Žudynes Norvegijoje pateisinantį įrašą socialiniame tinkle patiktuku pažymėjęs Šiaulių meras Artūras Visockas sako tik eksperimentavęs. Akademinės ir žmogaus teisių gynėjų bendruomenės atstovai perspėja, kad tokia situacija labai pavojinga ir gali sukelti rimtų pasekmių Lietuvai.
Skandalą įžiebė prieš savaitę pasklidusi klaidinga žinia apie buvusio NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo memuaruose neva skelbiamus faktus apie slaptas derybas su Rusija ir ketinimus aukoti Baltijos šalis.
Šiaulių meras A. Visockas socialiniame tinkle paspaudė patiktuką po radikaliais pasisakymais garsėjančio Audriaus Bačiulio viešu įrašu. Jame ne tik juodinama buvusio NATO pareigūno šeima, bet ir pateisinamos visą pasaulį sukrėtusios žudynės Norvegijoje.
Beje, aistrų sukėlęs įrašas jau ištrintas iš socialinio tinklo, bet paieškos sistemose jis tebematomas.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Šiaulių meras A. Visockas socialiniame tinkle paspaudė patiktuką po įrašu, kuriame juodinama buvusio NATO generalinio sekretoriaus šeima ir pateisinamos žudynės Norvegijoje.
- Politikas šį poelgį aiškina kaip eksperimentą: esą siekė įsitikinti, kokiu mastu socialiniuose tinkluose yra tikrinama ir nagrinėjama jo paties veikla.
- Vilniaus universiteto mokslininkas A. Bartkus mano, kad žudynių Norvegijoje pateisinimas daro didžiulę žalą ir gali turėti įtakos net NATO partnerių požiūriui į Lietuvą.
- Žmogaus teisių ekspertė J. Juškaitė pažymi, kad mero elgesys leidžia interpretuoti, jog politikas pritaria smurtą pateisinančioms pažiūroms.
Meras dengiasi eksperimentu
Šį įrašą sukritikavęs ir sąsajas su Šiaulių meru pirmasis pastebėjęs Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus įsitikinęs, kad didžiulė žala valstybei jau padaryta.
Jo manymu, tai gali būti ne pabaiga – Lietuvai gali kilti net NATO lygmens pasekmių, nes pasiųsta demoralizuojanti žinia Aljanso partneriams.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovės Jūratės Juškaitės manymu, įrašo autoriaus mintys yra absurdiškos: jomis ne tik iškraipomos aplinkybės, bet ir pateisinamas žudymas.
Šiaulių meras A. Visockas neginčija, kad pažymėjo įrašą patiktuku. Tiesa, jis LRT.lt pareiškė, kad tai tebuvo eksperimentas – esą tik norėjo „įsitikinti, kokiu mastu jo veikla (taip pat ir socialiniuose tinkluose) yra tikrinama ir nagrinėjama“.
Įraše pateisino žudynes
Socialinio tinklo asmeninėje paskyroje A. Bačiulio pasidalinta žinia apie buvusio NATO generalinio sekretoriaus J. Stoltenbergo atsiminimuose atskleistas slaptų derybų su Rusija detales.
Tiesa, netruko paaiškėti, kad paskelbtos detalės apie Baltijos šalis prasilenkia su tikrove.
Ši žinia papildyta ir A. Bačiulio autoriniu prierašu, kuriuo ne tik pažerta kaltinimų visai Stoltenbergų šeimai, bet ir pateisintos pasaulį sukrėtusios žudynės: „Stoltenbergai – gilias nomenklatūrines šaknis Norvegijos elite turinti komunistų, feministų, antisemitų ir narkomanų šeimynėlė. Ne veltui jų partijos jaunimo stovyklą, kurioje, kai komjaunimas išvažiuodavo, vykdavo Palestinos teroristų treniruotės, Breivikas iššaudė.“
Po savo įrašu autorius komentare netgi patikslino, kad esą iššaudyti buvo ne vaikai: „Ne vaikus, o Norvegijos komjaunimą.“
Priminė Norvegijos tragediją
Įrašas priminė 2011 m. liepos 22-ąją Norvegijoje įvykusią tragediją, kai ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas Andersas Behringas Breivikas nužudė 77 žmones. Dauguma jų buvo Utiojos saloje stovyklavę Darbo partijos jaunimo lygai priklausę paaugliai.
