Vokietija perima NATO rytinio sparno gynybą – tokie Vokietijos kanclerio Frydricho Merco žodžiai Vilniuje skambėjo ne tik Lietuvai, bet ir NATO, o ypač – Rusijai. Brigada vis labiau įsikuria Lietuvoje ir tai yra vienas svarbiausių dėmenų siekiant atgrasyti Rusiją. Kad politikų kalbos dabar turi virsti darbais, sako Lietuvos ir Vokietijos kariuomenių vadai. Tačiau svarbiausia žinia – užteks braižyti raudonas linijas, mes nesitrauksime, o padarysime tai, kas būtina – jeigu reikės, suduosime smūgį atgal.
Vilniaus Katedros aikštėje – tūkstantis vokiečių ir lietuvių karių.
Aikštės prieigose – vokiška ginkluotė. Galios simbolis. Tokia pati jau susidūrė su rusais Ukrainos žemėse ir buvo ne kartą ukrainiečių giriama už kokybę.
Naujojo kanclerio Friedricho Merzo laukia užduotis – išlaikyti ne tik kokybę, bet didinti kiekybę. Vokietija net ir dabar gynybai skiria 1,9 procento bendrojo vidaus produkto, iki šiol nepasiekė NATO grindų. Ir ekspertai, ir politikai supranta – to nepakanka.
„Vokietijoje mes sparčiai didinsime išlaidas gynybai, mums taip pat reikia didinti gamybos pajėgumus. Mūsų kariams reikia geresnio parengimo“, – Vilniuje sakė Vokietijos kancleris.
Nustekentas Bundesveras toli nuo didingiausių dienų. Nemaža dalis ginkluotojų pajėgų patiria trūkumų, dalinių komplektacija nepilna. Tačiau Vilniuje inauguruotai brigadai Vokietijos lyderiai žada duoti visko, ko reikės.
Gynybos ministras Borisas Pistoriusas, beje Vokietijos brigados Lietuvoje vienas architektų, kalba, kad Vokietija išlaidas gynybai gali didinti iki 5 proc. Pastarąjį kartą toks biudžetas buvo tik 1963-aisiais – per Šaltojo karo piką.
„Viena labai aišku – didžiausia grėsmė Europos saugumui šiandien ir ateityje yra agresyvi, revizionistinė Rusija. Negalime ir neketiname to nematyti“, – sako Vokietijos gynybos ministras.
Tačiau būtent kanclerio F. Merzo ištarti žodžiai adresuoti ne tik Lietuvai, ne tik NATO sąjungininkams, bet ir Rusijai rodo vieną – Vokietija nori iniciatyvos.
„Štai čia, Vilniuje, perimame NATO rytinio sparno gynybą į savo rankas“, – Vilniuje sakė jis.
Zeitenwende arba naujos gynybos sampratos pradžią sukėlė karas Ukrainoje, o Vokietija pati pasisiūlė, kaip sakė F. Merzas, sustiprinti NATO rytinio sparno gynybą.
„Šita brigada jau dabar būdama Lietuvoje iš esmės nervina Rusiją. Tai reiškia, kad jie tikrai supranta, kad ne tik tie kariai, kurie šiandien čia yra – iki metų pabaigos bus 1,5 tūkst., kitais metais mažiausiai 2 tūkst. ir galbūt dar daugiau – tai siunčia aiškią žinią, kad jie čia yra, jie niekur neišeis, jų atvažiuos tik tai dar daugiau“, – teigia Lietuvos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Socialiniuose tinkluose brigados inauguracija, lyderių pasisakymai sukėlė reakcijų: suaktyvėjo propaganda iš netikrų paskyrų, penktakolonininkų – esą pradėta Lietuvos okupacija, brėžtos paralelės tarp Antrojo pasaulinio karo laikų Vokietijos okupacijos, Lietuva tapatinta su nacių režimu. Tai dar vienas įrodymas, kad Kremlius nepatenkintas ir buvo duota komanda diskredituoti, laukti bet kokios valstybės klaidos.
