Juodkrantės kormoranų kolonijoje po metų pertraukos vėl pokši petardos: šaldomos dėtys ir taip bandoma reguliuoti kolonijos dydį. Pernai perintys jūrkrankliai nebaidyti. Mokslininkai suskaičiavo, kad pusiasalyje peri 3 tūkstančiai porų šių vandens paukščių.
Pokšteli petarda ir iš lizdų pakyla perintys kormoranai. Išgąsdinti jie liks nakvoti Kuršių mariose, o sudėti kiaušiniai iki paryčių atšals ir jaunikliai neišsiris. Po metų pertraukos Juodkrantės kormoranų kolonijoje vėl nuspręsta populiaciją reguliuoti.
„Aplinkos ministerija nusprendė, kad vis dėlto poveikis žuvininkystės ūkiui, žuvų ištekliam, Kuršių marių yra galbūt per didelis, ir miškas toliau džiūsta. Buvo nuspręsta po vienerių metų pertraukos atnaujinti šituos darbus“, – sako ornitologas Saulius Rumbutis.
Šūviai kartojami keletą kartų. Per metus, kai populiacija Juodkrantėje nereguliuota, pasak mokslininkų, didelių pokyčių nėra – kolonijoje peri apie tris tūkstančius kormoranų porų. Vienu metu jų čia perėjo per keturis tūkstančius porų. Jei paukščiai nebūtų baidomi, kolonija galėtų būti ir tris kartus didesnė.
„Kai čia vyko gana intensyvūs gausos reguliavimo darbai, tai po jų ir susidarė kolonijos prie Plazės ežero ir Nemuno deltoje. Ir dabar Nemuno deltoje yra, aišku, tai gana didelėje teritorijoje daugiau kormoranų, negu Juodkrantės kolonijoje, per 4 tūkst. porų. Plazėje apie tūkstantį“, – komentuoja ornitologas.
Lietuvoje kormoranų kolonijų skaičiuojama apie dešimt, mažosiose paukščiai nebaidomi. Svarbiausia, kad baidant Juodkrantės kormoranus, pavyko sustabdyti jų plitimą į sengirę – dabar jie užėmė palyginti jauną mišką Nidos link.
„Veikia tos išmatos ir ta rūgštis patį medį, jo žievę, spyglius ir visa kita. Po tam tikro laiko, priklausomai nuo medžio amžiaus, jeigu stambus senas medis, tai jis ilgiau tuos kormoranus apgyvendinęs išlaiko, jeigu jaunesnis medis, tai greičiau šakos pradeda lūžinėt“, – teigia Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovas Modestas Bružas.
Kormoranų sunaikintame miške gyvybės netrūksta: knibžda vabzdžių, auga retos kerpės, grybai, augalai. Savo grobio užklysta ir lapės. Kormoranų kolonija – viena turistų lankomiausių vietų.
„Su kormoranais tokių pačių problemų turime ir Vokietijoje. Mano brolis – medžiotojas, jis puikiai supranta, kokią įtaką daro tokios didelės kolonijos gamtai, bet vis tiek vaizdas – labai įspūdingas ir gražus“, – sako turistė iš Vokietijos.
Pasak ornitologų, kormoranų populiacijos reguliavimas šaldant dėtis – vienas humaniškiausių. Lizdų ardyti ar šaudyti paukščių negalima. Danijoje, kur kormoranai peri ant uolų salose, jų kiaušiniai merkiami į specialų aliejų, užsidarius poroms embrionas žūsta. Taip pat daug kormoranų žūsta žuvininkystės tvenkiniuose – ten juos leidžiama medžioti.