Žudynes surengęs A. B. Breivikas teisme neslėpė, kad taip pasielgė sąmoningai, – esą aukos skatino daugiakultūriškumą. Žudikui buvo skirta Norvegijos įstatymų numatyta griežčiausia 21 metų įkalinimo bausmė, kurios jis dar nėra baigęs atlikti.
LRT.lt žurnalistas pabandė išsiaiškinti, kas socialiniame tinkle paskelbtoje žinioje paskatino Šiaulių merą A. Visocką paspausti patiktuką. Politiko buvo klausiama, kuo jam patiko šis įrašas, ką atsakytų Norvegijos žmonėms dėl savo parodytos pozicijos žudynių aukų atžvilgiu, ar moralu dehumanizuoti pasaulį sukrėtusių žudynių aukas.
Meras A. Visockas neginčijo fakto, kad patiktuku sureagavo į įrašą. Politikas per savo pavaldinį, Šiaulių miesto savivaldybės tarptautinių ryšių koordinatorių Vitalį Lebedį atsiuntė tokį atsakymą: „Meras tokiu būdu atliko eksperimentą, norėdamas įsitikinti, kokiu mastu jo veikla (taip pat ir socialiniuose tinkluose) yra tikrinama ir nagrinėjama. Tokių klausimų buvo tikimasi. Meras teigia dabar įsitikinęs, kaip yra stipriai stebimas. Užduoti klausimai ir parodė, kad mero veikla, ko gero, labiausiai rūpi LRT žurnalistui Gintarui Šiupariui. Natūraliai kyla klausimas, kodėl? Ar tai gali būti traktuojama kaip žurnalistinis persekiojimas?“
Mokslininkas buvo priblokštas
Teiginiai apie neva tikrinamą bei nagrinėjamą veiklą ir LRT žurnalistui metami kaltinimai persekiojimu prasilenkia su tikrove vien dėl to, kad dėl viešai išsakytos kritikos meras A. Visockas savo paskyroje žurnalistą yra užblokavęs jau kelerius metus. Tad ir stebėti politiko veiklą socialinėje erdvėje nėra galimybių. Be to, mero patiktuką pirmasis atsitiktinai pastebėjo kitas asmuo – Vilniaus universiteto docentas A. Bartkus.
Mokslininkas neslepia, kad jį pribloškė ir paties įrašo autoriaus mintys, ir mero elgesys: „Atminkime, kad Šiauliai yra ypatingas miestas, nes jame NATO oro policijos misiją reguliariai atlieka Norvegijos karinių oro pajėgų kariai.“
Mokslininko manymu, pritarimas žiniai „Ne veltui jų partijos jaunimo stovyklą <...> Breivikas iššaudė“ demokratinėje visuomenėje prilygstų politinei savižudybei: „Jeigu Vokietijos miesto meras paspaustų patiktuką ties tokiu turiniu, jis tą pačią akimirką prarastų partijos kolegų pasitikėjimą, nuo jo atsiribotų visi draugai ir aplinkiniai. Toks žmogus netektų galimybės eiti bet kokias viešas pareigas ir net buvimas versle jam būtų sudėtingas.“
Mokslų daktaras iš pradžių manė, kad Šiaulių meras galbūt karštakošiškai sureagavo į iš konteksto ištrauktus teiginius apie J. Stoltenbergo atsiminimus.
Tačiau A. Bartkus įsitikinęs, kad nevalia palaikyti žeminančių, įžeidžiančių ir melagingų teiginių: „Žmogaus liga nėra pagrindas tyčiotis. Kaip galima spausti „patinka“ ties teiginiu, kuriame iš J. Stoltenbergo tyčiojamasi todėl, kad jo šeimos narys kentė nuo narkotinės priklausomybės? Kaip galima spausti „patinka“ ten, kur socialdemokratinės pakraipos Norvegijos partijos nariai vadinami komunistais? Kaltinimas antisemitizmu yra laužtas iš piršto. Tai, kad Socialdemokratų partija yra empatiška palestiniečių kančiai, nėra joks antisemitizmas.
Kaip bebūtų, jokios demokratiškos šalies meras negali žymėti „patinka“ prie žinutės, kurioje yra žeminamas kito žmogaus orumas ir pateisinamos dešiniojo radikalo žudynės.“
Grėsmių įžvelgia labai daug
Pasak A. Bartkaus, labai svarbu, kaip į tokią žinią sureaguos Norvegijos visuomenė – kariai, diplomatai, ką pagalvos kiti NATO partneriai.
