Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad yra prieš nacionalinių sankcijų suvienodinimą Rusijos ir Baltarusijos pililečiams.
Jis pareiškė, kad yra neadekvatu įtarinėti, jog kiekvienas į Lietuvą atvykęs baltarusis nori kenkti valstybei.
„Ne, nepritarčiau“, – žurnalistams Seime antradienį sakė G. Paluckas.
Pasak jo, Vyriausybės teiktas vieneriems metams pratęsti šiuo metu galiojančius ribojimus yra subalansuotas.
G. Palucko teigimu, į Lietuvą atvykusi nemaža baltarusių diaspora šalyje ne tik dirba, bet ir investavo kurdami verslą, be to, kaimyninė Lenkija šios šalies piliečiams tokių ribojimų netaiko.
„Taip, girdime grėsmes nacionaliniam saugumui, tačiau kiekviename matyti šnipą irgi yra neadekvatu“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
„Skiriame didesnį finansavimą Valstybės saugumo departamentui, tai tegul pagal savo funkcijas ir pareigas ir gaudo tuos šnipus, o visus piešti pagal vieną paveikslėlį, manau, nėra racionalu“, – pridūrė jis.
Nepaisant premjero pozicijos, antradienį svarstymo stadiją Seime įveikė sugriežtintas nacionalinių sankcijų pratęsimo variantas.
Projektas pakeistas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) palaikius konservatorių siūlymą, kad Baltarusijos piliečiams, kaip ir rusams, turėtų būti stabdomas leidimų gyventi Lietuvoje išdavimas, jeigu jie neturi galiojančios vizos.
Jau galiojantys leidimai turėtų būti panaikinti, jeigu Rusijos ir Baltarusijos piliečiai per tris kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusiją ar Baltarusiją.
Išimtis būtų taikoma vežėjams, vilkikų vairuotojams, vykstantiesiems tranzitu per minėtas valstybes arba jeigu keliauta dėl nuo piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių.
BNS rašė, kad reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje, Ribojamųjų priemonių įstatymas Lietuvoje pirmą kartą priimtas 2023 metais ir yra kasmet tęsiamas. Juo daugiausiai apribojimos tam tikros Rusijos ir Baltarusijos piliečių teisės.
Dabartinis įstatymo variantas galioja iki 2025 metų gegužės 3 dienos, Vyriausybė siūlo jo galiojimą pratęsti iki 2026 metų gegužės 2 dienos.