Lietuva negali klysti įgyvendindama namų darbus. Statybos Rūdninkų poligone tęsiasi. Kitų metų antroje pusėje turėtų pasibaigti pirmasis etapas, o po kelių savaičių krašto apsaugos ministerija, turėtų išsiaiškinti, kas galėtų imtis antrojo etapo. Tikslas iki 2027-ųjų įrengti visą brigadai svarbiausią infrastruktūrą, o vėliau pabaigti papildomus statinius. Pasak Tarptautinio saugumo ir gynybos centro Taline analitiko Jameso Sherro, laikas kritinis.
„Brigada svarbu, bet tai tik simbolinis momentas, o jis negali būti tik simbolinis. Gyvename prieškariniame laikotarpyje, bet ką darant tai turime įvertinti. Turime įvertinti skubos poreikį“, – tikina Jamesas Sherras.
Europos politikai kalba apie būtinybę karą Ukrainoje užbaigti teisingomis derybomis, Ukrainos sąlygomis. Bet derybos taip greičiausiai nesibaigs. F. Merzas kalbėdamas Katedros aikštėje teigė, būtina toliau remti Ukrainą. Kitaip tariant, visi supranta, kad derybos vilkinamos, o kol Ukraina laikosi ir laikosi stipriai, tol Rusija įklimpusi. Europa, dar turi laiko stiprintis.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako – dar ne visi svertai išnaudoti stabdant Vladimirą Putiną.
„Pasisakome už kaip įmanoma greitesnį 18 sankcijų paketo taikymą. Jis turėtų būti stipresnis, atvirai pasakysiu, stipresnis negu 17-asis. Jis turi apimti visas pagrindines Rusijos naftos ir dujų gavėjas, „Nordstream“ 1 ir 2. Turi apimti deswiftinimą visų Rusijos bankų. Na, ir „Rosatom“ sankcijos taip pat turi būti taikomos – pradedant nuo urano importo, pereinant individualių sankcijų „Rosatom“ vadovams, arba naujai“, – sako G. Nausėda.
Sankcijos tampa dar viena Europos ir Jungtinių Valstijų diskusija, kur požiūriai nesutampa. Baltieji rūmai viešai kalba, kad deryboms subliuškus, gali trauktis. Gali traukti ir savo karius iš Europos.
Lietuvos ir Vokietijos kariuomenių vadai sako, kol kas nėra tokių signalų. Tačiau pasak generolo Carsteno Breuerio, Europa turi prisiimti atsakomybę ir nebūti priklausoma nuo amerikiečių.
„Man svarbiausia, kaip galėtume kariauti patys, kaip apsigintume, kaip naudotume savo turimus įgalintojus. Nėra taip, kad staiga nukertama viskas. Veikiau sklandžiai persiorientuojama. Štai čia turime dirbti. Tam reikia ir atsakomybės, ir daugiau lėšų“, – teigia generolas Carstenas Breueris.
Lietuvos kariuomenės vadas išskyrė ir kitą atsakomybės pusę – nebenusileisti Rusijai ir, jei kiltų karas, nedvejoti rengiant atsaką.
„Savo įrankių dėžėje privalau turėti įrankių, kuriais atsakyčiau ir viską galėtume užbaigti kaip įmanoma greičiau – antrasis ešelonas, strateginiai objektai galėtų būti taikiniai. Teisėti taikiniai. Štai kodėl apie tai diskutuojame. Mes vis brėžiame naujas raudonas linijas, bet vieną dieną reikės sustoti. Tokia retorika yra ir atgrasymas, ir mūsų ryžtas – mes tą padarysime, o ne visada atsitraukinėsime. Vieną dieną privalėsime smogti atgal“, – sako Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Vokietijos brigados inauguracijos pompastiką palydėjo ir labai lietuviškas simbolis. F. Merzui sakant kalbą, dangus praplyšo ir kelias minutes itin smarkiai lijo. Krikštas įvyko.
O nuo šiol ant brigados pavadinimu „Lietuva“ vėliavos – ir abiejų valstybių simboliai.
