Priešišką informacinę veiklą stebinčio Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistai atkreipia dėmesį, kad pastarosiomis dienomis girdimi pareiškimai iš oficialių priešiškos valstybės pareigūnų laikytini aktyvia informacine veikla, nukreipta prieš Lietuvą ir mūsų artimiausius partnerius. Naudojama viena iš gerai žinomų taktikų – visuomenės bauginimas, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
Pastaruoju metu Rusijos ir Baltarusijos režimai skleidžia melagingą informaciją apie neva Baltijos šalių „oficialų sprendimą“ leisti naudotis savo oro erdve Ukrainai, rengiant dronų atakas prieš Rusiją. Ši informacija skleidžiama plačiai – nuo pranešimų socialiniuose tinkluose iki aukšto rango Rusijos pareigūnų pasisakymų, o tai leidžia numanyti, kad Kremlius vykdo koordinuotą informacinę ataką.
„Taip siekiama didinti emocinį krūvį ir gąsdinti mus tikinant, kad Rusija yra pasiruošusi numušinėti taikinius virš Baltijos valstybių oro erdvės ar net smūgiuoti į šių šalių teritoriją. Atkreiptinas dėmesys, kad bauginimas, grasinimai panaudoti kinetines priemones, ultimatumų kėlimas, raudonųjų linijų braižymas yra gerai žinomas ir jau ne kartą po pilno masto Rusijos invazijos į Ukrainą naudotas propagandos metodas“, – teigiama kariuomenės analitikų pranešime žiniasklaidai.
Anot kariuomenės, neabejotina, kad tokiu būdu siekiama mažinti mūsų visuomenės valią gintis, mažinti palaikymą gynybos stiprinimui ir paramą Ukrainai.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pirmadienį pareiškė, kad Rusija paskelbė „įspėjimą“ Baltijos šalims už tai, kad jos neva leido Ukrainai naudotis savo oro erdve smūgiams Rusijos teritorijoje vykdyti.
„Šioms šalims buvo pateiktas atitinkamas įspėjimas. Jei šių šalių režimai turi bent kiek proto, jie į jį atsižvelgs. Jei ne, teks susidurti su atsaku“, – teigė ji.
Ją cituoja Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
Panašius komentarus prieš kelias dienas išsakė ir Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Po pirmųjų incidentų, kai į Rusijos Baltijos jūros uostus skridę Ukrainos dronai pateko į Baltijos šalių teritoriją, Rusijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose pradėjo sklisti naratyvas, esą šios šalys leido Ukrainos dronams naudotis savo oro erdve.
Latvija pareiškė, kad Rusija šiuo klausimu pradėjo dezinformacijos kampaniją, ir pareiškė protestą Maskvai, o Estija tiesiogiai atmetė Rusijos kaltinimus, esą ji davė Ukrainai leidimą.
LRT.lt primena, kad kovo 23 d. naktį, apie 3 valandą, Varėnos rajone, į Lavyso ežerą, nukrito šalies sieną kirtęs dronas.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija atsiprašė partnerių dėl šių incidentų ir nurodė, kad dronai greičiausiai nukrypo nuo kurso, paveikti Rusijos elektroninio karo sistemų.
