Su JAV specialiuoju pasiuntiniu Baltarusijai Johnu Coale'u susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda sako mėginęs jį įtikinti būti atsargesnį bendraujant su Baltarusijos lyderiu.
„Proaktyviai mėginau įtikinti, kad reikia būti labai atsargiems, kalbant su Baltarusijos diktatoriumi“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė šalies vadovas.
„Taip, galbūt jis gali sudaryti tokį gana tinkamą foną iliuzijoms atsirasti arba mėginimams įsisvajoti, kad jis gali priartėti prie Vakarų, bet yra labai daug objektyvių priežasčių, kodėl prie Vakarų priartėti jis negali“, – kalbėjo jis.
G. Nausėda teigė, kad susitikime su J. Coale'u nebuvo aptartas sankcijų Baltarusijai klausimas.
Prezidentas pabrėžė, kad kalbant apie Minską daugiau dėmesio turėtų būti skiriama realiems šalies vadovo Aliaksandro Lukašenkos darbams, o ne kalboms.
„Tie realūs darbai rodo, kad jis nė per nago juodymą neartėja prie Vakarų – dislokuodamas „Orešniką“, padėdamas vykdyti Rusijai dronų atakas prieš Ukrainą, tiesiog savo agresyvia retorika, savo balionais, savo kitais dalykais. Nėra jokių priežasčių manyti, kad kažkas keičiasi iš esmės“, – teigė G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, sveikintinos JAV pastangos išvaduoti Baltarusijos kalėjimuose kalinčius žmones, tačiau Minskas saviems tikslams išnaudoja ir šią sritį.
„Matydamas, kad jam naudinga prekiauti paleidžiant politinius kalinius ir tikintis naudos kitose srityse, jis atvirkščiai yra motyvuojamas dar daugiau susemti žmonių į tuos kalėjimus tam, kad jis ateityje turėtų tą svertą gauti dar daugiau naudos. Tai čia yra toks, sakyčiau, užburtas ir labai ydingas ratas“, – kalbėjo G. Nausėda.
Kaip rašė BNS, JAV atstovas trečiadienį viešėjo Lietuvoje, kur taip pat susitiko su premjere Inga Ruginiene ir aptarė Minsko vykdomas hibridines atakas prieš Lietuvą.
J. Coale'as susitiko ir su europarlamentaru Petru Gražuliu, Seimo nariais Ignu Vėgėle ir Rimu Jonu Jankūnu.
Šis susitikimas, anot prezidento, galbūt atliepia susidariusias nuostatas, kad dabartinė Baltųjų rūmų administracija „ieško tokių politinių jėgų arba politinių veikėjų, kurie galbūt jiems atrodo ideologiškai artimi“.
„Aš manyčiau, kad prieš susitinkant su tokio pobūdžio veikėjais reikėtų labai gerai išsiaiškinti, kam jie atstovauja, kokias vertybes jie gina, ir tada galbūt noras susitikti bus mažesnis“, – sakė G. Nausėda.
