Pasirodžius informacijai, kad socialdemokratai šią savaitę ketina aptarti galimą koaliciją su opozicijoje dirbančia Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Seimo pirmininkas Juozas Olekas tikina, jog dabartinė dauguma, nors ir braškėdama, priima reikalingus sprendimus ir vis dar veikia. Todėl, pasak parlamento vadovo, nėra pagrindo keisti jos sudėtį, bet galimybė papildyti valdančiųjų gretas išlieka.
„Kol kas ta koalicija braškėdama, bet reikalingus sprendimus priima. Bet visada yra pokalbiai, tarimasis dėl papildomų balsų vienu ar kitu klausimu arba ir tokios glaudesnės sąveikos (…). Kiekvienas, kuris ateina į koaliciją, kelia kažkokius reikalavimus. Tų reikalavimų kėlimas reiškia, kad tu savo programos kažkiek turi atsisakyti vardan jų klausimų, kuriuos jie nori spręsti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė J. Olekas.
„Toje visumoje dirbame, kad įgyvendintume savo įsipareigojimus, ir kalbamės su visais galimais mūsų palaikytojais, o į ką tai išvirs galutiniame variante – matysime. Kol kas man atrodo, kad koalicija tuos sprendimus, kurie yra įsipareigoti, priiminėja pakankamai stabiliai, tai tokio reikalo (…) keisti, man atrodo, nėra, bet pasipildyti…“ – kalbėjo parlamento vadovas.
Kaip skelbta, diskusijos dėl tolesnio „aušriečių“ darbo valdančiojoje daugumoje tęsiasi jau kurį laiką. Jos ir vėl atsinaujino daliai „Nemuno aušros“ frakcijos narių balsavus prieš Kapčiamiesčio poligono steigimą įstatymo projekto pateikimo stadijoje.
Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius teigė pristatysiantis savąjį koalicijos matymą ketvirtadienį vyksiančioje partijos taryboje.
Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro socialdemokratai, „Nemuno aušros“, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime, koalicija turi 80 mandatų.
Jei koalicijoje neliktų „aušriečių“, valdantieji Seime prarastų aiškią daugumą – be šios partijos jie turėtų 62 mandatus. Todėl viešojoje erdvėje ir politiniuose kuluaruose pasigirsta svarstymų, kad „Nemuno aušros“ vietą galėtų užimti demokratai.
Aš stebiu, kas darosi, bet tikrai nemanau, kad tai bus toks veiksnys, kuris pakenks mūsų ekonomikai“.
J. Olekas
Seimo pirmininkas: daug pensijų fondų lėšų bus išleista Lietuvoje, tai geras stimulas ekonomikai
Dėl lėšų atsiėmimo iš antrosios pakopos pensijų fondų bangos smarkiai išaugus pardavimui, Seimo pirmininkas J. Olekas sako, kad spartesnis vidaus vartojimas bus geras stimulas šalies ekonomikai.
„Didžioji dalis (…) pinigų išleidimo, man atrodo, bus Lietuvoje, tai man atrodo, kad šiuo laiku, kai yra tam tikras finansinio resurso, priėjimo prie jo trūkumas, suaktyvėjusi vidaus rinka yra geras stimulas ekonomikai“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė J. Olekas.
„Aš stebiu, kas darosi, bet tikrai nemanau, kad tai bus toks veiksnys, kuris pakenks mūsų ekonomikai“, – kalbėjo jis.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, per pirmą metų ketvirtį iš antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemos pasitraukė apie 40 proc. visų dalyvių – beveik 550 tūkst. žmonių, kaupti liko apie 850 tūkst. gyventojų.
Pensijų fondai iš viso neteko 4,4 mlrd. eurų turto – jis sumažėjo iki 6,2 mlrd. eurų, arba iki maždaug tokio dydžio, kuris buvo 2023 m. viduryje.
Seimas pernai priėmė įstatymą, kuriuo gyventojams sudaryta galimybė laisvai nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos atsiimti lėšas, kurias jie įmokėjo į antrosios pensijų pakopos fondus kartu su investicine grąža.
Įsigaliojus reformai, nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo arba išsiimti dalį lėšų.
Tai galima padaryti vieną kartą išsiimant iki 25 proc. sukauptos sumos (ne daugiau, nei įmokėta), taip pat visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba kai iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.
