Vengrijoje Viktoro Orbano era, kuriai būdingas žodžio ir kitų laisvių varžymas, jau baigėsi. Netrukus prasidės pokyčiai. Lietuvoje valdžia juda tikrai ne didesnės žodžio laisvės link. Tarptautiniame žodžio laisvės reitinge Lietuva pernai iš 13-os pozicijos nusileido į 14-ą, nors dar užpernai buvome 7-i pasaulyje. Vengrija yra 68-a.
Vakar Seimo Kultūros komitetas visą dieną skyrė LRT pataisoms svarstyti. Seimo teisininkai įstatymo projektui pateikė keliasdešimt pastabų, o parlamentarai – daugiau nei 100 pasiūlymų. Valdantieji nesulaukė tarptautinio Venecijos komisijos vertinimo, o prezidentas prabilo apie galimą veto.
Kas laukia visuomeninio transliuotojo? Apie tai „LRT forume“ kalbėjo buvę LRT vadovai ir dabartiniai Seimo nariai.
Politikų ir žiniasklaidos santykių istorija
Prieš 30, 20 ar 10 metų LRT taip pat susidurdavo su spaudimu. Besikeičiančios valdžios siekė daryti įtaką, tačiau, kaip teigia buvę vadovai, anksčiau atsirasdavo saugiklių, kurie leisdavo išvengti aktyvaus spaudimo.
„Ramūno Karbauskio „valstiečiai“ buvo pasiryžę peržiūrėti LRT. Buvo tas pats kelias, tik nežinau, ar pabaiga bus ta pati. [...] Tada baigėsi tuo, kad pavyko bendromis jėgomis, padedant komercinei žiniasklaidai ir opozicijai, priimti apynormalį LRT įstatymą, kuris iki šiol funkcionuoja“, – teigė tuometis LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis.
Buvęs Lietuvos televizijos vadovas 1990–1991 metais Algirdas Kaušpėdas atkreipė dėmesį į globalias pasaulines tendencijas, tačiau įžvelgė ir teigiamų prošvaisčių.
„Didžiulė pergalė Vengrijoje duoda vilčių, kad mes nepasirinksime to kelio. Laisvė dažnai nesuderinama su komfortu, jai reikia tarnauti ir priimti įvairius pokyčius. Atsiranda populistų, kurie ragina sumažinti laisves ir padidinti stabilumą. Stabilumas paprastai perauga į stagnaciją. Tai matome ir iš Vengrijos pavyzdžio“, – laidoje kalbėjo A. Kaušpėdas.
Dėl ypatingo statuso anksčiau LRT buvo būdinga itin dažna generalinių direktorių rotacija. Tik po 2000 metų pirmasis generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis vadovavo visą kadenciją, tačiau ir tuo atveju netrūko bandymų išversti jį iš pareigų.
„Buvau šiek tiek naivus arba optimistiškas manydamas, kad pasikeitus kartoms tapsime panašūs į Skandinavijos šalis. Prieš 20 metų nuolatos tai vykdavo, kiekvienas Tarybos posėdis prasidėdavo klausimu dėl direktoriaus atleidimo. [...] Dabar socialdemokratai sugalvojo klasikinį metodą viską įvelti į diskusijų vėrinį, nors tikslas yra tas pats – atleisti vadovą ir užimti televiziją ir radiją, kad jis parodytų geriau valdžią, nei iš tiesų yra“, – teigė K. Petrauskis.
Žurnalistų etikos kontrolieriumi ir LRT tarybos pirmininku buvęs Dainius Radzevičius teigė, kad šis konfliktas rodo nesusikalbėjimą.
„Kai 2010–2013 metais man teko laimė vadovauti LRT tarybai, atsirado finansavimo modelis, kuris užtikrino ilgalaikį finansavimą LRT. Akivaizdu, kad turime ieškoti priežasčių, kodėl diplomatinį bendradarbiavimą pakeitėme kovos technologijomis“, – laidoje teigė D. Radzevičius.
L. Gadeikis ir A. Kaušpėdas studijoje kalbėjo apie Tarybos funkcijas ir jos poziciją. A. Kaušpėdas prisiminė, kad ankstyvuoju laikotarpiu prie LRT veikė 17 žmonių valdyba, kurią sudarė ryškūs šalies meno ir kultūros veikėjai. L. Gadeikis teigė iš dabartinės Tarybos pasigendantis aiškesnio atstovavimo pačiai LRT.
Studijoje kalbėjęs buvęs LRT generalinis direktorius K. Petrauskis teigė, kad šiuo metu susiklosčiusi sunkiai suvokiama situacija, kai Taryba nebendrauja su savo darbuotojais. Jis taip pat teigė nematantis pagrindo keisti LRT įstatymą.
„Šitas įstatymas yra geras ir sakyčiau, kad nieko nereikia keisti. Nebent numatyti daugiau atvejų, kaip atleisti generalinį direktorių. Konfliktas tarp vadovybės ir tarybos yra užprogramuotas ir jis turi būti“, – teigė K. Petrauskis.
Kritikos dabartinei Tarybai pažėrė ir anksčiau jai vadovavęs L. Gadeikis. Anot jo, Taryba nelabai suvokia, ką reikia daryti.
„Politinio neutralumo auditas, žurnalistai ėjo klausti, ir tai yra visiškas nesusipratimas. Vidaus auditorė turi finansus tikrinti, o ne žurnalistų dvasią. Dėl to vis dar vyksta konkursas. Kaip tu gali rasti gerą specialistą, jeigu duodi tokias užduotis? Taryba nesuvokia, ką ji daro, ir nori dar labiau atsiskirti nuo administracijos, turėti savo biurą“, – sakė L. Gadeikis.
