Šiuolaikiniai vaikai ne tik nuo gimimo auga su skaitmeninėmis technologijomis, bet ir žvelgia į socialinius tinklus kaip į karjeros kryptį. Anksčiau vaikai svajojo tapti gydytojais ar policininkais, o šiandien siekia būti nuomonės formuotojais ir „strymeriais“ (žmonėmis, savo veiklą tiesiogiai transliuojančiais internete – LRT.lt). Vis daugiau jaunuolių pradeda kurti turinį, tačiau ankstyvus šlovės spindulius temdo grėsmės.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Socialiniuose tinkluose nėra saugu būti tiek jaunesniems, tiek vyresniems nei 13 metų vaikams.
- Dėl internete kylančių pavojų vaiko teisių specialistai skatina tėvus kartu su vaiku nusistatyti aiškias saugumo ribas ir socialinių tinklų vartojimo taisykles.
- Anot ekspertės, viešuma sukelia spaudimą, su kuriuo vaikams gali būti sunku tvarkytis.
- Mergaitės yra paveikesnės socialiniams tinklams, nes jos yra labiau orientuotos į išvaizdą ir linkusios savo tapatybę konstruoti per patiktukus, komentarus, peržiūras ir kitus panašius įvertinimo aspektus.
- Draudimas kurti turinį socialiniuose tinkluose ne apsaugo vaiką, o gali jį pastūmėti meluoti ir veikti slapta.
Marijampolietės Kristinos vienuolikmetė dukra Rusnė socialiniame tinkle „Instagram“ dalinasi patarimais, kaip prižiūrėti garbanotus plaukus. Mergaitė paskyrą susikūrė šią vasarą, prasidėjus moksleivių atostogoms, ir per kelias savaites subūrė beveik 3 tūkst. sekėjų bendruomenę, kuri vis auga. Anot Kristinos, pradėti kurti turinį dukrai pasiūlė ji pati, pastebėjusi mergaitės susidomėjimą plaukų priežiūra.
„Aš pasiūliau, bet nieko per daug nesitikėjau. Išvažiavau su savo reikalais į miestą ir vakare žiūriu, kad ji jau tą pačią dieną susikūrė paskyrą ir įkėlė iškart tris vaizdo įrašus. Ji iškart drąsiai į mano pasiūlymą sureagavo“, – teigia ji.
Tokią dukros veiklą Kristina vertina teigiamai, nes ji skatina kūrybiškumą ir saviraišką.
„Nėra taip paprasta sugalvoti, ką įkelti, ką pasakyti, ir tai skatina jos kūrybiškumą. Jos keliamas turinys yra naudingas kitiems. Tai nėra tiesiog anketa. Ji dalinasi puikiais patarimais ir padeda garbanėms išmokti gražiai susitvarkyti plaukus. Kaip teigiamą aspektą išskirčiau ir medžiagos apdorojimą. Ji viską montuoja ir daro pati, taip vis išmoksta ką nors naujo, atranda naujas funkcijas ir kaskart tai daryti yra vis lengviau“, – sako ji.
Sekėjai ir dėmesys sparčiai auga
Kristinos teigimu, dukra džiaugiasi sparčiai augančiais sekėjais ir internete gaunamu dėmesiu. Nors jis dažniausiai yra teigiamas, šeimoje buvo aptarta, kaip reaguoti į neigiamus komentarus.
„Mes esame kalbėję, kad jei kas nors tau kažką blogo parašo, gali nueiti pasižiūrėti, kas tai per žmogus: ar tai vaikas, ar suaugęs, ar anketa aktyvi, ar neaktyvi“, – teigia ji.
Pasak moters, dukra savo paskyroje turinį kuria ir publikuoja pati, tačiau tėvai atidžiai stebi jos veiklą socialiniuose tinkluose ir yra aptarę saugaus ir mandagaus elgesio internete taisykles.
„Žinau, daugelis vaikams išvis griežtai riboja socialinius tinklus, o mes norime, kad vaikas gebėtų, pats išmoktų, kaip atsirinkti informaciją, ką žiūrėti, ko nežiūrėti ir pan. Rusnei tai sekasi labai puikiai. Mes dalinamės viskuo, todėl puikiai žinome, ką ji stebi socialiniuose tinkluose, su kuo bendrauja ir pan. Jei atsiranda nesklandumų, ji visada ateina pas mus“, – sako ji.
