Krašto apsaugos ministrė teigia, kad rengiamas teisinis reguliavimas, leisiantis, kilus grėsmei, „žaibiškai ir efektyviai“ uždaryti dalį oro erdvės. „Oro navigacija“ patvirtina, kad jau ne vieną mėnesį vyksta algoritmų kūrimas, kaip būtų galima priverti dalį oro erdvės, kad kariuomenė galėtų naikinti dronus. Pasak kariuomenės vado, trūksta radarų, galinčių fiksuoti mažus objektus, reikia įsigyti daugiau pigių priemonių dronams naikinti.
Planai kuriami ne vieną mėnesį
Pastarąjį kartą, kai oro erdvė virš Vilniaus buvo uždaryta, sostinėje vyko NATO viršūnių susitikimas. Oro uoste Vokietija buvo dislokavusi oro gynybos baterijų. Tada net juokauta, kad Vilnius, ko gero, saugiausias miestas visoje Europoje.
Pastaruoju metu iš Baltarusijos virš Vilniaus skraidantys dronai privertė Krašto apsaugos ministeriją imtis pokyčių. Ketinama įsigyti radarų, galinčių matyti smulkesnius objektus ore. Kalba pasisuko ir apie dalies oro erdvės uždarymą, jeigu būtų priimtas sprendimas kariuomenei naikinti dronus.
„Reikia, kad oro erdvė būtų tuščia, o mes žinome – aplink Vilnių yra tiek ir aerodromas, kur bazuojasi tiek sportiniai lėktuvai, tiek sklandytuvai ir taip toliau. <...> Leidimas naikinti arba neutralizuoti yra tik tada, kada nieko nėra aplinkui – jokių kitų pašalinių objektų“, – apie sprendimo naikinti dronus sąlygas pasakoja Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras.
„Oro navigacija“ kontroliuojanti oro erdvę teigia, kad darbas su kariuomene vyksta ne vieną mėnesį – kuriami algoritmai, kaip būtų uždaroma dalis oro erdvės. Pasak „Oro navigacijos“ vadovo, daugiausia klausimų kelia nedideliais lėktuvais skraidantys pavieniai pilotai, ypač jeigu su jais nebūtų galima susisiekti. Kitaip tariant, baiminamasi, kad dėl GPS signalų trikdžių ar netvarkingų komunikacijos sistemų pavieniai pilotai gali tapti taikiniais.
„Vyksta diskusijos, kad kariuomenei atrištume rankas, kad tas greitis būtų užtikrinamas kuo didesnis. Bet tuo pačiu reikia rasti ir visus sprendimus, kad civilinė aviacija, sauga būtų garantuota. Vyksta algoritmų kūrimas, scenarijų ir taip toliau“, – sako „Oro navigacijos“ generalinis direktorius Saulius Batavičius, neatskleidžiantis daugiau detalių apie kuriamą planą.
Iššūkiai – ne vien dėl civilinės aviacijos
Susisiekimo ministras atmeta galimybę visiškai uždaryti oro erdvę, jeigu į šalį vėl įskristų nežinomas dronas iš Baltarusijos ar Rusijos. Esą tai turėtų milžinišką poveikį civilinei aviacijai. Tačiau Eugenijus Sabutis pabrėžia, kad keleiviniai orlaiviai ir taip skrenda nustatytomis trajektorijomis.
„Lėktuvai ir dabar skraido atitinkamais koridoriais. Turbūt yra ir nustatytos neskraidymo zonos. Yra įvairių režimų, jų tikrai laikomasi. Kaip reaguoti į, sakykim taip, nežinomus skraidančius objektus, – tai aišku turi kariuomenė“, – sako susisiekimo ministras.
Pasak Lietuvos oro uostų atstovų, kol kas su jais nei kariuomenė, nei Krašto apsaugos ministerija nesikalbėjo.
„Šiame etape dar sunku komentuoti, kokią įtaką Vilniaus ir kitų oro uostų operacijoms padarytų kuriamas teisinis reguliavimas, nes dar nesame supažindinti su galimais pokyčiais ir jų įgyvendinimo procedūromis šiame kontekste“, – tokį komentarą LRT TELEVIZIJAI pateikė Lietuvos oro uostų atstovai.
Taip pat skaitykite
Pasak kariuomenės vado R. Vaikšnoro, sprendimą numušti ore esantį objektą galima priimti tik gavus vizualinį patvirtinimą, kad tai yra grėsmę kelti galintis objektas. Be to, tokį sprendimą pasirašo krašto apsaugos ministras, nebent yra suteikęs įgaliojimus kariuomenės vadui. Procedūros užtrunka, o beveik 200 km/val. greičiu skrieti galintys dronai Vilnių praskristų per keletą minučių.
Problema, kad nei kariuomenės, nei „Oro navigacijos“ sistemos negali tiksliai matyti mažų, tokių kaip dronai, orlaivių arba jų išvis nemato. Planai įsigyti labiau mažesniems objektams sekti radarų yra bandymas užkamšyti šią spragą. Bet tai nėra viskas.
Ukraina ginasi taip, kad rusų dronai taip pat nėra iš karto numušami. Kai kurių priešų bepiločių tikslas sekinti oro gynybą, o apgavus – gali įvykti tikroji ataka. Be to, didelis šalies plotas suteikia galimybę įsileisti dronus gilyn į teritoriją, juos pasekti, vizualiai įvertinti (tą daro net ir gyventojai įspėdami kariuomenę) ir tada priimti sprendimą naikinti arba ne. Šitaip atsiranda laiko ne tik įvertinti galimas dronų skrydžių kryptis, bet ir įspėti gyventojus. Lietuvoje, dėl esamo teritorijos ploto, reagavimo laikas gerokai trumpėja.
Viena pasiteisinanti sistema Ukrainoje – sekikliai, kurie pagal garsą ir kitokius parametrus geba atpažinti, koks tai gali būti orlaivis, net jeigu ir radarai jo nemato. Pasak gen. R. Vaikšnoro, vadinamųjų „sausumos sonarų“ diegimas jau vyksta ir įsibėgės kitų metų pradžioje.
Keliant klausimų, ką naudoti eliminuojant grėsmes ore, kariuomenė linksta prie . 50 kalibro kulkosvaidžių, užuot pigius bepiločius naikinti brangiomis raketomis. Tokiais kulkosvaidžiais ginkluoti ir „JLTV“ visureigiai, bet, kariuomenės vado teigimu, yra noras įsigyti dar vieną platformą, ant kurios kulkosvaidžiai būtų montuojami.
„Eitume prie dvigubos paskirties (platformos – LRT.lt), kur nereikėtų specifinių reikalavimų. Šiai dienai mes jau žinome, ko mes norime, tačiau susitikimas su prezidentu ir buvo daugiau aptarti pirmo incidento, kur buvo liepos 10 dieną, išdava. Pirmadienio incidentas tik sustiprino supratimą, kad mums jau nėra ko laukti kelių metų ir reikia tam tikrus sprendimus daryti dabar“, – LRT TELEVIZIJAI komentavo kariuomenės vadas gen. R. Vaikšnoras.
