Po daugiau nei mėnesio pertraukos antradienio vakarą dėl kontrabandinių balionų grėsmės vėl apribojus Vilniaus oro uosto veiklą, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad Baltarusija nebendradarbiauja su Lietuva, užkardant kontrabandą.
„Neturime kažkokio kontakto su Baltarusijos puse ir iš jų informacijos irgi neturime, nors ne kartą esame nusiuntę signalus, kad iš tam tikrų taškų yra leidžiami balionai, imkitės veiksmų“, – ketvirtadienį žurnalistams Vidaus reikalų ministerijoje sakė jis.
Ministras tikino, kad visi iki šiol dėl kontrabandos sulaikyti asmenys buvo Lietuvos piliečiai.
Be kita ko, V. Kondratovičius akcentavo, jog sprendžiant kontrabandos problemą ruošiami nauji teisės aktų pakeitimai.
„Teisėkūriniai pakeitimai, kurių pirmas paketas buvo priimtas dar gruodžio mėnesį, (buvo – BNS) tikrai sugriežtinta atsakomybė, bet matome galbūt ne visiškai paveikia (nusikaltėlius – BNS), jeigu matome tą suaktyvėjimą. Ruošiamas naujas pakeitimas, dirba teisės grupė“, – tikino ministras.
BNS rašė, jog trečiadienį Baltarusijos ambasados laikinajam reikalų patikėtiniui dėl antradienio vakarą paleistų kontrabandinių balionų įteikta griežtą protestą išreiškianti diplomatinė nota.
Antradienio vakarą fiksuotas didžiausias šiemet kontrabandinių balionų iš Baltarusijos antskrydis. Dėl to tris kartus teko stabdyti Vilniaus oro uosto darbą, paveikta 1,7 tūkst. keleivių.
Gruodžio viduryje Vyriausybė dėl kontrabandinių balionų, kurie trikdo Vilniaus oro uosto veiklą ir kelia grėsmę civilinei aviacijai, paskelbė ekstremaliąją situaciją.
Nuo gruodžio vidurio mažėjo incidentų dėl kontrabandinių balionų, tai pastebėta po JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinio Johno Coale'o vizito Baltarusijoje.
Po jo pareigūnas pranešė, kad Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pažadėjo sustabdyti kontrabandinių balionų skrydžius.
Lietuvos politikai kontrabandinių balionų įskridimus laiko hibridine Minsko ataka.
Kondratovičius apie siūlymą deportuoti nusikaltusius užsieniečius: ir dabar tai galima daryti prevenciškai
Seime registravus įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įteisinti galimybę deportuoti užsieniečius, nuteistus už tyčinius nusikaltimus, vidaus reikalų ministras Vladislovas Kondratovičius sako, kad, prevenciškai kilus grėsmei viešajam saugumui, tuo galima pasinaudoti ir dabar.
„Prevenciškai net nustatant, jeigu kažkokia veikla nepriėjo iki to, kad įvyko kažkoks tyčinis nusižengimas, —šiuo atveju mes visada tai padarome. Aišku, jūs matėte, kad ten deportacija įmanoma po to, kai tas asmuo atliko bausmę, kuri yra numatyta, jeigu buvo toks atvejis. Tai šiais atvejais tikrai mes nelaukiame ir jeigu atrandame jau šiandien, mes tai padarome“, — ketvirtadienį žurnalistams komentavo jis.
V. Kondratovičius pabrėžė, kad šiuo atveju svarbiausia ne deportavimas, kas yra pasekmė, o prevencija.
Kartu jis minėjo, kad jį, kaip ministrą, neramina tam tikrų teisės aktų pakeitimai, ypač susiję su Kriminalinės žvalgybos įstatymu, kas gali riboti teisėsaugos institucijas veikti prevenciškai — tai yra nustatyti būsimus nusižengimus.
„Kitų šalių pavyzdžiu šituo atveju tikrai neturėtume nueiti — aš kalbu, tarkime, apie tą pačią Švediją, kuri neturi tokių galimybių, kurias turi mūsų teisėsaugos institucijos. Šiuo atveju tikrai paraginčiau priimant sprendimą dėl to įstatymo pakeitimo apsvarstyti ir situaciją, kokia atsitiko kitose valstybėse. Dabar tam tikros šalys žiūri į mus su pavydu — į mūsų teisėsaugą, kad mes iš anksto, prevenciškai galime išaiškinti dar neįvykus nusikaltimui, ypač tyčiniam arba kažkokiai grupuotei, ir sulaikyti, išsiųsti iš šalies šiuo atveju, jeigu tai būtų trečiųjų šalių piliečiai“, — kalbėjo vidaus reikalų ministras.
ELTA primena, kad siekiant užkirsti kelią nusikalstamumui, Seimo narys Vytautas Sinica pasiūlė įstatyme įteisinti galimybę išsiųsti iš Lietuvos užsieniečius, nuteistus už Baudžiamajame kodekse (BK) nustatytos tyčinės nusikalstamos veikos padarymą, išskyrus baudžiamuosius nusižengimus. Užsieniečiai tokiu atveju būtų deportuojami po teismo skirtos bausmės atlikimo.
Antradienį V. Sinica įregistravo tai siūlančias Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisas.
Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 d.
Šiuo metu įstatymas atskirai nenumato, kad iš Lietuvos būtų išsiunčiami užsieniečiai, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu būtų nuteisti už BK numatytų tyčinių nusikalstamų veikų padarymą.