Kristinos dukra paskyrą susikūrė būdama 11 metų, ką draudžia „Instagram“ taisyklės. Šiame socialiniame tinkle užsiregistruoti galima tik nuo 13 metų, todėl mergaitės paskyra, anot Kristinos, netrukus buvo užblokuota.
„Visi buvome nuliūdę ir išsigandę, tačiau pavyko labai greitai sutvarkyti. Mes pasiskaitėme, kad aš, kaip mama, galiu už ją laiduoti. Suprantu, jeigu užblokuotų dėl netinkamo turinio, tačiau Rusnės kuriamas turinys yra naudingas“, – teigia ji.
13 metų amžiaus riba įvesta ne dėl vaikų saugumo
Skaitmeninės etikos centro specialistė Renata Gaudinskaitė atkreipia dėmesį, kad per socialinius tinklus vaikai atsiduria suaugusiųjų pasaulyje, kuriame be priežiūros nėra saugu būti tiek jaunesniems, tiek vyresniems nei 13 metų vaikams.
„13 metų riba, kurią nurodo dauguma socialinių tinklų, visų pirma atsirado ne dėl vaiko psichologinio brandumo, o dėl teisinio reguliavimo – konkrečiai JAV galiojančio vaikų privatumo apsaugos įstatymo. Pagal jį interneto platformos negali rinkti vaikų iki 13 metų duomenų be tėvų sutikimo. Tad socialiniai tinklai šia riba labiau saugo save, o ne vaiką. Neatsitiktinai kai kurios platformos jau pačios pradeda kelti amžiaus ribą – deja, dažnai tik po skaudžių pasekmių“, – sako ji.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Kriminologijos katedros lektorės Jovitos Žėkaitės-Maconko teigimu, ankstesnis, nei taisyklės nurodo, vaikų dalyvavimas socialiniuose tinkluose yra neišvengiamas.
„Iš vienos pusės žiūrint, lyg ir vaikų mes neturėtume tiek daug matyti socialiniuose tinkluose, bet įvairios visuomeninės apklausos rodo, kad kas penktas vaikas norėtų tapti „youtuberiu“. Mes gyvename laikais, kai technologijos užima labai daug laiko“, – teigia ji.
Anot Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ryšių su visuomene skyriaus vyriausiosios specialistės Viktorijos Kochanauskaitės, vaiko teisių gynėjai visgi ragina tėvus atkreipti dėmesį į socialinių tinklų nustatytas taisykles, su jomis susipažinti ir jas paaiškinti vaikui.
Internete vaikai susiduria su grėsmėmis
„Vaikų linijos“ kampanijos BE PATYČIŲ koordinatorė Eglė Tamulionytė teigia, kad savanoriai sulaukia vaikų kreipimųsi dėl pašaipios kritikos ar patyčių dėl savo kuriamo turinio socialiniuose tinkluose.
„Suprantama, kad vaikams tai didelis išbandymas: tokios situacijos gali ne tik sukelti nemalonių jausmų – pyktį, baimę, neteisybės jausmą, abejonę savimi ir nepasitikėjimą kitais – bet ir tapti patyčių mokykloje dingstimi, sugadinti reputaciją, santykius su artimaisiais ir draugais“, – sako ji.
Anot V. Kochanauskaitės, prieš leidžiant vaikui kurti turinį, svarbu gerai pažinti savo vaiką ir įvertinti, ar jis gebės savarankiškai atpažinti grėsmes.
„Svarbu suvokti rizikas, dalinantis asmeninio pobūdžio informacija, kokie žmonės matys keliamą turinį ir kaip gali jį panaudoti. Taip pat su vaiku svarbu aptarti, kokios informacijos jokiomis aplinkybėmis negalima dalintis, pavyzdžiui, apsinuoginusio nuotraukomis, asmeniniais ar tėvų kontaktiniais duomenimis, įžeidžiančio pobūdžio turiniu ir pan.“, – teigia ji.
V. Kochanauskaitė atkreipia dėmesį, kad tėvai yra atsakingi už vaikų elgesį ir užtikrina jų saugumą internete.
„Prieš suteikiant vaikui galimybes kurti turinį ar prieigą prie interneto, tėvams rekomenduojama kalbėtis su jaunuoliu, paaiškinti galimas rizikas ir išreikšti budrumo internete svarbą, aptarti visas detales, susijusias su turinio kūrimu, priminti vaikui ne tik jo teisę į saviraišką, bet ir su tuo susijusias atsakomybes“, – sako ji.