Frakcijoje nuomonės išsiskiria: Balsys mato „aušriečių“ ranką, Drukteinis – pokyčių būtinybę
Antroje laidos dalyje kalbėjusių politikų nuomonės išsiskyrė. LSDP frakcijai Seime priklausantis, tačiau partijos nariu nesantis politikas ir buvęs žurnalistas Linas Balsys teigė, kad šios stumiamos pataisos nėra Socialdemokratų partijos produktas, o būtinybės keisti LRT įstatymo jis nematantis.
„Socialdemokratai didelio entuziazmo nerodė, bet nerodydami entuziazmo jie dantis sukandę vykdo įsipareigojimą koalicijos partneriams. Partijai naudos jokios, ji susikompromitavo, mano giliu įsitikinimu. Kam čia reikėjo į tai įsivelti ir daryti dramatiškus svarstymus, Kultūros komitetas vėl diskutavo aštuonias valandas. Jokios skubos nėra. „Nemuno aušra“ nori uzurpuoti žiniasklaidą Vengrijos pavyzdžiu ir yra įsipareigojimas tai padaryti. Aš siūliau dėti į stalčių ir to nedaryti“, – teigė L. Balsys.
Jam oponavo frakcijos kolega ir Socialdemokratų partijos narys Giedrius Drukteinis, jis teigė, kad gali būti pervertinamas LRT vaidmuo žiniasklaidos spektre. Parlamentaras taip pat kalbėjo apie nuosavybės teisę į visuomeninį transliuotoją.
„Jeigu būtų drakoniškos taisyklės įvestos, yra internetas, kiti kanalai. Niekaip neužvaldysi spaudos. Mes kalbame apie valstybės nuosavybę su 80 mln. eurų biudžetu, visi mes esame akcininkai. Todėl mes, kaip akcininkai, turime teisę kontroliuoti ūkinį subjektą. Pripažinkite, mes turime teisę kištis į šį dalyką, aiškintis, kaip naudojami pinigai. Šita reforma inicijuota siekiant struktūrinių pokyčių“, – teigė parlamentaras.
Paremdamas savo teiginį, jis atsiribojo nuo bet kokio žodžio laisvės varžymo, esą siūlomos permainos susijusios su administraciniais pokyčiais, pažėrė kritikos ir žurnalistams.
„Kam žodžio laisvę varžyti, jeigu tai gali paskui atsisukti prieš mus pačius? Socialdemokratai, turėdami savo DNR mokėjimą nuspėti ateitį, nesiimtų tokio dalyko. Anksčiau politikai reikalaudavo eterio, dabar politikai pradėjo vengti žurnalistų. Jie yra pavargę nuo kibaus tono, šaržavimo ir nuo nekompetencijos“, – laidoje kalbėjo G. Drukteinis.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Daiva Ulbinaitė prieštaravo tokiems parlamentaro teiginiams ir sakė, kad stumiamos pataisos susijusios su bandymu užgniaužti žurnalistus.
„Prasidėjo nuo [Artūro] Skardžiaus, kuris galvojo, kad reikia padaryti LRT finansinį auditą, gal taip bus rasta priežastis atleisti direktorę ir imtis kitų žingsnių. Prisiminkime „Nemuno aušros“ reikalavimus matuoti politinį lojalumą. Tai yra akivaizdus noras pakeisti direktorių ir tikėtis, kad tada pradės gražiau rodyti. Iš visų politinių valdžių buvo noras pažaboti žurnalistus, bet taip brutaliai nebuvo niekada“, – kalbėjo D. Ulbinaitė.
Laidos vedėjui atkreipus dėmesį į universitetų ekspertų, Venecijos komisijos, Seimo Teisės departamento profesionalų išvadas dėl Konstituciją pažeidžiančių procesų ir neįsiklausymo, pataisas palaikantis G. Drukteinis kalbėjo apie „ekspertų kultą“.
„Nė sykio nesu matęs nė vieno, spjaunančio į ekspertų nuomonę. Patikėkit, Socialdemokratų partijoje jau šimtą metų egzistuoja ekspertų kultas. Mes juos visus išklausome ir girdime. Jeigu tas vidinis broliškas ekspertų ginčas sutampa būtent tuose bendruose tiksluose, ką aš dar kartą sakau – administraciniuose, sisteminiuose, struktūriniuose valdysenos pokyčiuose, patikėkite – medalį užkabinsime ekspertui, kad ir kas jis bebūtų“, – teigė G. Drukteinis.
Jam oponavo vienas iš frakcijos partnerių L. Balsys, didžiąją savo karjeros dalį dirbęs žurnalistinį darbą.
„Nereikia niekam čia tos kompetencijos. Mūsų frakcijoje aš esu vienintelis žmogus, kuris 30 metų dirbo šioje televizijoje. Aš manau, kad kažkokią kompetenciją esu įgijęs žiniasklaidos veikime. Niekas frakcijoje manęs nėra paklausęs, ką tu galvoji apie tą reformą. Į darbo grupę niekas manęs net nepakvietė. Jeigu žmonėms rūpėtų dalykinė reforma, jie ieškotų profesionalų. Niekam to pas mus nereikia. Jeigu niekas neužsiminė apie žodžio varžymą, niekas ten neturi supratimo apie tai“, – teigė L. Balsys.
Parengė Tomas Vaitelė.
