ministerijos teigimu, kiti ūkio subjektai negalėtų pasiūlyti „analogiškų palyginamos kokybės bepiločių orlaivių perėmėjų sistemų, kurios būtų ne tik sėkmingai išbandytos, bet ir naudojamos į Lietuvos oro sąlygas panašiomis klimatinėmis sąlygomis Ukrainoje karo lauke“.
Jame nurodyta, kad kiti gamintojai siūlo tik bazinio lygio produktus.
Ministerijos teigimu, AS3/MEROPS bandomosios partijos komplekso įsigijimas leistų greitai įvertinti naujo tipo oro gynybos priemonių efektyvumą, o sėkmingas karinės įrangos bandomosios partijos integravimas į esamą Lietuvos kariuomenės oro erdvės gynybos architektūrą didintų Lietuvos kariuomenės pajėgų gynybinę galią.
R. Kaunas taip pat atkreipė dėmesį, kad būtų perkama tik bandomoji partija, nes norima pažiūrėti, kaip ją pavyktų integruoti į bendrą Lietuvos oro erdvės gynybinę sistemą.
„AS3/MEROPS sukurta kaip kompleksinė gynybos sistema, kuri sujungia skirtingas technologijas: radarus, optinius jutiklius, dirbtinį intelektą ir specialius perėmimo bepiločius orlaivius. Šių elementų derinys leidžia sistemai greitai aptikti artėjančius bepiločius orlaivius, sistemos operatoriui įvertinti jų keliamą grėsmę ir imtis veiksmų dar prieš jiems pasiekiant saugomą teritoriją. Tai ypač svarbu šiuolaikinių konfliktų zonose, kur bepiločių orlaivių atakos gali būti netikėtos ir labai greitos“, – teigiama ministro rašte Vyriausybei.
Premjerė Inga Ruginienė sakė, kad šis sprendimas – vienas iš žingsnių šalies saugumo link.
„Šituo žingsniu neapsiribosime ir toliau sieksime, kad oro gynybos sistema stiprėtų ir kad gebėtume maksimaliais tempais padaryti tai, ko iš tikrųjų per ilgą laiką, netaikant gynybos prioritetų, nebuvo padaryta“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
BNS rašė, kad spartinti antidroninių sistemų įsigijimus Lietuva ėmėsi, kai pernai vasarą į Lietuvos teritoriją įskrido du Rusijos dronai, vienas iš jų turėjo sprogmenų.
Šiemet į Lietuvą pateko pasiklydęs ukrainietiškas dronas, skirtas taikiniams Rusijoje.
Be to, nuolat susiduriama su kontrabandiniais balionais, kurie kelia pavojų aviacijos saugumui.
