Prezidentas Gitanas Nausėda sako – Varėnos rajone nukritęs dronas yra Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmė. Deja, kol vyksta karas, niekas negali garantuoti, kad tokių incidentų ateityje nepasikartos, priduria prezidentas.
Ankstų pirmadienio rytą į Lietuvą galbūt iš Baltarusijos atskrido dronas. Jis ant Lavyso ežero ir sprogo, tačiau Lietuvos oro erdvę kirtusio objekto kariuomenės radarai neužfiksavo. Tai – ne pirmas panašus incidentas, kai į Lietuvą įskrenda užsienio valstybių dronai. Krašto apsaugos ministras tvirtino, kad į Lietuvą įskridęs dronas, labai tikėtina, buvo ukrainietiškas ir galėjo pasiklysti dėl radijo kovos priemonių poveikio.
Pasak G. Nausėdos, su tuo, kad kitos valstybės dronas įskrenda į šalį, susiduria ne tik Lietuva, bet ir kaimyninės šalys.
„Deja, tenka konstatuoti, kad dronai – rusiškos ar ukrainietiškos kilmės – nukrypsta nuo savo kurso, nuo savo pagrindinės paskirties ir sukelia grėsmių aplinkinėms valstybėms“, – teigė prezidentas.
Pirmiausia, pažymėjo G. Nausėda, turime skirti dėmesio dronų atpažinimo pajėgumams: „Vis dar konstatuojame, kad mūsų silpniau pridengta vieta, kai dronai skrenda nedideliame – iki 300 metrų – aukštyje. Šiuo atveju taip ir buvo.“
Prezidento teigimu, Lietuva turi planus, kaip gintis nuo įskrendančių dronų, deja, ne visus planus galime įgyvendinti čia ir dabar.
„Nėra taip, kad parduotuvės lentynoje sustatyti antidroniniai įrenginiai ir galima juos visus iš karto įsigyti. Yra tam tikri tiekimo, gamybos planai. Jie labai aiškiai žinomi“, – tvirtino G. Nausėda.
Kaip pabrėžė jis, tokie incidentai yra Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmė: „Garantuoti, kad tokių incidentų nepasitaikys ateityje, niekas negali – nei mes, nei Lenkija, nei kitos valstybės.“
Prezidento vertinimu, „nėra taip, kad dangus būtų kiauras“, tačiau G. Nausėda sutiko, kad ir Ukraina sunaikina ne visus Rusijos paleistus dronus – dalies užfiksuoti nepavyksta.
„100 proc. efektyvumas būtų idealu, bet 100 proc. efektyvumo nepasiekia net ir ta valstybė, kuri karo sąlygomis tobulina savo techniką, technologijas. To neįmanoma padaryti“, – sakė prezidentas.
Antradienį prezidentas G. Nausėda surengė antrąjį susitikimą užsienio politikos ir saugumo klausimams aptarti. Jame dalyvavo Seimo pirmininkas Juozas Olekas, Seimo frakcijų seniūnai, komitetų pirmininkai. Ryte prezidentas susitiko su Lietuvos kariuomenės vadu ir operatyvinių tarnybų vadovais.
Pirmąjį tokio formato susitikimą užsienio politikos ir saugumo klausimams aptarti prezidentas surengė vasario 19 dieną, po jo teigta, kad šalies lyderiai vienodai mato Lietuvos užsienio politikos kryptis.
Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų pirmąjį pusmetį ir kaip vieną iš savo prioritetų įvardija ES plėtrą.
Susitikimas taip pat vyksta pastaruoju metu Lietuvos politikams ir pareigūnams diskutuojant dėl santykių su Kinija atgaivinimo, Taivaniečių atstovybės pervadinimo, svarstymų dėl ryšių su Baltarusija.
