Trečiadienį dieną Lietuvos kariuomenė skelbė, kad tebeieškoma keturių pratybų Pabradės poligone dingusių amerikiečių karių, vėliau žinią apie jų žūtį vakarop patvirtino NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, pranešė „Reuters“.
Po vykusių pratybų Pabradės poligone dingo trys užsienio kariai su automobiliu – toks pranešimas policijoje fiksuotas antradienį vakare, bet trečiadienį Lietuvos kariuomenė pranešė, kad antradienį 18.45 buvo gautas pranešimas apie pratybų metu dingusius ne tris, o keturis JAV karius ir vieną vikšrinę transporto priemonę Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje.
Gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis LRT RADIJUI trečiadienio pavakarę sakė, kad poligonai visuomet yra padidintos rizikos vieta ir nelaimių ne visuomet pavyksta išvengti. Pasak jo, tokiais atvejais visuomet informacija visuomenei skelbiama neskubant. Pirmiausia susisiekiama su nelaimėn patekusiųjų artimaisiais.
„Net ir taikos metu karinės teritorijos, poligonai, mokymų laukai ir net karinių dalinių teritorijos visuomet išlieka jei ne padidinto pavojaus, tai padidintos rizikos zonomis. Kodėl taip yra? Pirmiausia, pratybų metu naudojami įvairūs ginklai, net ir imitaciniai sprogmenys ir panašiai, kurie gali sužaloti ir net užmušti karį. Nuolat važinėja, zuja sunki kovinė technika, iš kurios matomumas yra žymiai prastesnis“, – sako A. Matonis.
Jo žiniomis, nelaimių poligonuose pasitaiko, o prieš kelerius metus sąjungininkų NATO priešakinio bataliono vienas vokiečių karių žuvo būdamas šarvuotyje.
„Jis šarvuočiu užkabino stovintį medį, medis nulūžo, virto ir pataikė ant jo. Nors pats žmogus buvo šarvuotyje, dalis jo kūno buvo išlindusi ir tokiu būdu karys žuvo. Atrodo, būdamas tikrai saugioje vietoje“, – sako apžvalgininkas.
Nelaimingų atsitikimų patyrė ir Lietuvos kariai. A. Matonis sako, jog nelaimių buvę ir prieš 15-20 metų.
„Pavyzdžiui, Gaižiūnų poligone prie Ruklos per pratybas vienas mūsų karys žuvo todėl, kad pravažiuojantis pro šalį šarvuotis užvyniojo ant vikšro spygliuotos vielos didelį gabalą ir ta spygliuota viela pagavo netoli stovėjusį karį, įtraukė ir karys žuvo po šarvuočio vikšrais. Arba Baltijos jūroje per pratybas audringoje jūroje plieninės durys užsivožė ir irgi mirtinai sužalojo mūsų jūrininką, kuris tuo metu buvo netoliese“, – pasakoja A. Matonis.
Jo teigimu, tik labai griežtas įvairių saugos procedūrų taikymas, nuolatinis šalmų dėvėjimas, įvairių atšvaitų dėvėjimas ir daugybė kitų dalykų, kurie kasdienybėje yra privalomi, taip pat nuolatinės treniruotės, instruktažai prieš kiekvienas pratybas padeda šiek tiek sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką. Tačiau A. Matonis pabrėžia, kad saugos priemonės nelaimių tikimybės neeliminuoja.
„Jeigu įvyksta kažkokie saugos pažeidimai, tai viena. Bet gali būti ir nelaimingi atsitikimai, nuo kurių niekas neapsaugo. Taigi pratybų zonos tikrai yra ne vieta būti atsipalaidavusiems ir visko gali įvykti“, – sako apžvalgininkas.
Anot jo, kai įvyksta blogiausias variantas, pagal kariuomenės ir NATO šalių galiojančias procedūras, tai taikytina ir Lietuvos kariuomenei, ir JAV kariuomenei, pirmiausia apie tai yra informuojami nukentėjusių ar žuvusių karių artimieji.
„Kad nenutiktų taip, kad apie karį ištikusią nelaimę artimieji sužino iš žiniasklaidos. Todėl, jeigu tai yra susiję su sąjungininkų karių gyvybių praradimais, tai turi visa procedūra būti supaisyta, ta informacija turi nukeliauti iki JAV, ir tik tuomet čia, Lietuvoje, Amerikoje ar kur kitur, bus pateikta vieša informacija apie šį įvykį“, – teigia A. Matonis.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „60 minučių“ įraše.
