Pasirodžius informacijai, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas atšaukia dešimtis ambasadorių iš pareigų visame pasaulyje, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas sako, kad apie ketinimą atšaukti ambasadorių Lietuvoje informacijos nėra.
„Ne, mums tokia informacija yra nežinoma, aš manau, kad tai yra normalus ir natūralus procesas. Aš du kartus taip pat buvau Lietuvos ambasadoriumi ir ambasadorių paskyrimas, jų atleidimas ar visos kitos procedūros yra išskirtinai tos valstybės, kuri skiria, diskrecija“, – LRT RADIJUI sako R. Motuzas.
Pasak Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko, jeigu JAV atšauktų ambasadorių Lietuvoje, į Lietuvą kreiptasi nebūtų.
„Negavom jokių žinių nei iš ministerijos, nei taip pat iš savo ambasados Vašingtone. (...) Lietuva yra informuojama tik tada, kai kreipiasi dėl kito ambasadoriaus paskyrimo, prašydami duoti vadinamąjį agremaną arba sutikimą kitam ambasadoriui paskirti. Mes tik tada sužinome, kai yra keičiamas ambasadorius“, – tikina jis.
R. Motuzo teigimu, jeigu toks pokytis įvyktų, tai neturėtų įtakos Lietuvos santykiams su JAV.
„Amerika paprastai kas treji metai ir keičia ambasadorius. Ji buvo paskirta 2023 metais ir jau čia būtų 2026 metai, gal ir atšaukimas ir sutaptų. Aš nežinau tiksliai mėnesių, bet aš manau, kad tai yra normali praktika“, – priduria Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
Kaip skelbta anksčiau, buvo pranešama apie iš viso 48 ambasadorių atšaukimą iš pareigų Afrikoje, Azijoje, Rytų Europoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Tai būtų jau antrasis masinis buvusio prezidento Joe Bideno paskirtų diplomatų atleidimas – ankstesnis įvyko pirmaisiais D. Trumpo antrosios kadencijos mėnesiais.
Pasak „The New York Post“, po šių ambasadorių atšaukimų JAV liktų be diplomatinių pasiuntinių svarbiausiuose pasaulio taškuose, įskaitant Kongo Demokratinę Respubliką, Egiptą, Nigeriją, Ruandą, Somalį ir Pietų Sudaną Afrikoje; Armėniją, Lietuvą, Šiaurės Makedoniją ir Slovakiją Europoje; taip pat Jemeną Artimuosiuose Rytuose.
Tiesa, apie šiuos atšaukimus pirmą kartą pranešusio laikraščio „Washington Post“ apžvalgininkas Joshas Roginas Lietuvos nemini. Tačiau šiame, kiek anksčiau išleistame, straipsnyje nurodoma, kad atšaukiami ne 48 ambasadoriai, o tik „beveik 30“.
Britų portalas „The Telegraph“ iš Europos šalių taip pat mini tik 4: Armėniją, Juodkalniją, Šiaurės Makedoniją ir Slovakiją – Lietuvos šiame sąraše nėra.
„Tai yra standartinis procesas bet kurioje administracijoje“, – pirmadienį portalui „The New York Post“ sakė aukštas Valstybės departamento pareigūnas.
„Ambasadorius yra prezidento asmeninis atstovas, o prezidentas turi teisę užtikrinti, kad šalyse būtų asmenys, kurie prisideda prie „Pirmiausia – Amerika“ darbotvarkės įgyvendinimo“, – pridūrė jis.
Portalas „Politico“ paaiškina, kad ambasadorius prezidentas išties skiria savo nuožiūra, nepriklausomai nuo to, ar jie poste atsidūrė politiniu paskyrimu, ar yra karjeros diplomatai. Tačiau priduriama, kad antrosios kadencijos pradžioje savo pirmtako politinių paskyrimų atsikratęs D. Trumpas daugelio ambasadų vadovų paskirti neskubėjo, kai kurios kandidatūros įstrigo Senate.
