Pamaryje surengtos didelės tarptautinės pratybos, skirtos pasiruošti vis dažnėjantiems potvyniams. Latvijos ugniagesiai gelbėtojai demonstravo įrangą, skirtą dirbti potvynio zonoje, naujus pirkinius planuoja ir Lietuva. Savivaldybės, kuriose potvyniai didžiausi, stiprina pylimus, keičia siurblines, atnaujina infrastruktūrą.
Menamai paieškai Atmatos upėje pasitelkiami narai, ugniagesiai valtimis plaukia į užlietas teritorijas gelbėti gyventojų ir juos evakuoti. Tarptautinės pratybos apėmė Klaipėdos ir Šilutės rajonus – čia potvyniai dažniausi ir didžiausi.
„Iškrinta didelis kritulių kiekis. Kaip dažniausiai ir būna – ne pas mus, bet kažkur aukščiau Lietuvoj, ir tas vanduo suplūsta į mūsų Vakarų regioną. Čia dažnai labai staigiai pakyla vandens lygis. Dėl to kaimų gyventojai būna užsemiami ir jiems reikia pagalbos“, – pasakoja pratybų vadovas Kęstutis Sadauskis.
Potvyniai dažnėja – dar prieš kelerius metus jie vykdavo pavasarį per polaidį, dabar teritorijos užliejamos kelis kartus per metus. Vien Šilutės rajone užliejamuose plotuose skaičiuojama apie 200 gyventojų.
„Savivaldybė yra ne kartą pasiūliusi alternatyvią gyvenimo vietą, kad būtent išsikeltų iš tos užliejamos teritorijos, bet jie daugelį metų gyvena toje teritorijoje, yra susitaikę su tuo potvyniu, pasiruošę visas priemones, kaip gyventi, kaip būti, kaip auginti gyvulius, ir nemato problemų“, – sako Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jurkus.
Pasak ugniagesių, ne visada paprasta nustatyti į potvynį patekusių žmonių buvimo vietą – tam pasitelkiami dronai.
„Pradžiai buvo planuoti dronų skrydžiai, bet šito buvo atsisakyta, deja, dėl to, kad yra problemų su GPS signalais. Tiesiog bijom prarasti techniką, kuri gan brangi yra“, – tikina K. Sadauskis.
Pratybose – per šimtą dalyvių, o dvi dešimtys jų – svečiai iš Latvijos, demonstravę užtvarą, skirtą vandens srautams valdyti. Prisijungė ir Dragūnų bataliono kariai, Raudonasis kryžius. Savivaldybėse dirbo ekstremaliųjų situacijų valdymo grupės.
Klaipėdos rajone dažniausiai užliejami priekuliškiai.
„Mes turim įsigiję didelę siurblinę, ugniagesių komandos visos turi panešiojamus siurblius, generatorius, valtį turim. Praeitais metais Priekulės ugniagesių komanda vyko gelbėti pagyvenusio žmogaus su šuniuku ir žvyruotu keliu net netikėjom, kad jis gali būti išplautas. Mūsų gaisrinės mašinos paniro visa kabina“, – prisimena Klaipėdos rajono priešgaisrinės tarnybos vadovas Stanislovas Virbauskas.
Gyventojas tąkart išplukdytas valtimi. Pasak organizatorių, pratybos puikiai atskleidžia, kokios įrangos darbui potvyniuose dar trūksta.
„Diskusija yra dėl tam tikrų amfibijų, valčių poreikis yra, tam ir yra daromi mokymai. Taip pat teko ir su savivaldybe, ir su meru pabendrauti, bendrus tam tikrus projektus darysim technikos įsigijimo. Savivaldybės naudai tik gerės ta situacija“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas.
„Šilutės rajone bus stiprinami pylimai, keičiamos siurblinės, atnaujinamos ir sutvarkoma pati infrastruktūra – būtent tai, kas susiję su potvyniais“, – tikina Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jurkus.
Potvyniai dažnėja ne tik Lietuvoje – vykstant klimato kaitai, stichinių nelaimių daugėja visame pasaulyje.
