„Esu prieš naujos mečetės Vilniuje statybas“, – dar savaitės pradžioje paskelbė sostinės meras Valdas Benkunskas. Musulmonų bendruomenės atstovas tokius V. Benkunsko teiginius vadina įdomiais ir atkreipia dėmesį į jų dviprasmybę – kaip motyvuoti į Lietuvą atvykusius musulmonus mokytis lietuvių kalbos, jei Vilniaus meras pasako, kad jie yra nelaukiami?
Neseniai viešojoje erdvėje pasirodė nuotraukos, kuriose matyti, kad Vilniuje gyvenantys musulmonai į pamaldas rinkosi Perkūno futbolo manieže Pašilaičiuose. Tai pagyvino diskusijas tiek apie migraciją, tiek apie tai, ką Lietuva turėtų suteikti į Lietuvą gyventi atvykstantiems kitataučiams.
Dar praėjusią savaitę portalo lrytas.lt laidoje „Iššifruoti esmę su Dovydu Pancerovu“ sostinės vadovas patikino nematantis jokio poreiko kalbėti apie naujos mečetės statybą Vilniuje. Anot V. Benkunsko, tokios statybos siųstų migrantams signalą kurtis būtent sostinėje.
„Maldos namų, mečečių, statymas yra signalas šeimoms susijungti, atvažiuoti visoms šeimoms su daug vaikų ir netgi keliomis žmonomis įsikurti Vilniuje.
Tokie signalai šiai dienai, man atrodo, būtų ydingi neneigiant pačios religijos, neneigiant teisės atvykti į Lietuvą, bet aiškiai brėžiant kryptį, kaip mes įsivaizduojame savo ateitį čia, Lietuvoje, ir Vilniuje“, – laidoje teigė V. Benkunskas.
Savo poziciją jis dar kartą patvirtino pirmadienį socialiniame tinkle paskelbtame įraše. Jame meras pabrėžė, kad jo, kaip miesto vadovo, pozicija yra prieš naujos mečetės statybas sostinėje.
„Aš lieku prie savo nuomonės – migracijos politikoje reikia kitaip dėlioti prioritetus. Pirmiausia Vidaus reikalų ministerija turėtų įtvirtinti griežtesnius reikalavimus, kad asmenys, norintys gyventi šalyje ilgiau, mokytųsi valstybinės kalbos. Šiuo metu svarbiausia išspręsti šį klausimą, o ne svarstyti apie naujos mečetės statybą“, – dėstė V. Benkunskas.
Jis taip pat teigė, kad Migracijos departamento kasmet pateikiami duomenys rodo, jog tūkstančiai iš islamą praktikuojančių valstybių atvykusių užsieniečių gyvena tik turėdami laikinuosius leidimus, o nuolatinio leidimo siekia tik šimtai.
„Tai gal atrodytų nelogiška statyti mečetę laikiniems Vilniaus gyventojams, tiesa? <...> Tikėjimo laisvė Lietuvoje ir Vilniuje tikrai buvo ir bus. O mečečių Lietuvoje ir aplink Vilnių šiuo metu jau yra. Manau, kad prioritetas migracijos politikoje turi būti ne naujų objektų statyba, o realių problemų sprendimas ir kontrolės griežtinimas“, – pabrėžė Vilniaus miesto meras.
Kaip priminė naujienų agentūra BNS, Lietuvoje šiuo metu yra keturios veikiančios mečetės: Kaune, Alytaus rajono Raižiuose ir dvi Vilniaus rajone – Nemėžyje ir Keturiasdešimties Totorių kaime.
Dėl naujos mečetės statybų Vilniuje kalbamasi jau daugiau nei tris dešimtmečius, svarstytos įvairios galimos vietos. Vis dėlto realių sprendimų ar išduoto statybos leidimo iki šiol nėra.
Sakyti, kad ji nereikalinga – absurdiška
Visgi Vilniaus miesto mero poziciją kritikuoja musulmonų bendruomenės atstovai. VšĮ Islamo centro pirmininkas, Artimųjų Rytų studijų doktorantas tiriantis islamo istoriją Kembridžo universitete Paulius Bergaudas komentuodamas tai portalui LRT.lt teigė, kad mero žodžiai, išsakyti lrytas.lt laidoje, yra „labai įdomūs“.
„Galbūt jo vaizduotėje mečetė yra tapatu nemokamam daugiabučiui, o gal viešbučiui, kad jo manymu jų statyba kažkokiu mistiniu būdu pritrauks imigrantų šeimas su vaikais.
Taip pat pasisakymas apie kelias žmonas yra paprasčiausiai anekdotinis. Panašu, kad šioje vietoje iššaukiami stereotipai lyg pas mus dirbantys musulmonai imigrantai savo gimtinėse turėtų po kelias žmonas, kai realybėje tokių tikriausiai apskritai nėra“, – teigė P. Bergaudas.
Anot jo, taip pat iškyla klausimas, dėl V. Benkunsko požiūrio į tai, ar musulmonai apskritai turėtų likti gyventi Lietuvoje. Pasak P. Bergaudo, šeimų susijungimas yra ilgalaikio gyvenimo neišvengiamybė, tad galbūt meras nori pasakyti, kad musulmonai neturėtų norėti pasilikti gyventi čia.
„Jeigu taip, tada kaip jie bus motyvuoti integruotis ir mokytis lietuvių kalbos, jeigu jiems taip pareiškiama, kad ilgam jie čia nelaukiami? Trumpalaikis gyvenimas ir integracija yra sunkiai suderinami dalykai“, – komentavo Islamo centro pirmininkas.