Vaiko teisių specialistai skatina tėvus kartu su vaiku nusistatyti aiškias saugumo ribas ir socialinių tinklų vartojimo taisykles, kurios leistų sukurti sveikus ir saugius technologijų naudojimo įpročius.
Ankstyvas viešumas ir dėmesys yra žalingi
R. Gaudinskaitė ankstyvą vaikų tapimą turinio kūrėjais vertina dvejopai. Nors vaikai, kurdami turinį socialiniuose tinkluose, gali išreikšti savo kūrybiškumą, jie dar nėra pajėgūs susidoroti su viešumu.
„Viešumas sukelia spaudimą, su kuriuo vaikams gali būti sunku tvarkytis, ypač kai pradeda rastis komercinių pasiūlymų, išauga lūkesčiai ir viskas ima suktis ne tik apie pomėgį, bet ir apie įvaizdį, auditorijos dėmesio išlaikymą. Tai didelė atsakomybė tokio amžiaus žmogui“, – sako ji.
Socialiniuose tinkluose gaunamas dėmesys gali daryti neigiamą poveikį vaiko emocinei sveikatai bei savivertei. J. Žėkaitė-Maconko išskiria, kad mergaitės yra paveikesnės socialiniams tinklams, nes jos yra labiau orientuotos į išvaizdą ir linkusios savo tapatybę konstruoti per patiktukus, komentarus, peržiūras ir kitus panašius įvertinimo aspektus.
„Yra atlikti tyrimai, kurie parodė, kad kas penkta mergaitė retušuoja savo nuotraukas. Tas iškreiptas požiūris į išvaizdą daliai vaikų be abejonės kelia įtampą, nes jie jaučiasi, kad jie turi būti gražesni, atrodyti puikiau, rengtis vis kitokiais drabužiais, nes kitu atveju gali sulaukti patyčių ir komentarų, kad gal tavęs neturėtų būti socialinėse medijose. Ir jeigu po mano nuotrauka paspaudžia „patinka“, vadinasi aš esu priimta arba priimtas“, – teigia ji.
Individualiosios psichologijos konsultantės Indrės Savulionės teigimu, vaikai dėl dėmesio siekimo gali pradėti kurti ne autentišką, o auditoriją patraukiantį turinį, kuris dažnai yra sensacingas, provokuojantis, atskleidžiantis asmeninį gyvenimą. Tai gali trikdyti tapatybes raidą ir skatinti vidinį konfliktą.
Svarbu ne drausti, o kurti ryšį su vaiku
E. Tamulionytė atkreipia dėmesį, kad draudimas kurti turinį socialiniuose tinkluose ne apsaugo vaiką, o gali jį pastūmėti meluoti ir veikti slapta.
„Ypač sudėtinga, kai vaikas naudojasi socialiniais tinklais, kuria turinį slapta nuo tėvų. Tuomet ir kreiptis pagalbos ištikus bėdoms daug sunkiau: vaikai nuogąstauja, kad tėvai juos smerks, labai stipriai susijaudins, apribos interneto prieigą ir uždraus mėgstamą, jiems svarbią veiklą. Todėl šeimoje aiškiai sutartos naudojimosi internetu taisyklės ir yra daug saugesnis būdas nei draudimai“, – sako ji.
I. Savulionės teigimu, vaikų socialinių tinklų paskyrų priežiūra yra būtina, nes vaikams bei paaugliams sunku įvertinti, kokį turinį saugu skelbti internete. Tačiau svarbu, kad kontrolės priemonės būtų taikomos ne kaip bausmė, o taptų bendru susitarimu, grįstu abipusiu pasitikėjimu.
„Svarbu suprasti, kad tai turi būti ne vienkartinis pokalbis, o nuolatinis dialogas, paremtas pasitikėjimu, rūpesčiu ir pagarba. Vaikai kur kas drąsiau dalinsis savo patirtimis, jei jaus, kad tėvai jų nekritikuos, negąsdins. Kalbantis apie galimus pavojus, svarbu pateikti realius pavyzdžius, atitinkančius vaiko amžių, galimų pavojų neišpūsti, bet ir nesumenkinti“, – teigia ji.
Pasak I. Savulionės, dėl kylančių rizikų socialiniuose tinkluose svarbu, kad tėvai būtų itin budrūs, aktyvūs ir domėtųsi, su kuo bendrauja jų vaikas, kokį turinį jis kelia, stebėtų, kokios informacijos ieško.
