Aplinkos ministerijai ketinant steigti tris naujus draustinius ir dar vieną išplėsti, ūkininkai priekaištauja, kad aplinkosaugines problemas bandoma išspręsti žemės ūkio sektoriaus sąskaita. Aplinkos ministerija sako, kad to nedarant, Lietuva galėtų sulaukti europinių sankcijų. Ekspertai sako, saugomų teritorijų ir taip per mažai.
Stračiūnų herpetologinis draustinis – viena pirmųjų saugomų teritorijų, įsteigtų Pietų Lietuvoje, skirta balinio vėžlio populiacijai išsaugoti. Čia saugomos ir raudonpilvės kumutės, skiauterėtasis tritonas ir kitos rūšys. Stračiūnų draustinio plotą Aplinkos ministerija žada plėsti iki 100 hektarų.
„Prieš planavimą inventorizuojama ne tik varliagyvių, roplių rūšys, bet aplink [esančios] buveinės, kurios sudarytų visą saugomos naujos steigiamos teritorijos kompleksą – ir miškų buveinės, ir pievų buveinės, ir vandenų buveinės. Tai tokios yra vertybės, kurios yra dar išlikę geros būklės“, – teigia Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos specialistas Žydrūnas Sinkevičius.
Ketinama įsteigti dar 3 naujus draustinius – Radyščiaus herpetologinį, Tyklės botaninį-zoologinį ir Večių botaninį draustinius.
„Vyriausybė turėtų duot leidimą įsteigti Žemaitijoje dėl medžiais apaugusių ganyklų – labai reta buveinė, vos keli šimtai hektarų visos Lietuvos mastu yra tokio tipo buveinių. Kitas dėl pelkinių miškų apsaugos“, – aiškina Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.
Šių draustinių steigimas – tik vienas iš mažų žingsnių, sako Geografų draugijos atstovas.
„Jeigu matytume, kiek yra iš tiesų dar teritorijų nepadengtų nacionaliniu tinklu, tai pamatytume, kad darbo su tokiais tempais yra dar bent 20 metų“, – tvirtina Geografų draugijos atstovas doc. dr. Ričardas Skorupskas.
Pasak Aplinkos ministerijos atstovo, šiose vietose greičiausiai būtų siūloma uždrausti arti pievas. Pelkių draustiniuose nebūtų leidžiama kirsti pelkėtų lapuočių buveinių – juodalksnynų.
Pasak Šakių rajono ūkininko Dariaus Ufarto, visas aplinkosaugines problemas bandoma išspręsti žemės ūkio sektoriaus sąskaita.
„Didesnėse saugomuose teritorijose, draustiniuose – ten praktiškai žemės ūkio veikla yra negalima. Tai jeigu ūkis išsidėstęs toje teritorijoje, kur bus išplėstas draustinis, tai realiai jo veikla yra baigta“, – pabrėžia jis.
Aplinkos ministerijos atstovo teigimu, Lietuva įpareigota išskirti NATURA 2000 tinklo teritorijas, kuriose aptinkamos Europos svarbos rūšys ir natūralios buveinės. Jei Lietuva to nedarytų, galėtų sulaukti europinių sankcijų.
„Europos Komisija užduoda klausimų dėl konkrečių rūšių ir buveinių, kokie Lietuvos planai užbaigti jų steigimą. Ir taip, mes esame raginami greičiau tą padaryti“, – pažymi A. Klimavičius.
„Pagal Europos Komisijos reikalavimus mes įsisteigėm, nusistatėm, identifikavome buveinių apsaugai ir paukščių apsaugai svarbias teritorijas, pagal įsipareigojimus mes jas turėtume paversti nacionaliniu saugomų teritorijų tinklo dalimi ar botaniniais draustiniais, botaniniais zoologiniais, kitokio tipo, bet deja, dalis tų teritorijų – ir nemaža dalis – iki šiol neturi to statuso“, – sako Geografų draugijos atstovas.
Pasak Aplinkos ministerijos atstovo, nuo greitų sprendimų stabdo ne tik specialistų, finansavimo trūkumas, bet ir prieštaraujantys balsai.
„Žemės, miško savininkai – jų yra daug – kelia reikalavimus politikams ir ne visada politikai entuziastingai priima sprendimus gamtos naudai“, – nurodo A. Klimavičius.
„Įsivaizduokit – miesto žmogus turi 3 kambarių butą ir vieną dieną ateina Aplinkos ministerija ir pasako, kad vieną iš tų kambarių jūs turit palikti biologinei įvairovei kurti. Ten turi veistis vorai, tarakonai. Jūs už tą butą, šildymą mokėsit pilną kainą, bet naudotis tuo trečiu kambariu nebegalėsit“, – aiškina D. Ufartas.
Pasak jo, ūkininkai nėra tie, kurie nesaugo gamtos, ir teigia, kad šiems tokia klišė primetama.
