Šalies politikai vis dažniau naudojasi dirbtiniu intelektu bendraudami su rinkėjais socialiniuose tinkluose. Tačiau tiek specialistai, tiek Vyriausioji rinkimų komisija mato rizikų – reglamentavimo, kaip jį naudoti politinėje reklamoje tinkamai trūksta, ypač problema gali išryškėti artėjant rinkimams.
Su dirbtiniu intelektu dirbantis docentas Linas Petkevičius peržiūrėjo į Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ prieš Vasario 16-ąją išplatintą kampaniją. Dirbtinio intelekto sukurtose nuotraukose politikai – su Vasario 16-osios signatarais. Tik demokratas Lukas Savickas nuotraukoje štai su šešiais pirštais, Jekaterina Rojaka – keturiais.
„Tipinis iliustracinis pavyzdys, jog algoritmai dar tobulėja ir patys negeba kurti visiškai mūsų suprantamos realybės“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Informatikos instituto direktorius Linas Petkevičius.
L. Petkevičius sako – dirbtinio intelekto galimybės beribės, todėl juo politikai gali pasinaudoti ir siekdami sumenkinti politinius oponentus. O taip kyla ir dezinformacijos rizika, pavyzdžiui, viisiškai nesunku pakeisti politikų mintis visai kitokiu tekstu, ar kita kalba, tačiau palikti politiko balsą ir taip iškraipyti turinį.
„Problema yra ta, kad naudojant dirbtinio intelekto technologijas mes pergarsinam tiek vaizdo įrašą, tiek audio įrašą, pakeisdami lūpų judesius, garso intonacijas ir tas sugeneruotas vaizdo įrašas ir garso takelis jau yra netikras ir atskirti, ar ten iš tikrųjų yra išversta, ar tai yra pamodifikuota, tampa praktiškai neįmanoma“, – teigia VU Informatikos instituto direktorius.
Štai, parlamento rinkimams besiruošiančiame Budapešte gausu su dirbtiniu intelektu sukurtų plakatų. Juose – netikros situacijos, kai Volodymyras Zelenskis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pila pinigus į auksinį tualetą ar Ukrainos prezidentas tiesia rankas į pinigus.
„Dirbtinis intelektas tai yra tik įrankis, jis nėra nei blogas, nei geras. Priklauso nuo to, kokiu tikslu naudojame. Lygiai taip pat kaip peilį mes naudojame sviestą užsidegti ir galime panaudoti ne tokiu geru tikslu“, – mano Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė.
L. Petronienė pripažįsta – kol kas sudėtinga pasakyti, kaip tokie panašūs melagingi vaizdai būtų vertinami Lietuvoje, dirbtinio intelekto naudojimas politinėje komunikacijoje – dar pilkojoje zonoje.
„Draudžiama rinkimų agitacijai naudoti manipuliaciją socialiniuose tinkluose. Tai mes tokią nuostatą turime ir VRK turėtų priimti sprendimą, ar buvo agitacija naudota, o apie pačią manipuliaciją turėtų priimti sprendimą LRTK. Saugiklį turime, bet tikrai dar pakankamai šviežia, tai nenoriu pasakyti, kaip teorijoje, kaip praktikoje, kaip greitai tai vyktų“, – sako VRK pirmininkė.
Tačiau jau nuo rugpjūčio politikai privalės žymėti, jei vaizdas sukurtas, pasitelkiant dirbtinį intelektą. Vis dėlto, kaip atkreipia dėmesį Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) vadovas Mantas Martišius, jeigu dirbtinis intelektas panaudotas šmeižiant kurį nors politiką ir vaizdas plačiai plinta, kyla kita problema, kaip atsekti tikrąjį autorių.
„Socialiniuose tinkluose yra daug fake anketų, netikrų, nustatyti to negalima, kas atsitinka –atsitinka, kad žala yra reali, poveikis yra realus, tu gali netgi sustabdyti plitimą video, bet galiausiai, tas žmogus, kuris išplatino, padarė, jis sunkiai pagaunamas“, – teigia M. Martišius.
Be to, dirbtinio intelekto įsigalėjimas socialiniuose tinkluose turi ir kitą pusę – ne tik sunku atskirti, kas tiesa, bet ir tiesa kartais gali būti manipuliuojama.
„Gali būti tikras vaizdas, tikras įrašas, bet atsistos politikas ir sakys – nene, čia ne aš, čia yra dirbtinio intelekto vaizdas ir aš ten nebuvau, to nedariau, to nekalbėjau“, – priduria LRTK vadovas.
Kaip sako pašnekovai, dirbtinio intelekto technologijos tobulėja greičiau, nei spėja pasivyti jų naudojimą apibrėžiančios taisyklės, todėl nesusipratimų kilo ir kils.