Lakoniškame paaiškinime apie tariamą eksperimentą ir neva vykstantį persekiojimą Vilniaus universiteto mokslininkas pasigedo mero empatijos žudynių aukoms, supratimo apie savo poelgiu padarytą klaidą.
„Vaikų žudymo pateisinimas yra žemiausias moralinio nuopuolio laiptelis. Vietoj to jis nukreipia klausimus į šalį: kvestionuoja žurnalistą, vietoj atsakymo, klausia apie veiksmą, pateikia labai lengvabūdišką paaiškinimą, kad naudodamasis šmeižimą ir žudymą teisinančiu įrašu jis darė eksperimentą. Toks elgesys rodo, kad asmuo mėgaujasi nebaudžiamumu. Deja, visuomenininkų ir politikų reakcija į šį įvykį rodo, kaip Lietuva yra nutolusi nuo Europos. Šviesmečiais!“ – stebisi A. Bartkus.
Pasak jo, J. Stoltenbergas yra labai gerbiamas gimtinėje, o Norvegijoje panašūs pasisakymai yra griežtai baudžiami – už tai gresia net įkalinimas.
Mokslininkas įsitikinęs, kad iš pažiūros net menkas veiksmas gali sukelti skaudžių pasekmių, nes pateisinant žudynes Utiojos saloje siunčiama demoralizuojanti žinia Aljanso partneriams: „Tai gali būti traktuojama kaip priešiška retorika šalies, kuri tiesiogiai prisideda prie mūsų saugumo, atžvilgiu.“
Praleido progą išsakyti nuomonę
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė J. Juškaitė sako, kad neigiamai vertina socialiniame tinkle viešai išsakytas mintis, nes jomis autorius bando legitimizuoti susidorojimą su neįtinkančiais žmonėmis, įteigti, kad tai – normalus elgesys.
„Iš esmės pasakoma, kad nužudyti vaikai, nužudyti jauni žmonės per teroristinį išpuolį Norvegijoje tam tikra prasme nusipelnė būti nužudyti. Iš esmės tai smurtas, smurto skatinimas ir smurto normalizavimas. Čia norima pasakyti, kad su politiniais oponentais arba kitaip mąstančiais galima susidoroti,“ – teigia J. Juškaitė.
Žmogaus teises ginančios organizacijos vadovei keistas pasirodė Šiaulių mero elgesys, nes užklausą gavęs politikas nepasinaudojo proga išsakyti pozicijos dėl jo paties simpatijų sulaukusių pasisakymų: „Jei tai buvo socialinis eksperimentas, tai, matyt, jis [A. Visockas] vis dėlto turėjo įvardinti, ką mano apie tokius pasisakymus, kuriuose yra neapykantos, susidorojimo su kitais asmenimis pažiūrų ar įsitikinimų pagrindu.“
Įvertinti palieka rinkėjams
J. Juškaitės manymu, mero patiktukas leidžia žmonėms interpretuoti ir manyti, kad jis tokioms pažiūroms pritaria.
Žmogaus teisių gynėja sako, kad pats įrašas yra absurdiškas, nes rašoma apie komjaunuolius, kuriuos esą iššaudė A. B. Breivikas: „Bet tai buvo socialdemokratų jaunimas, kuris legaliai, nepažeisdamas Norvegijos įstatymų ir viešosios tvarkos, veikė ir veikia iki šiol.“
Specialistė vylėsi, kad ši Lietuvoje kilusi istorija nepasieks Norvegijos, nepasieks šeimų, kurios per kraupų išpuolį neteko savo artimųjų.
„Nesvarbu, ar žmonės serga ir turi priklausomybių nuo kokių nors medžiagų, ar jie – kraštutiniai dešinieji, ar – kraštutiniai kairieji, nė vienas nenusipelno būti nužudytas, nenusipelno, kad prieš juos būtų smurtaujama. Visa tai neturi būti normalizuojama ir priimtina normalioje demokratinėje valstybėje,“ – sako J. Juškaitė.
Ji nesiėmė vertinti mero A. Visocko versijos, kad jo reakcija į įrašą tebuvo eksperimentas: „Meras yra politikas. Jis tai pateikia savo rinkėjams, ir rinkėjai patys vertina, ar čia buvo tas socialinis eksperimentas, ar nebuvo, ar tai yra reali, ar nereali versija. Aš, kaip žmogaus teisių ekspertė, sakau, kad tiesiog pasigendu jo aiškaus situacijos vertinimo ir pasakymo, kad balta yra balta, o juoda yra juoda.“