Kaip sakė P. Bergaudas, šiuo metu sostinėje veikiantys du islamo centrai yra pajėgūs vienu metu priimti daugiausia 800 maldininkų. Tuo metu per pastarąsias šventines pamaldas jau minėtame sporto manieže iš viso jų susirinko apie 3-4 tūkst.
„Abu centrai penktadienio pamaldų metu būna perpildyti ir tai nėra malonu ne tik patiems musulmonams, bet ir aplinkiniams, kadangi centrų patalpos nėra įkurtos vietose, kuriose buvo numatytas toks lankytojų srautas. Tai reiškia dažnus konfliktus dėl parkavimosi ar tiesiog nepatogumus kaimynams. Ir tai normalu bei suprantama.
Jeigu būtų pastatyta mečetė, kuri turėtų savo teritoriją ir savo automobilių stovėjimo aikštelę, pirmiausia dėl to išloštų būtent tie vilniečiai, kurie šiandien kenčia dėl netikėtai išaugusio lankytojų skaičiaus prie greta jų įsikūrusių islamo centrų. Žinoma, meras gali ginčytis dėl to, kokia mečetė turėtų būti ir kas ją turėtų statyti, bet sakyti, kad ji nereikalinga, yra absurdiška“, – akcentavo Islamo centro vadovas.
P. Bergaudas tvirtino, kad didžioji dalis musulmonų imigrantų džiaugiasi gyvenimu Lietuvoje. Pasak jo, dauguma jų yra sunkiai dirbantys paprasti žmonės, savo demografija primenantys lietuvius emigravusius po mūsų prisijungimo į Europos Sąjungą.
„Šie žmonės dažnai apsikrovę darbais, stengiasi siųsti kuo daugiau lėšų savo užsienyje pasilikusioms šeimoms. Tokiomis sąlygomis ir prie geriausio noro mokytis naujos kalbos ir stengtis pilnai pažinti ir įsilieti į vietinę kultūrą ne visada yra tobula galimybė. O tie, kurie visgi tam nusiteikę (ir tokių tikrai turime ne mažai), jeigu nebus sudarytos sąlygos pasilikti ilgam, po kelių metų bus pakeisti kitais, kurie turės pradėti nuo nulio.
Taip iš užsienio atvykę musulmonai integruosis labai lėtai. Šiek tiek nerimauju, kad vėliau tai bus naudojama kaip „įrodymas“, kad musulmonai nesiintegruoja, nors iš tiesų tai neatitiks realybės.
Per pastarąjį dešimtmetį musulmonų bendruomenė išaugo labai daug, sakyčiau, kad bent dešimt kartų, ir žinant Lietuvos demografinius ypatumus, tikriausiai ji augs ir toliau. Tad labai tikiuosi, kad prioritetai bus sudėlioti teisingai ir integracija nebus tik dar labiau apsunkinta“, – portalui LRT.lt komentavo Artimųjų Rytų studijų doktorantas, islamo istoriją tiriantis Kembridžo universitete, P. Bergaudas.
Kad mečetės Vilniuje reikia LRT RADIJUI kalbėjo ir Lietuvos musulmonių religinių bendruomenių vadovas Aleksandras Beganskas. Anot jo, pačiame Vilniaus mieste nėra nė vienos mečetės, o jos yra reikalingos.
„Vilniuje yra tik maldos namai, maldos kambariai ir tiek. Yra klastojama visuomenės nuomonė, kad Vilniuje yra mečetė. Vilniuje nėra mečetės. Šis klausimas keliamas nuo 1994 metų, mes bandome kaip Vilniaus musulmonų sunitų religinė bendruomenė, pas mus įrašyta įstatuose siekti, kad būtų pastatyta, atkurta Vilniuje mečetė“, – sakė jis.
M. Jakubauskas: mečečių Lietuvoje pakanka
Tuo metu Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Motiejus Jakubauskas taip pat LRT RADIJUI teigė, kad Lietuvoje mečečių pakanka, o norint sudaryti sąlygas musulmonams melstis, yra ir kitų priemonių.
„Tikrai mečečių pakanka per visą Lietuvėlę, jos yra tuščios praktiškai ir nėra kam ten melstis. Aš nežinau, ar tai būtų tikslinga, tuo labiau šiuo laikotarpiu, kad atsirastų mečetė ar dar kažkas. Musulmonai gali melstis visur, nebūtinai tik maldos namuose.
Aš dirbu mokykloje ir mokykloje mes padarėme maldos kambarį, kad būtent musulmonų tikėjimo vaikai galėtų nekliudomai nueiti ir pasimelsti, kad nebūtų patyčių ir t.t. Tikriausiai mes pirmieji tai padarėme mokykloje, bet aš manau, kad tai yra tikslinga“, – teigė M. Jakubauskas.
Be to, jis teigė, kad reikia atskirti Lietuvoje esančias musulmonių bendruomenes: „Yra, tai senoji Lietuvos totorių bendruomenė ir kurios yra bendruomenės dabar atvykusios.“
Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė, pritarianti mero nuomonei, socialiniame tinkle paaiškino, kad Lietuvoje 1996 metais buvo įkurta ir šiuo metu aktyviai veikia Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga.
Po dvejų metų, 1998-aisiais, įkurtas Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras-muftiatas. Abi bendruomenės, anot politikės, atkurtos senųjų totorių, kaip tarpukaryje veikusių organizacijų tęstinumas.
„Būtent šitam muftiatui ir priklausė keturios Lietuvoje išlikusios senosios musulmonų mečetės Raižiuose, Nemėžyje, Keturiasdešimt totorių kaime ir Kaune. Tačiau 2019 metais įkuriamas antrasis muftiatas – Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių taryba“, – teigė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Būtent pastarojo muftiato vadovas ir yra A. Beganskas, kuris LRT RADIJUI teigė, jog nauja mečetė Vilniuje yra reikalinga.
