Naujienų srautas

Lietuvoje2026.04.08 18:25

VSD apie informacinę Rusijos ataką prieš Klaipėdą: kursto separatizmą, kad stiprintų įtaką

00:00
|
00:00
00:00

Socialiniame tinkle „TikTok“ plintant prorusiškiems vaizdo įrašams, kuriuose skelbiama melaginga informacija apie „Klaipėdos liaudies respubliką“ ir tariamą Klaipėdos bei jūrų uosto priklausymą Rusijai, Valstybės saugumo departamentas (VSD) praneša, kad tai – vienas iš Kremliaus naudojamų metodų, kurio tikslas yra kurstyti separatizmą ir destabilizuoti visuomenę. 

Įrašuose, kurie skelbiami lietuvių kalba, rodomas tariamai atsiskyrusio Klaipėdos krašto žemėlapis, išgalvotas herbas ir vėliava. Taip pat tvirtinama, kad šis regionas skiriasi nuo likusios Lietuvos, kai kurie vaizdo įrašai — sugeneruoti dirbtinio intelekto.

„Separatizmo kurstymas yra vienas iš Rusijos režimo aktyviai taikomų metodų, kuriuo siekiama destabilizuoti situaciją kitose valstybėse ir stiprinti jose Rusijos įtaką. Informacinės atakos, per kurias sukuriamos tariamų separatistinių judėjimų grupės socialiniuose tinkluose yra viena iš šio metodo išraiškų. Šias atakas organizuoja Rusijos žvalgybos tarnybos ir kiti režimo agresyvią užsienio politiką įgyvendinantys jos subjektai“, – Eltai siųstame atsakyme teigė VSD.

Didžiojoje dalyje vaizdo įrašų vaizduojamas rusiškas Klaipėdos krašto herbo modelis, dirbtiniu intelektu sugeneruotos neva uostamiestyje plazdančios Rusijos vėliavos. Dalyje vaizdo įrašų naudojami šūkiai „Klaipėdos liaudies respublika“, „Padarykime Klaipėdą vėl rusišką“ bei tikinama, kad Klaipėdos jūrų uostas – Rusijos nuosavybė.

Ši paskyra pradėjo veikti kovo pabaigoje ir turi 60 nuolatinių sekėjų, populiariausias įrašas surinko beveik 16 tūkst. peržiūrų.

Kaip teigia Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), kol kas nėra patikimos informacijos, ar šie įrašai apie Klaipėdos regioną gali būti siejami su panašiomis dezinformacijos kampanijomis Estijoje ar Latvijoje, tačiau institucijos reaguoja ir kreipiasi į platformas nurodant šalinti Lietuvos teritorijos vientisumą kvestionuojantį turinį.

„Šiuo metu vertiname, kad įrašų sklaida yra ribota, tačiau turinys savo pobūdžiu panašus į provokaciją ir gali būti naudojamas informacinei atakai kurti ar palaikyti. Svarbu suprasti, kad socialinių tinklų dinamikoje tokio tipo turinys amplifikuojamas dėl įsitraukimo: pasidalinimai, komentarai ir reakcijos didina matomumą, o algoritmai sistemingai didina poliarizuojantį, sensacingą ir klaidinantį turinį, nes jis generuoja didesnį įsitraukimą“, – teigia NKVC.

Anot NKVC, dezinformacija socialinėse platformose dažnai platinama ne atsitiktinai, o pasitelkiant emocinį turinį ir dirbtinai stiprinamą pasiekiamumą, todėl net kritiškas dalijimasis įrašais, norint įspėti kitus vartotojus, praktikoje gali tapti papildomu sklaidos kanalu.

„Visuomenei svarbiausia paprasta informacinė higiena: tokių įrašų neplatinti ir nekomentuoti taip, kad būtų didinamas jų pasiekiamumas; vietoje to – pranešti platformai („reportinti“), o prieš spaudžiant „dalintis“ visada pagalvoti, ar toks veiksmas nebus naudingas Lietuvos priešams“, – teigia NKVC.

Panašūs atvejai prieš Vilniaus kraštą ir Narvos miestą Estijoje

VSD pažymi, kad 2015 m. egzistavo panašaus pobūdžio propagandinė kampanija „Vilniaus Liaudies Respublika“, kuria buvo bandoma imituoti separatistinio judėjimo veiklą Pietryčių Lietuvoje.

Be to, šių metų kovo pabaigoje informacinė ataka vykdyta ir prieš Estiją.

Tuomet vokiečių leidinys „Bild“ skelbė, kad Rusija galimai rengiasi užpulti Narvos miestą Rytų Estijoje ir šiuo tikslu socialiniuose tinkluose pradėjo propagandinę kampaniją. Remiantis Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovo Andrijaus Kovalenko įrašu, leidinyje teigiama, jog Rusijos kanalai socialiniuose tinkluose skleidžia idėją paskelbti vadinamąją Narvos Liaudies Respubliką.

Priduriama, kad Estijos žvalgybos tarnybos šią kampaniją įvertino kaip galimą pasirengimą invazijai, panašiai į 2014 metų pavasarį prasidėjusią Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Narva – pasienio miestas Estijos rytuose, kuriame gyvena apie 50 tūkst. žmonių, iš kurių 90 procentų yra rusakalbiai.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi